Naujienos

Vasario 10 Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko Lietuvos studentų sąjungos Tarybos posėdis, kurio metu išrinktas naujas LSS Valdybos narys Klaipėdos regionui – buvęs Šiaulių universiteto Studentų atstovybės prezidentas Tomas Urniežius. Studentiškoje ir kitoje visuomeninėje veikloje Tomas aktyviai dalyvauja nuo 2005 m. – įstojimo į Šiaulių universitetą. Jau pirmomis studijų dienomis jis prisijungė prie Šiaulių universiteto (ŠU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) studentų atstovybės, kurios pirmininku buvo išrinktas pirmo kurso pabaigoje. Antrame kurse jis buvo deleguotas į Šiaulių universiteto senatą (finansų komisiją) kaip studentų atstovas. Keletą mėnesių ėjo viceprezidento pareigas, vėliau buvo išrinktas Šiaulių universiteto Studentų atstovybes (ŠUSA) prezidentu. Antrai vienerių metų kadencijai T. Urniežius buvo perrinktas 2008 m. gegužės mėn. Visą šį laikotarpį naujasis LSS Valdybos narys buvo ir ŠU tarybos narys. 2009 m., sustabdęs studijas ŠU, Tomas įstojo į Stockholm School of Economics in Riga (SSE Riga). Ten taip pat įsiliejo į studentišką veiklą – organizavo aukštosios mokyklos karjeros dienas (Days Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga 2017 m. gruodžio – sausio mėnesiais vykdė tyrimą „Socialinė dimensija“. Apklausa vyko internetu. Studentai elektroniniu paštu gavo kvietimą dalyvauti tyrime. Studentų elektroninio pašto adresai buvo atsitiktine tvarka atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje sukaupti absoliučios daugumos studentų duomenys. Viso apklausta 2800 studentų. Tyrime nagrinėjamos trys esminės temos – finansinė studentų padėtis, būstas ir psichinė sveikata. 2 iš 5 studentų susiduria su rimtais finansiniais sunkumais Tyrimas atskleidė, jog 57 proc. studentų pragyvena iš tėvų / artimųjų paramos, 33% iš darbo užmokesčio. Vos 4 proc. gyvena iš santaupų. Tik 3% apklaustųjų nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra studijų paskola arba stipendija. Taigi, studijų metu gyvenama iš tėvų ar artimųjų paramos arba iš savo darbo užmokesčio. Pragyvenančių iš paskolų, stipendijų ar kitų pajamų šaltinių praktiškai nėra. Remiantis tyrimo duomenimis, reguliariai dirba 34% bakalauro ir 73% magistro studentų. Dauguma dirbančių studentų teigia, kad dirba tam, kad Skaityti plačiau

Vasario 2 d. vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Jame buvo išrinktas naujas LURK prezidentas Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas bei svarstyti akademiniai klausimai, iš kurių į vieną Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nori ypatingai atkreipti dėmesį. Tai – minimalūs kriterijai, stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. 2017 m. stojant į aukštąsias mokyklas universitetai taikė 3 balų minimalią kartelę, o kolegijos – 1.6 balo. LURK prezidentas Juozas Augutis posėdžio metu siūlė kompromisą tarp 3 ir 4 balų kartelės –  visiems stojantiesiems taikyti vienodą 3.5 balo iš 10 kartelę, tačiau po ilgų diskusijų šiam siūlymui nebuvo pritarta. Taip pat buvo teiktas siūlymas abiturientams, baigusiems bendrojo lavinimo mokyklas iki 2018 metų, taikyti 3 balų minimalią kartelę, stojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas. Ši kartelė buvo taikoma ir praėjusiais metais. Dalis LURK narių išreikė susirūpinimą dėl tam tikrų unikalių studijų programų, kurios dėstomos tik konkrečiose aukštosiose mokyklose ir yra ypatingai svarbios Skaityti plačiau

Sausio 31 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vyko Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) posėdis. LKDK yra asociacija, vienijanti 22 narius (12 valstybinių kolegijų ir 10 nevalstybinių kolegijų direktorių). Posėdyje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai – prezidentas Eigirdas Sarkanas bei viceprezidentas Kasparas Nacius. Konferencijos metu buvo pristatyti studijų krypčių laikinojo akreditavimo kriterijai bei 2017 m. LKDK prezidento, komitetų, revizoriaus  veiklos bei finansinė ataskaitos. Buvo tvirtinimas LKDK generalinis sekretorius. Šiuo metu konferencijos prezidentas yra Utenos kolegijos direktorius prof. dr. Gintautas Bužinskas. LSS prezidentas E. Sarkanas posėdžio dalyviams priminė apie visų aukštųjų mokyklų rektoriams ir direktoriams siųstą raštą, kuriuo buvo prašoma Lietuvos studentų sąjungai suteikti informaciją apie tai, kaip jų atstovaujamose aukštosiose mokyklose sekėsi vykdyti studentų rotaciją pagal Mokslo ir studijų įstatyme priimtą gerai besimokančio studento sąvoką bei studentų pasiekimų lygmens nustatymo principus. Taip pat LSS vadovas ragino dar neatsakiusius į raštą tai padaryti ir suteikti reikiamą informaciją. Vykstant posėdžiui Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga, reaguodama į šiandien žiniasklaidoje paviešintą informaciją dėl VDA katedros vedėjo priekabiavimo prie studenčių, nori išreikšti viešą pasipiktinimą. Toks elgesys negali būti toleruojamas. „Toks dėstytojo galimas elgesys ne tik, kad prasilenkia su elementaria žmogiška etika, tačiau apskritai yra sunkiai sveiku protu suvokiamas ir smerktinas. Vilniaus dailės akademija privalo dėti visas įmanomas pastangas kaip įmanoma greičiau išsiaiškinti šią situaciją, o pasitvirtinus šiems kaltinimams dėstytojas privalo būti nubaustas ne tik pagal aukštosios mokyklos priimtus dokumentus, tačiau ir pagal LR galiojančius teisės aktus. Lietuvos studentų sąjunga ragina ir visų kitų aukštųjų mokyklų studentus, patyrusius bet kokios formos smurtą ar priekabiavimą, nebijoti, netylėti ir toliau viešinti tokias istorijas, nes tik tokiu būdu galima kovoti prieš tokį elgesį. Savo ruožtu, mes kaip LSS, prisiimame atsakomybę suteikti visokeriopą pagalbą su tuo susidūrusiems studentams“, – LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Sausio 29 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vyko programos „Kurk Lietuvai“ inicijuoto projekto „Finansavimo modelis išvykstantiems studijuoti į užsienį“ pristatymas. Projekto siekis yra ne vien tik sukurti finansavimo modelį pilnoms studijoms užsienyje su parengtais atrankos kriterijais, bet ir sukurti studentų grąžinimo mechanizmą. „Kurk Lietuvai“ svetainėje rašoma, jog UNESCO duomenimis pasaulyje yra beveik 12 tūkstančių lietuvių studijuojančių užsienyje. Ryškėja problema, kad į užsienį studijoms išvykę lietuviai negrįžta, todėl prarandame dalį gabiausių šalies piliečių. Lietuvos studentai vyksta į užsienį siekdami geresnės studijų kokybės, tarptautinės patirties bei asmeninio tobulėjimo vedami. Siekiant gabiausiems studentams suteikti galimybę studijuoti prestižiškiausiuose užsienio universitetuose ir grąžinti juos atgal į Lietuvą, Vyriausybės prioritetų sąraše buvo suformuotas darbas sukurti tokį modelį. Išvažiavimas studijuoti į užsienį yra neišvengiamas procesas daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, todėl šis projektas galėtų tapti valstybės įrankiu prisidedančiu prie protų nutekėjimo pakeitimo į protų grąžinimą. Pristačius modelį vyko diskusija su studentų atstovais, kuria buvo siekiama aptarti trūkumus bei Skaityti plačiau

Sausio 23 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) surengė spaudos konferenciją, skirtą pristatyti tyrimo „Akademinio sąžiningumo indeksas 2017“ rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad atsiskaitymai tampa sąžiningesni, tačiau kitų akademinio nesąžiningumo formų paplitimas beveik nekinta, lyginant su 2013 – 2015 m. rezultatais. Tyrimu „Akademinio sąžiningumo indeksas” siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose bei įvertinti sąžiningumo pokytį. Taip pat sužinoti, kas, tyrime dalyvavusių studentų nuomone, lemia nesąžiningą elgesį bei kokios priemonės jam efektyviausiai užkirstų kelią. Lietuvos studentų sąjunga tyrimą inicijavo jau trečiąjį kartą (pirmasis – 2013 m. antrasis – 2015 m., trečiasis – 2017 m.). Pristatymo metu sociologas Martynas Kriaučiūnas teigė, jog tarp 2013 ir 2015 metų buvo matyti teigiami pokyčiai, tačiau per  2015 – 2017 metus pokyčiai sulėtėjo, dažnu atveju neperlipa paklaidos ribos. Tyrimas atskleidė, jog tarp kolegijų studentų akademinis nesąžiningumas paplitęs labiau nei tarp universitetų studentų. Ryškiausi ir ženkliai apčiuopiami pokyčiai matomi vertinant sąžiningumą atsiskaitymų metu. 2013 m. daugiau nei Skaityti plačiau

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau dvyliktą kartą organizuojamas konkursas „Geriausia 2017 m. disertacija“. Visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai kviečiami nuo sausio 10 d. iki vasario 10 d. siūlyti konkursui 2017-aisiais metais Lietuvoje apgintas disertacijas. Šių metų konkurse tradiciškai bus renkamos geriausios disertacijos, apgintos fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio bei humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Kaip ir ankstesniais metais pasiūlytus darbus vertins autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Konkurso laureatai bus pagerbti 2018 m. rudenį iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose ir apdovanoti rėmėjų prizais. Šia iniciatyva norima didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės mokslinę veiklą bei atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kuo jau dabar galime didžiuotis. Konkurso metu siekiama atrinkti tas disertacijas, kurios geriausiai atspindėtų ambicingą LJMS viziją – „Lietuvos mokslininkai – pasaulinio lygio mokslo elitas“. Renkant geriausius darbus bus atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, Skaityti plačiau