Sausio 24 d. vyko paskutinis šios kadencijos Lietuvos švietimo tarybos (Tarybos) posėdis. Lietuvos švietimo taryba yra viena iš valstybės švietimo savivaldos institucijų, skatinanti visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus. Taip pat ji atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja politikus bei vykdomąją valdžią strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais.
2017 m. Tarybos veikloje buvo išskirtos 8 svarbiausios veiklos kryptys:
- Švietimo sistemos finansavimo srautų judėjimas (bendras švietimo sistemos finansavimas);
- Jungtys švietimo sistemoje: neatitiktys ir jų sprendimas (švietimo sistemos darna);
- Specializuotojo ugdymo plėtotė bendrojo ugdymo sistemos kontekste;
- Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimo stebėsena;
- Lietuvos švietimo tarybos pastabos Seimo nutarimo „Dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-742;
- Lietuvos švietimo tarybos ir Aukštojo mokslo tarybos rekomendacijos „Dėl aukštojo mokslo studijų kokybės“;
- Lietuvos švietimo tarybos pastabos naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1074 ir jį lydintiesiems teisės aktams;
- Lietuvos švietimo būklės 2013-2016 metais apžvalga.
2013-2016 m. švietimo būklės apžvalgoje skelbiama, kad kiekvienoje švietimo srityje „atlikta svarbių ir perspektyvių darbų, tačiau yra ir tobulintinų ar net apleistų veiklų“. Taryba savo ruožtu siūlė parengti strategiją, kuri padėtų įgyvendinti švietimo viziją.
Buvo išreikštas nuogąstavimas, kad priimant sprendimus dažnai nesistengiama matyti bendro visos Lietuvos švietimo sistemos tikslo – skirtingų mokymosi grandžių optimizavimo ir efektyvinimo, per mažai orientuojamasi į gavusio išsilavinimą žmogaus galimybes sėkmingai įsilieti į Lietuvos darbo rinką.
Posėdžio metu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas atkreipė Tarybos narių dėmesį į LSS tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas 2017“ rezultatus. Jis džiaugėsi, kad studentai tampa sąžiningesni, ypač tai pastebima viešų atsiskaitymų metu. Tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad gerėjimo tendencija, palyginus su 2013 bei 2015 metais atliktu tokiu pat tyrimu, yra gerokai sulėtėjusi.
LSS prezidentas posėdžio metu Tarybos narius ypatingai ragino atkreipti dėmesį į kitą nerimą keliančią tendenciją – studentų pasitenkinimas studijomis per pastaruosius ketverius metus yra gerokai sumažėjęs. Tai yra tiesiogiai susiję su aukštojo mokslo studijų kokybe, kuri ir Tarybos yra išskirta kaip viena iš prioritetinių sričių, kurią reikia tobulinti. Aukštojo mokslo reforma yra viena iš priemonių gerinant studijų kokybę, tačiau akivaizdu, kad dabar priimtų sprendimų realius pozityvius pokyčius pamatysime tik po kelių metų, o dabartinės tendencijos rodo, kad sprendimų reikia greitų ir rezultatyvių.
Lietuvos švietimo tarybos nariai pabrėžė, jog itin svarbu, kad naujai išrinkta Taryba laikytųsi pateiktų rekomendacijų ir išreiškė susirūpinimą dėl jos formavimo – nepaisant to, kad ši Taryba jau baigė savo kadenciją, dar nėra aišku, kada bus suformuota nauja.