LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) parengė siūlymą, kuriame numatyta 300 eurų stipendiją skirti ne visiems pedagogikos studentams, o ketvirto kurso studentams ir tiems, kurie pasirašys sutartis su mokykla ar savivaldybe, mokėti 500 eurų stipendiją, už kurią teks atidirbti. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį siūlymą vertina kaip priemonę, kuri problemos iš esmės nesprendžia.
Finansinė paskata – būdas pritraukti, bet ne išlaikyti
LSS Viceprezidentas Paulius Vaitiekus mano, kad toks finansinio skatinimo modelis problemos iš esmės nesprendžia. „Tai sukurs fiktyvius skaičius, kad mes turime specialistų, kurie nori dirbti regionuose, bet jokiu būdu negarantuos, kad studentas tris metus atidirbęs regiono mokykloje, ten ir pasiliks.“
P. Vaitiekaus nuomone, reikėtų pradėti nuo esminių permainų ir sisteminio požiūrio, pradedant studijų programų kokybės peržiūra, kad mokytojų rengimo sistema atlieptų esamus poreikius ir studentų lūkesčius, baigiant darbo regioninėse mokyklose problematikos analize. „Studentus turėtų motyvuoti patraukli darbo vieta ir sąlygos, o ne ateities pasirinkimus apribojanti stipendija.“
Svarbu didinti profesijos patrauklumą
„Tyrimai kaip Tarptautinė mokymo ir mokymosi apklausa rodo, kad požiūris į mokytojo profesiją mūsų šalyje yra labai prastas, ką jau kalbėti apie prestižą.“ – teigia LSS Viceprezidentas.
2021 m. Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pateikė Pedagogų poreikio prognozės rezultatų apžvalgą. Joje nurodoma, kad finansinės paskatos išlaikyti pedagogus sektoriuje nepakaks. Siekiant pritrauktus ar jau dirbančius pedagogus išlaikyti darbo vietose, svarbu stiprinti išlaikymo priemones, kurios be profesinio tobulėjimo, darbo sąlygų gerinimo gali apimti ir papildomas finansines paskatas kaip darbo užmokesčio priedą numatytam laikotarpiui, kuris laikui pasibaigus galėtų augti.
STRATA taip pat nurodo, kad galėtų būti svarstomos kitos pritraukimo į mokyklas priemonės, susijusios su išankstinio sutarimo mokyti dalykus, kuriems trūksta pedagogų arba dirbti vietovėse, kur darbo vietos sunkiai užpildomos sudarymu, ką šiuo metu ir siūlo ŠMSM.
„Kaip ir minėjau, Ministerija pirmiausia turėtų imtis esminių permainų ir ieškoti tikrųjų problemos židinių, nes dabartinis siūlymas atrodo tik kaip laikina priemonė, bandant taisyti susidariusią situaciją.“
Darbą mokykloje pasirenka mažiau nei puse studentų
ŠMSM duomenimis, mokyklose per metus nuo studijų baigimo įsidarbino vidutiniškai 40 proc. 2020 metų pirmos pakopos pedagogikos studijų programų absolventų, iš jų tik penktadalis – regionuose. Regionuose įsidarbinę prioritetinių sričių specialistai sudaro tik 1 proc. nuo visų įsidarbinusių mokyklose.
Regionuose vyrauja vyresnio amžiaus mokytojai. Vienose savivaldybėse mokytojų sudėtis atsinaujina greičiau nei kitose. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje mokytojai virš 50 m. sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc. Tuo tarpu net aštuoniose savivaldybėse vyresni nei 50 metų sudaro daugiau nei 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.
Prognozuojama, kad jau po kelerių metų mokykloms labiausiai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni nei 50 metų. Po 7–10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.
Lietuvos studentų sąjunga planuoja detaliau išanalizuoti esamą problematiką ir pateikti savo siūlymus.