Praėjusiais metais atlikto Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimo duomenimis, Lietuvoje dirba beveik kas antras studentas. Ne paslaptis, kad dėl to nukenčia studijų rezultatai. LSS primena, kad darbdavys turi suteikti sąlygas darbuotojui studijuoti ir leisti pasinaudoti mokymosi atostogomis.
Dirba, kad įgytų patirties arba galėtų pragyventi
Kaip rašoma pranešime, Lietuvoje apmokamą darbą dirba beveik kas antras bakalauro ir daugiau nei pusė magistrantūros, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų studentų – vidutiniškai jam skiria 31 ir daugiau valandų per savaitę. Nors nemaža dalis studentų darbą mato kaip galimybę realizuoti save bei įgyti naudingos patirties, daugiau nei pusė apklaustųjų be darbo negalėtų išgyventi.
„LSS siekia, kad studentams Lietuvoje būtų sudarytos tokios finansinės paramos sąlygos, jog nereikėtų dirbti, siekiant save išlaikyti. Kol kas tai padaryti sudėtinga, jei studentas negauna finansinės paramos iš artimųjų. Dėl to kviečiame studentus žinoti savo teises ir jomis pasinaudoti, derinant studijas ir darbą“, – teigia LSS atstovė Gabrielė Šturmaitė.
Galimybė dirbti ne visą darbo laiką
Studentas su darbdaviu gali susitarti, kad dirbs mažiau nei 8 valandas per dieną ir / ar 40 valandų per savaitę. Tokia darbo laiko sąlyga gali būti įrašyta darbo sutartyje priimant į darbą (sudarant darbo sutartį) arba vėliau (pakeičiant darbo sutartį). Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas studento ir darbdavio susitarimu (reikia abiejų sutikimo).
Jei studentas dirba ne pilną darbo laiką, negali būti jokių ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas ar tobulinant kvalifikaciją. Taip pat negali būti ribojamos kitos darbo teisės, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Suteikiamos mokymosi atostogos
Asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pateikus šias programas vykdančių institucijų pažymas, suteikiamos mokymosi atostogos. Eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 kalendorines dienas kiekvienai įskaitai; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; baigiamajam (bakalauro, magistro) darbui, daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.
Taigi, pateikęs pažymą dėl egzaminų, įskaitų laikymo bei jų laikymo datų, studentas turi teisę pasinaudoti numatytos trukmės mokymosi atostogomis. Darbdavys, įvertinęs tokių atostogų tikslą, turi jas suteikti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studentas gali tartis ir dėl kitokios, jam palankesnės, mokymosi atostogų suteikimo tvarkos.
Atostogos apmokamos tik tam tikromis sąlygomis
Mokymosi atostogų darbdavys apmokėti neprivalo, nebent su juo susitarta kitaip arba darbo santykiai tęsiasi ilgiau negu 5 metus, tuomet už mokymosi atostogas, susijusias su kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė vidutinio darbo užmokesčio.
Darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti kasmetines atostogas, jeigu studentas mokosi nenutraukdamas darbo, derindamas kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.