Naujienos

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kaip šiuo metu partijos vertina studijų kokybę Lietuvoje ir kas per ateinančius ketverius metus turėtų pasikeisti? Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais.   Centro partija – tautininkai: „Universitetai prarado autonomiją, akademinė bendruomenė yra: a) „nugalinta” sprendimų priėmimo ir savivaldos prasme; b) galimybių kritikuoti valdžią ir visuomenę prasme (tai – svarbi universiteto misija); marginalizuota ekonomine prasme (profesoriaus atlyginimas „į rankas” siekia apie 1200-1300 eurų, o docento – tik apie 800 eurų). Vadinamoji „švietimo rinka” ir kova už studento krepšelį sukūrė virš 2 tūkst. studijų programų, kas yra visiška profanacija. Taupymo sumetimais nuolat dinamas pedagoginis krūvis, užšaldant atlyginimus ir piktybiškai diegiant mokslininkams terminuotas darbo sutartis ir/arba mažinant turimą etato dalį. Aukštosios mokyklos „nugalintos”, marginalizuotos, paverstos „protinio darbo kumetynais”. Sisteminės prielaidos studijų kokybei yra visiškai sugriautos. Kokybės likučiai inertiškai laikosi ant pavienių dėstytojų, mokslininkų pasiaukojimo ir asmeninės Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kokių priemonių Jūsų partija ketina imtis, siekiant didinti finansavimą vienam studentui? Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais.   Centro partija – tautininkai: „Pagrindinė menko finansavimo priežastis – ydinga studijų krepšelio pro capita metodika, patvirtinta 2009 m. antikonstitucinės aukštojo mokslo reformos metu, kurią įvykdė konservatorių-liberalų koalicinė Vyriausybė. Metodika turi būti panaikinta arba kardinaliai patobulinta. Tą savalaikį ketinimą savo Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas, žadėjo padaryti dar A. Butkevičiaus Vyriausybė. Deja, tai nebuvo padaryta. Ir Karbauskio-Jovaišos valstiečiai ar Petrauskienė su Monkevičiumi to nepadarė. Universitetai pinigų spausdinimo mašinos neturi. Jei gauna papildomą finansavimą, pvz. tyrimams, tai jis yra tikslinis ir jo paskirtis negali būti pakeista, nukreipta studentui. Lietuvoje, lyginant su vakarų universitetais, yra išpūstas universitetų administracinis-biurokratinis aparatas ir valdymo išlaidos. Bent dalis rektorių piktnaudžiauja autonomija. Stiprinant centralizuotą valstybės kontrolę, išorinį auditą, galima priversti mažinti administravimo kaštus iki vakarų universitetų standartų Skaityti plačiau

Į Lietuvos studentų sąjungą (LSS) kreipęsi studentai pasakojo, kad dėl Vyriausybės skirtos paramos, jie prarado galimybę gauti didesnes pajamas – socialinę pašalpą ir socialinę stipendiją. Tačiau LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas teigia, kad išeitis yra ir studentai neturėtų leistis suklaidinami.   Vyriausybės parama pakišo koją kai kuriems studentams Vyriausybė, siekiant mažinti COVID-19 pandemijos pasekmes, dar pavasarį nusprendė skirti mėnesines darbo paieškos išmokas nedirbantiems asmenims. Nedirbantys studentai – ne išimtis. Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, kaip ir kiti asmenys, studentai turi teisę gauti šią finansinę paramą. Sarkano manymu, nors dėl valdžios paramos nedirbantiems asmenims galima džiaugtis, visgi dalis studentų, užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, tapo situacijos įkaitais. „Norėję pasinaudoti valstybės parama, skirta kovai su pandemijos pasekmėmis, dalis studentų neteko socialinės pašalpos bei socialinės stipendijos ir galiausiai dėl to nukentėjo finansiškai. Svarbu žinoti, kad studentai, jau kreipęsi dėl paramos ir dėl jos nukentėję finansiškai, būtų tinkamai informuoti apie galimybę paramos atsisakyti, nes tokia galimybė yra,“ – atkreipė Skaityti plačiau

Baigėsi dar vienas studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendras priimtų studentų skaičius, palyginus su 2019 metais, paaugo, įstojusiųjų į pedagogikos studijas skaičiai taip pat gerokai didesni, taigi, atrodo, pozityvių postūmių, kuriais galima pasidžiaugti, tikrai yra. Lankstesni stojimo reikalavimai ir tikslinės kelių šimtų eurų stipendijos padėjo. Vis dėlto, jausmai dviprasmiški.   Dėl šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas – galimos pasekmės ateityje Iki šiol egzistavusios studijų prieinamumo ydos ne tik, kad nebuvo ištaisytos, tačiau, panašu, dar labiau pagilėjo. Visų pirma, vos trečdalis (!!!) šiais metais brandos atestatus įgijusių abiturientų turėjo teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas, tuo tarpu, likusiems dviems trečdaliams nemokamas aukštasis mokslas bus nepasiekiamas, nes abiturientai neatitinka minimalių stojimo reikalavimų. Antra, šiais metais LR Vyriausybė būsimiems studentams skyrė 16 500 VF studijų vietų, iš kurių du trečdaliai buvo skirti universitetams, o likusi viena dalis kolegijoms. Ši disproporcija ne tik iš esmės naikina kolegijų sektorių Lietuvoje, tačiau kartu Skaityti plačiau

Lietuvoje tiek aukštasis mokslas, tiek visa švietimo sistema yra kamuojami nuolatinių pokyčių, kurie ne visada neša teigiamus rezultatus, o neretai turi ir priešingą efektą – kelia įtampą, nesutarimus ar susipriešinimą akademinės bendruomenės tarpe. Esant tokiai situacijai, nenuostabu, kad artėjant rinkimams politinės partijos švietimą įvardina kaip vieną svarbiausių arba netgi pačiu svarbiausiu prioritetu.   Esminių pokyčių švietimo sistemoje neįvyko Žinoma, politinių partijų, mokytojų, dėstytojų ar kitų švietimo sistemos dalyvių lūkesčiai skirtingi. Ne išimtis ir mes – studentai. Jau daug metų studentai nori, iš esmės, to paties – geresnės studijų kokybės (o kas jos nenori?), didesnių stipendijų (o kas nenori daugiau pinigų?) bei gerų gyvenimo sąlygų bendrabučiuose (nesinori gyventi tarp kiaurų sienų ar skylėtų grindų, kai gali matyti aukštu žemiau gyvenančius kaimynus). Ir negalime sakyti, kad geri pokyčiai nevyksta. Pavyzdžiui, nors stipendijų mėnesinis dydis šiuo metu vis dar toks, kad, geriausiu atveju, susimokėsi už bendrabutį, o likusių pinigų neužteks ir grikiams ar Skaityti plačiau

Paskutinįjį vasaros savaitgalį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) palydėjo kasmetiniame švietimo politikos formuotojų bei studentų lyderių susitikime – Asamblėjoje‘20 „Po sutemos – aušra“. Pavadinimas šiemet pasirinktas neatsitiktinai – pastarieji metai buvo kupini iššūkių, tačiau tiek LSS veikloje, tiek politikoje artėja daug teigiamų pokyčių žadančios permainos. Asamblėjos dalyvius bei svečius sveikino LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Nerijus Varnas bei Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius doc. Benediktas Petrauskas. Prieš politinius debatus – studentų siūlymai Konferencija prasidėjo pristatant LSS Tarybos formuotą poziciją „Dėl būtinų švietimo pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio“, su kuria susipažinti galite čia. Studentų sąjungos vadovas teigė, jog pokyčiai turi būti susiję su trimis pagrindinėmis kryptimis: a) aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimu, keičiant finansavimo strategiją; b) studijų kokybės gerinimu, apimant studijų aplinką bei aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, bet jomis neapsiribojant; c) socialinės dimensijos įgyvendinimu aukštajame moksle. Konferencijoje – ir partijų atstovų į LR Seimą debatai Po LSS prezidento E. Skaityti plačiau

Rugpjūčio 28-30 d. vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja – kasmetinis švietimo politikos formuotojų bei studentų lyderių susitikimas, kuriame, dėl artėjančių rinkimų į LR Seimą, šiemet studentai surengė politinius debatus ir populiariausių Lietuvoje politinių partijų atstovus pakvietė pasikalbėti apie tai, kokius švietimo politikos pokyčius žada artėjantys LR Seimo rinkimai. Atsakymo apie apsisprendimą dalyvauti iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos LSS atstovai teigia negavę.   Prieš debatus – studentų siūlymai Prieš prasidedant politiniams debatams, LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė naująją LSS poziciją „Dėl būtinių švietimo pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio“. Studentų sąjungos vadovas teigė, jog pokyčiai turi būti susiję su trimis pagrindinėmis kryptimis: a) aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimu, keičiant finansavimo strategiją; b) studijų kokybės gerinimu, apimant studijų aplinką bei aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, bet jomis neapsiribojant;                    c) socialinės dimensijos įgyvendinimu aukštajame moksle. Su dokumentu ir kitais siūlymais galite susipažinti čia: http://www.lss.lt/wp-content/uploads/2020/08/LSS-POZICIJA-D%C4%96L-B%C5%AATIN%C5%B2-%C5%A0VIETIMO-POKY%C4%8CI%C5%B2-SIEKIANT-AUK%C5%A0TOJO-MOKSLO-PROVER%C5%BDIO.pdf Partijų atstovai sutinka, jog studijų krepšelių modelį reikia keisti Tėvynės sąjungos Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) rugpjūčio pradžioje kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) su prašymu patvirtinti Lietuvos aukštųjų mokyklų išduotos pažymos pavyzdinę formą, patvirtinančią studento statusą, kuri sudarytų galimybę studentams laikinai naudotis viešojo transporto lengvatomis neturint Lietuvos studento pažymėjimo (LSP). Šio kreipimosi priežastis – dėl COVID-19 pandemijos mėnesiu pavėlintas pagrindinis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas bei sutarčių pasirašymas su pakviestaisiais studijuoti, dėl kurio didžiajai daliai studentų nebus spėta pagaminti LSP prieš prasidedant naujiems mokslo metams ir todėl jie negalės naudotis jiems priklausančiomis viešojo transporto lengvatomis. Lengvatos be LSP – iki spalio 31 d. Ministras Algirdas Monkevičius patvirtino įsakymą, kuriame nurodoma, kad studentai, dėl COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių neturintys kito dokumento, suteikiančio teisę pasinaudoti viešojo transporto lengvatomis, nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. įskaitytinai galės jomis naudotis su aukštosios mokyklos išduota pažyma. Užsisakyti LSP delsti nederėtų LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas ragina studentus, nepaisant aukštosios Skaityti plačiau

On August 9, the elections of the President of the Republic of Belarus took place in Belarus. This presidential campaign, like others, was accompanied by a considerable number of violations, disregard for all rights that are enshrined in the Constitution of the Republic of Belarus and mass detentions. When people realised that the elections had been falsified again, they went to their polling stations. They demanded that the election commission post truthful information, many did so, but the people’s choice was again ignored. On the same evening, people began to go out to peaceful pickets all over Belarus to show that they did not agree with another falsification. In response, Lukashenko unleashed a war with the people, giving a criminal order, thus, for several days in a row, unarmed people peacefully go out to defend their freedom. In response, they are thrown with flash-noise grenades and sent to prisons, where Skaityti plačiau

Viešojoje erdvėje pasirodžius naujienoms apie galimai šiemet liksiančias nepanaudotas valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas, dėl prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas baiminasi, kad skirstant lėšas, likusias dėl nepanaudotų vietų, gali būti pakartotos senos klaidos bei siūlo išeitį, kaip jų išvengti. Sarkanas primena, kad 2018 metais liko 4300 nepanaudotų studijų krepšelių ir visos lėšos tiesiog buvo padalintos aukštosioms mokykloms skatinimo pavidalu. „Ne vienerius metus buvo taikyta praktika, kai nepanaudotos lėšos buvo padalinamos aukštosioms mokykloms pagal studentų priėmimo rezultatus, kaip skatinimo forma už tai, kad jos laikėsi priėmimo reikalavimų. Pagrindinė tokio lėšų skirstymo pasekmė – aukštojo mokslo sektorius prarado galimybę įsisavinti lėšas per visą studijų laikotarpį. Šiemet turime neužlipti ant 2018 m. grėblio ir lėšas nukreipti tiesiogiai į studentus,“ – siūlo E. Sarkanas. Studentų sąjungos vadovo manymu, likusios krepšelių lėšos vienareikšmiškai turi būti nukreiptos į aukštojo mokslo kokybės gerinimą arba studijų prieinamumo didinimą: „LSS siūlymas Skaityti plačiau