Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kokių priemonių Jūsų partija ketina imtis, siekiant didinti finansavimą vienam studentui?
Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais.
Centro partija – tautininkai:
„Pagrindinė menko finansavimo priežastis – ydinga studijų krepšelio pro capita metodika, patvirtinta 2009 m. antikonstitucinės aukštojo mokslo reformos metu, kurią įvykdė konservatorių-liberalų koalicinė Vyriausybė. Metodika turi būti panaikinta arba kardinaliai patobulinta. Tą savalaikį ketinimą savo Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas, žadėjo padaryti dar A. Butkevičiaus Vyriausybė. Deja, tai nebuvo padaryta. Ir Karbauskio-Jovaišos valstiečiai ar Petrauskienė su Monkevičiumi to nepadarė. Universitetai pinigų spausdinimo mašinos neturi. Jei gauna papildomą finansavimą, pvz. tyrimams, tai jis yra tikslinis ir jo paskirtis negali būti pakeista, nukreipta studentui.
Lietuvoje, lyginant su vakarų universitetais, yra išpūstas universitetų administracinis-biurokratinis aparatas ir valdymo išlaidos. Bent dalis rektorių piktnaudžiauja autonomija. Stiprinant centralizuotą valstybės kontrolę, išorinį auditą, galima priversti mažinti administravimo kaštus iki vakarų universitetų standartų (apie 15 proc.), tada rastųsi papildomų lėšų ir studentams, ir dėstytojams.
Vykdyta kolegijų ir universitetų tinklo pertvarka apgaulė ir fikcija. Kam reikalingas Vilniaus universiteto filialas ir Dailės akademijos filialas Kaune? Sujungė tik Kauno universitetus. Šiaulių universitetas neteko juridinio asmens statuso ir jo tylus uždarymas tik laiko klausimas. Sostinės universitetai liko nepajudinti, išliko nykštukiniai meninės pakraipos universitetai, nors meno teorija, menotyra yra universali ir viską buvo prasminga jungt, jei jau toks politinis tikslas buvo valdžios artikuliuotas. Deja, visuomenė buvo apgauta dėl MRUNI ir VGTU sujungimo. Kolegijų tinklas apskritai nebuvo ryžtingiau tvarkomas. Tinko sutvarkyme irgi slypi didelis resursas didinti asignavimus, tenkančius vienam studentui.“
Darbo partija:
„Siekiant didinti aukštojo mokslo finansavimą, Darbo partija savo programoje yra numačiusi šias pagrindines priemones:
- Keisime finansavimo paskirstymą švietimo sektoriuje, nes šiuo metu vienam studentui skiriamos lėšos beveik du kartus atsilieka net nuo kaimyninių Lenkijos ir Estijos. Dėl to vykdysime kryptingą skiriamų lėšų peržiūrą, ko išdavoje skiriamos lėšos vienam studentui privalės atitikti kaimyninių šalių ir ES vidurkį. Siekiant kokybės aukštajam mokslui ir atitinkamai perskirstant finansavimą, esminis prioritetas turi tapti tinkamas, atitinkantis ES standartus finansavimas studentams ir dėstytojams.
- Skatinsime verslą kartu su aukštosiomis mokyklomis kurti klasterius ir skirti lėšų aukštosioms mokykloms ar suaugusiųjų tęstiniam švietimui, mažindami jų mokesčių naštą.
- Šiuo metu skiriami 0,9% BVP MTEP (iš jų iš biudžeto 0,6%). Siūlome biudžetinę dalį didinti dvigubai – iki 1,2% BVP, o bendrai skiriamas lėšas šiai sričiai mažiausiai 1,5%. Didinsime nacionalinį finansavimą moksliniams, demonstraciniams ir pilotiniams projektams, aukštos pridėtinės vertės inovacijų kūrimui, siekiant didesnio Lietuvos ūkio konkurencingumo, sėkmingesnio mokslo ir verslo dalyvavimo įvairiuose programose ir aukštesnių fundamentinio ir taikomojo mokslo pasiekimų.
- Vykdysime ilgalaikes investicijas į fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslo tyrimus, skatinsime verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Sudarysime palankias sąlygas didžiąją dalį taikomųjų tyrimų finansuoti užsakovų lėšomis, tokiu būdu perskirstant daugiau valstybės lėšų fundamentaliajam mokslui. Tam efektyviau panaudosime ES struktūrinių fondų lėšas.“
Laisvės partija:
„Visų pirma, Laisvės partijos programa numato siekti mokslinių tyrimų finansavimo didinimo iki 3 proc. BVP. Universitetų biudžetuose lėšų, skirtų mokslui, dalis turi ženkliai augti ir tokiu būdu būtų išlygintas dabartinis disbalansas tarp mokslo ir studijų finansavimo. Tam tikra dalis mokslui skirtų lėšų turi tiesiogiai atitekti studentams, įdarbinant juos moksliniuose projektuose, kaip tai yra pažangiuose užsienio universitetuose. Antra, universitetų finansavimo schemoje turi atsirasti lėšos, skiriamos už pasiekimus studijose. Artimiausias tikslas būtų padidinti vienam studentui valstybės tenkančias lėšas iki EBPO vidurkio (apie 15k€). Estai tai sugebėjo pasiekti, mes irgi nesame blogesni.“
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis:
„Švietimui skiriama BVP dalis atitinka ES šalių vidurkį (4,7 proc.). Tačiau EBPO šalių statistika signalizuoja visai kitą dalyką – pagal lėšas, skiriamas vienam studentui ar moksleiviui, Lietuva stipriai atsilieka. Vieno studento ar moksleivio finansavimas siekia tik pusę EBPO šalių vidurkio (Lietuvoje – 7700 dolerių, EBPO vidurkis – 15600 dolerių). Tai reiškia, kad švietimo sistemoje lėšų yra, tik jos naudojamos ne visai tikslingai, jas suvalgo infrastruktūros išlaikymas, o galėtų daugiau tekti studentui. Taip pat besikeičianti demografinė situacija rodo, kad jei valstybė paliktų bent tokį pat krepšelio finansavimą, koks buvo pavyzdžiui prieš 2-3 metus, finansavimas vienam studentui augtų, o ir nemokamas bakalauras būtų lengvai pasiekiamas. Studijų krepšelis šiuo metu pagrindinė debatų tema, tačiau tai tėra tik viena iš kelių aukštojo mokslo sistemos finansavimo dalių. Labai svarbu didinti investicijas į MTEP, kurios dabar yra varganai mažos. Taip pat vis dar neišspręstas aukštųjų mokyklų infrastruktūros finansavimo klausimas. Infrastruktūros išlaikymas turėtų krypti į programinį finansavimą konkrečiam objektui, pagrindžiant to objekto reikalingumą, poreikį ateityje.
Siekdami didinti finansavimą vienam studentui konsoliduosime aukštųjų mokyklų potencialą. Išlaikydami konkurencijos principais ir valstybės užsakymu grindžiamą finansavimą, priimsime tolesnius sprendimus dėl aukštųjų mokyklų konsolidavimo. Taikysime aukštųjų mokyklų jungimosi skatinimo mechanizmą, kuris padės akademinėms bendruomenėms vienytis ir siekti sinergijos. Vykdysime aukštojo mokslo finansavimo pertvarką, siekdami racionalaus valstybės lėšų naudojimo aukštojo mokslo kokybei gerinti, aiškiai atskirdami skirtingus aukštojo mokslo lygmenis ir reikalavimus jiems. Taip pat Nuosekliai didinsime finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Sieksime, kad kadencijos pabaigoje valstybės biudžeto skiriamos lėšos siektų 1,5 proc. nuo BVP. Užtikrinsime mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčio augimą. Skatindami mokslo ir verslo partnerystę, jų dalyvavimą tarptautinėse programose, aukštesnius fundamentinio mokslo pasiekimus, auginsime ir Lietuvos mokslininkų matomumą tarptautinėje erdvėje.“
Lietuvos socialdemokratų darbo partija:
„Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) 2020 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programoje „Gerovės ir kūrybos Lietuva“ įsipareigojama: ,,Užtikrinsime tvarų ir veiksmingą švietimo sistemos finansavimą iki 5,3 proc. BVP, siejant jį su švietimo kokybės pokyčiais ir rezultatais, didinant įtrauktį švietime, stiprinant pedagogų rengimo sistemą, keliant mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, dėstytojų ir aukštųjų mokyklų mokslininkų, tyrėjų bei neakademinio personalo atlyginimus“. Be to, sieksime, kad vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis 60 proc. taptų didesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį (neto).
Taip pat koreguosime aukštojo mokslo finansavimą, siekiant aukštojo mokslo sistemos tvarumo, skatinant tarptautiškumą ir bendradarbiavimą tarp universitetų, skatinsime gerai besimokančius studentus, didinsime aukštųjų mokyklų mokslo finansavimo iš valstybės biudžeto proporciją.
Aukštojo mokslo finansavimas turi būti orientuotas į finansavimo, tenkančio vienam studentui, rodiklį. Nepaisant gana optimalaus valstybės skiriamo finansavimo švietimui, lėšų įsisavinimas nėra efektyvus ir tiesiogiai nepasiekia studentų. Si išvada buvo ne kartą pabrėžta ir Valstybės kontrolės ataskaitose. Lengviausias būdas spręsti šią problemą – atsisakyti perteklinės infrastruktūros išlaikymo, mažėjant studentų skaičiui, mažinti aukštųjų mokyklų administracinį aparatą, optimizuoti ūkio išlaidas ir pan., o sutaupytas lėšas nukreipti į dėstytojų atlyginimų kėlimą, mokslo finansavimą, studijų kokybės užtikrinimą bei visapusiško ir sklandaus studijų proceso užtikrinimą.
Dar nėra priimti „Mokslo ir studijų įstatymo“ pakeitimai, numatantys, kad galutinį valstybės finansuojamų trumposios, pirmosios pakopos, vientisujų ir antrosios pakopos studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. Studijų laikotarpiu finansavimas išliktų nepakitęs, jei studentų „nubyrėjimas“ tam tikroje studijų krypčių grupėje (pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų) arba mokslo ar meno srityje (doktorantūroje) neviršytų 25 proc. Jei ,,nubyrėjimas“ būtų didesnis už nustatytąji, finansavimas atitinkamai būtų mažinamas. Stabilesnis studijų finansavimas sudarys prielaidas nuosekliau organizuoti veiklą, padidės lėšos, tenkančios vienam valstybės finansuojamam studentui.“
Lietuvos socialdemokratų partija:
„Iškart po rinkimų turi būti pasirašytas susitarimas tarp parlamentinių partijų dėl 6 proc. BVP skyrimo švietimui. Atitinkamai, finansavimas aukštajam mokslui nuo dabartinio 0,8 proc. galėtų būti palaipsniui didinamas iki 1,1-1,3 proc. BVP 2024 m. Kadangi studentams skiriama dalis nuo bendro finansavimo aukštajam mokslui yra viena mažiausių visoje ES, šiai sričiai turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys. Siekiant šių tikslų neišvengiamai turime kalbėti ir apie bendrą mokesčių politiką. Per mokesčius į biudžetą šiuo metu surenkama 30,5 proc. BVP, kai ES vidurkis – 40 proc. Turime didinti kapitalo ir turto apmokestinimą (jis šiuo metu yra mažesnis keliais kartais nei ES vidurkis), svarstyti aplinkosauginių mokesčių įvedimą (kartu su tam tikrais socialiniais saugikliais), dėti daugiau pastangų didinti mokestinį sąmoningumą, naikinti įvairias lengvatas ir padaryti pačią mokesčių sistemą aiškesnę ir labiau prognozuojamą. Kai kurių vidinių resursų galima būtų ieškoti ir efektyviau valdant dabartinius aukštajam mokslui skiriamus resursus. Šiuo tikslu būtina nuodugniai įvertinti Valstybės kontrolės ir kitų autoritetingų institucijų rekomendacijas.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga:
„Didinti norminę studijų kainą. Tada kils finansavimas vienam studentui.
Didinti socialines stipendijas.
Greta įsteigtų tikslinių stipendijų plėsti jų ratą valstybei svarbiose studijų kryptyse.
Mažinti savomis lėšomis studijuojančių studentų skaičių, kad kuo daugiau numatytus kriterijus atitinkančių studentų gautų valstybės išlaikymą.
Lietuvos sąrašas:
„Visų pirma, Lietuvos valstybė turi kuo greičiau ir nuosekliai didinti mokslo tyrimų ir studijų finansavimą, investuoti į aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus, į studijų sąlygų ir aplinkos gerinimą, taip didindama ir finansavimą vienam studentui, kuris Lietuvoje yra nepaprastai menkas. Antra, aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės turėtų būti skatinamos domėtis ir rūpintis kuo veiksmingesniu, racionalesniu iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų panaudojimu studijų kokybei gerinti.“
*Papildyta spalio 6 d.