Aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją Lietuvai rekomenduoja tiek vietiniai, tiek užsienio ekspertai. Vis dėlto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga aukštųjų mokyklų siaurinimo nepalaiko. Partijos programoje teigiama, jog geriausias būdas spęsti absolventų įsidarbinamumo ir lankstaus reagavimo į darbo rinkos pokyčius problemas yra aukštojo mokslo sistemos harmonizavimas, aukštųjų mokyklų vaidmenų gryninimas ir realus studijų programose įvardintų absolventų kompetencijų pasiekimas.
„Kokybiškas aukštasis mokslas turi tenkinti tris sąlygas: pirma, gabūs studijuojantys asmenys, antra, kompetentingi dėstytojai ir mokslininkai ir trečia, kokybiška programų vadyba ir jos palaikymui reikalingi finansai. Tačiau aukštojo mokslo tinklas toks platus, jog Lietuvai neužtenka ekonominių išgalių kokybiškam tokios sistemos palaikymui. Turime liautis investavę į aukštąsias mokyklas, kurios didžiąją dalį savo lėšų skiria nebenaudojamų pastatų išlaikymui, neišgalėdamos investuoti į studentų, dėstytojų ar mokslininkų sąlygų gerinimą ir studijų kokybę“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Anot studentų atstovo, žaliųjų ir valstiečių sąjungos siūloma harmonizacija ir vaidmenų gryninimas įmanomas tik pasirašant itin detalias sutartis tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų, tačiau taip būtų mažinama aukštųjų mokyklų autonomija ir mokymosi procesas būtų orientuojamas į valstybės, o ne studento, poreikius.
Likusios partijos aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacijai pritaria, vis dėlto skiriasi priemonės, kuriomis ketinama ją įgyvendinti. Remti ir finansiškai skatinti aukštųjų mokyklų jungimąsi pasirengę konservatoriai ir liberalai. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partija jungimąsi palieka pačių aukštųjų mokyklų iniciatyvai.
„Manome, kad aukštųjų mokyklų jungimasis turi būti skatinamas ir remiamas valstybės, kitaip jis bus lėtas ir neatnešantis norimų rezultatų. Aukštosios mokyklos tiesiog merdės, kol į jas nebestos nei vienas studentas ir nebebus iš ko mokėti algų dėstytojams. Tokia baigtis tikrai nebus maloni niekam. Vis dėlto pinigų duoti vien už susijungimą nebūtų protinga. Susijungimas turi vesti apčiuopiamų tikslų link“, – teigia P. Baltokas.
Siūlo ambicingesnius tikslus
Konservatoriai ir socialdemokratai pagrindiniu aukštųjų mokyklų konsolidacijos tikslu įvardina tarptautinį aukštųjų mokyklų konkurencingumą. Tačiau studentų atstovai pastebi, jog aukštesnė vieta tarptautinių reitingų lentelėse yra tik galimybė gerinti Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdį. Studentų sąjungos teigimu, tikslu turėtų būti tarptautinio universiteto sukūrimas, kuris galėtų pritraukti užsienio šalių piliečius studijuoti Lietuvoje. „Turime sukurti ne reitingų lentelėse aukštesnes vietas užimančią, bet tiek Lietuvos, tiek užsienio studentams patrauklią studijų kokybę, turime pritraukti dėstytojus, verslo investicijas iš užsienio, nes tik taip, mažėjant vietinių studentų skaičiui, galime sudaryti prielaidas galimybei aukštosioms mokykloms pačioms save išlaikyti, tai laikyčiau tikrąja, ateityje galinčia atsipirkti investicija į aukštąjį mokslą“, – sako P. Baltokas.
Studentų sąjungos atstovai teigiamai vertina ir socialdemokratų deklaruojamą siekį stambinti studijų programas ir siekti didesnio jų tarpdiscipliniškumo. Anot studentų atstovų, studijų programų stambinimas gali būti pozityvia prielaida siekiant labiau į studentų poreikius orientuotam studijų procesui kurti, tačiau tai įmanoma, jei studijų programos nebus pernelyg reglamentuotos ir studentui bus sudaroma daugiau galimybių pačiam rinktis didesnę dalį dalykų, kuriuos nori studijuoti.
Studentų atstovai sveikina konservatorių norą stiprinti kolegijų sektorių. „Būtent kolegijų studentai turi būti ruošiami regionų poreikių tenkinimui. Kolegijos turi tapti rajonų traukos centrais, švietimo ir švietimo telkėjomis. O universitetai turi ruošti plataus profilio, visapusiškai išprususius ir savarankiškai mąstyti ir kurti galinčius žmones“, – teigia P. Baltokas.