Studentų nubyrėjimo problema yra aktuali visoms Lietuvoje veikiančioms aukštosioms mokykloms. 2017–2020 m. laikotarpiu studijas Lietuvoje nutraukė 15,8 proc. kolegijų ir 13,4 proc. universitetų studentų. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) teigimu, laiku identifikuoti studentų patiriami sunkumai, suteikiant jiems reikiamą ir savalaikę pagalbą, padidintų studentų galimybes išlikti aukštajame moksle ir sėkmingai baigti studijas.
Priežastys – įvairios
Valstybės kontrolės duomenimis, aukštųjų mokyklų studentų atstovybės išskiria dvi pagrindines studentų iškritimo priežastis: netinkamas studijų krypties pasirinkimas ir netenkinanti tam tikrų studijų dalykų (modulių) kokybė.
Pačios aukštosios mokyklos pastebi, kad didesnis procentas studentų nutraukia studijas pirmame kurse, tačiau daugėja tokių, kurie nubyra paskutiniais studijų metais ir neparengia baigiamojo projekto. Dažna to priežastis – nepavyksta suderinti studijų ir darbo.
„Beveik pusė dirbančių studentų pripažįsta, kad darbas kenkia jų studijų rezultatams, o tai dažniausiai lemia darbo sukeliamas nuovargis ir laiko trūkumas savarankiškam studijų darbui. Taip pat kartais mažiau laiko studijoms tenka skirti ir dėl to, kad yra sudėtinga suderinti darbo ir studijų tvarkaraščius“, – teigia LSS Socialinių ir akademinių reikalų vadovė Joana Jasilionytė.
Lietuvoje dirba beveik kas antras studentas, o dažniausios to priežastys – siekis įgyti patirties bei finansiniai sunkumai, su kuriais tenka susidurti.
„Studentų sąjungoje pasisakome už tai, kad studijos turėtų būti pagrindinė studento veikla, tačiau tam reikalinga efektyvesnė studijų finansavimo ir studentų paramos sistema.“
Reikalinga stebėsena ir prevencija
2020 m. atlikta analizė parodė, kad studijų nebaigimo prevencijos priemonių diegimas aukštosiose mokyklose yra labai netolygus, jos taiko skirtingas ir nevienodo efektyvumo iškritimo mažinimo priemones, jų vykdymui nėra skiriama lėšų.
Valstybės kontrolė taip pat pastebi, kad neturima išsamios ir patikimos informacijos apie studijų nutraukimo priežastis, neįdiegtos prevencinės ankstyvojo įspėjimo sistemos, pačios nubyrėjimo mažinimo veiklos yra per mažos apimties, epizodinės ir neprieinamos visiems studentams.
J. Jasilionytė pažymi, kad yra pavienių aukštųjų mokyklų, kurios taiko tam tikrus įrankius, siekiant identifikuoti studentų patiriamus sunkumus, galinčius nulemti studijų nutraukimą, tačiau svarbus visų universitetų ir kolegijų įsitraukimas:
„Šiuo metu LSS atlieka jau veikiančių studijų proceso stebėsenos sistemų peržiūrą ir formuoja kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti inicijuojamas tokių sistemų tobulinimas arba diegimas.
Tikime, kad įgalintos sistemos padės aukštosioms mokykloms identifikuoti studentų patiriamus psichologinius ir akademinius sunkumus ankstyvojoje stadijoje, suteikiant jiems reikiamą ir savalaikę pagalbą, bei padidins studentų galimybes išlikti aukštajame moksle.“
Nerimą kelia doktorantų nubyrėjimas
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) duomenimis, tik apie pusė doktorantų baigia studijas ir apgina daktaro disertaciją. Jaunieji mokslininkai pastebi, kad didelę įtaką doktorantų nubyrėjimui turi psichologiniai sunkumai, biurokratiniai iššūkiai ir santykiai su disertacijos vadovu.
„Šiuo metu LJMS atlieka doktorantų savijautos ir produktyvumo tyrimą. Tikimės, kad gauti rezultatai padės tiksliau identifikuoti tokio didelio doktorantų nubyrėjimo priežastis ir inicijuoti reikalingus pokyčius“, – pasakoja J. Jasilionytė.