Preloader

Augustas Baltrėnas. Tradicijos organizacijoje: kada laikas išradinėti dviratį?

Augustas Baltrėnas – Lietuvos studentų sąjungos Organizacijos stiprinimo vadovas.

 

Tradiciniai ritualai ir rutinos – veiksniai, kuriais yra paremtos stiprių organizacijų kultūros. Tačiau tai ne tik procesai, kurie yra tęsiami ilgą laiką: tradicijos atlieka svarbią funkciją organizacijos kultūroje. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad tradicijomis nereikia sekti aklai, nes toks požiūris gali nuvesti nekūrybiškumo ir kultūrinio nelankstumo keliu.

Tradicijos, kurios nekenkia

Taigi, kas iš tų tradicijų? Pasikartojantys veiksmai ir ritualai, kurie yra žinomi kiekvienam, suteikia tai, į ką organizacijos narys gali „įsikibti“, gerbti ar tęsti, padeda užmegzti ar stiprinti ryšį tarp žmonių. Puoselėjant tradicijas, kuriamos bendros patirtys ir istorijos, žmonės susiejami tarpusavyje, stiprinamas priklausymo bendruomenei jausmas, organizacijos identitetas, kuriama įtrauki darbo aplinka.

Svarbu suprasti, kad tradicijos nėra tik renginiai ar veiklos, kurios tęsiasi metai iš metų. Tai yra ir organizacijos narių mąstymo modeliai, požiūris į organizaciją, darbo aplinką bei žmonių elgesys. Studentų savivaldų atveju, geras pavyzdys yra pirmakursių stovykla savotiška organizacijos tradicija. Geriau pagalvoję suprantame, kad ne tik pats renginys, bet ir mūsų elgesys su pirmakursiais, bendravimas tarpusavyje, tikslai ar priemonės yra tradicija. Čia atsiranda kitoks požiūrio kampas.

Tradicijų nereikia sekti aklai, nes tai gali nuvesti nekūrybiškumo ir kultūrinio nelankstumo keliu. Pats tai labai dažnai patiriu: tam tikros veiklos ir darbai tampa įpročiu ar rutina. Nors tai iš dalies didina efektyvumą, ne visada išlieka teisingiausiu sprendimu. Pavyzdys įvairių renginių ar mokymų organizavimas. Pasirenki šabloną, kurį esi atidirbęs, išbandęs ir padarai. Pirmą kartą pasiekti norimą rezultatą gali užtrukti kelis mėnesius, tačiau n-tąjį kartą tą patį darbą sugebi atlikti vos per kelias savaites ar dienas. 

Iš vienos pusės, tai atrodo kaip visai neblogas dalykas – kam reikia išradinėti dviratį? Bet užsisukę rutinoje, dažniausiai nepastebime, kaip tas dviratis aplūžta, jo grandinė surūdija, o pro šalį jau važiuoja kažkas su elektriniu dviračiu. Taip pat yra organizuojant renginius ar mokymus: darant viską aklai, nepastebi, kaip atsiranda įvairios naujos detalės, kurias reikia įterpti, keičiasi narių poreikiai ar atsiranda nauji metodai, kurie pagerintų kokybę, sumažintų kaštus ar organizavimo trukmę. Keičiasi kartos, keičiasi aplinka, keičiasi visuomenė – turi keistis ir organizacija. O tie, kurie vėluoja keistis, dažniausiai tai supranta per vėlai. 

Ką noriu tuo pasakyti? Tradicijos yra tikrai reikalingas dalykas. Be prieš tai minėtų privalumų, įvairių procesų laikymas tradicija žymiai palengvina darbą. Svarbu suprasti ir tai, kad ne tik įpročiai tampa tradicijomis, tačiau ir tradicijos nariams tampa įpročiu. O įpročius pakeisti nėra lengva, ypač, jei organizacija yra didelė. 

Įpročių svarba

Organizacijos, kaip ir žmogaus, sėkmę ar nesėkmę lemia turimi įpročiai. Logiška, kad jų gali būti ir gerų, ir blogų. Organizacijos įpročiai gali būti suskirstyti į keturias lentynas:

1 lentyna. Darbuotojų tarpusavio santykiai: šioje srityje geraisiais įpročiais galima laikyti pozityvumą, dalijimąsi, pagarbą, pasitikėjimą. Blogaisiais – konkurenciją, panieką, apkalbinėjimą ir panašiai.

2 lentyna. Organizacijos santykiai su išore: tai apima bendradarbiavimą ir bendravimą su kitomis organizacijomis, kitomis studentų savivaldomis, domėjimąsi jaunimo politika ar kitų organizacijų veikla. Į uždarumą yra linkusios didelės, savimi patenkintos organizacijos, nuo kurių gali pradėti dvelkti arogancija.

3 lentyna. Kaip nariai bendrauja su klientais? Vienos organizacijos klientams rodo išskirtinį dėmesį, vertina jų nuomonę, yra „arti“ kliento. O kitos mėgsta apkalbėti klientus, juoktis iš jų, jeigu jie ko nors nesuprato. Savivaldų atveju, galima galvoti, kaip mūsų nariai bendrauja su studentais. 

4 lentyna. Kaip nariai atlieka darbus? Vienur net negali būti kalbos, kad darbai bus padaryti ne laiku. O kitur: „Ai, nespėjau, nieko tokio“. Tai ypač aktualu toms organizacijoms, kurios dažnai skundžiasi savo narių neatsakingumu.

Taigi, ką su tais įpročiais daryti? Neigiami dalykai nepasimato savaime ir tai pereina iš kartos į kartą. Juos lengvai galima pastebėti žvelgiant į naujus organizacijos narius: jie taip greitai prisitaiko prie organizacijos įpročių, kad net bendravimas susitapatina. Taip pat, rekomenduotina atlikti įpročių auditą. Reikėtų išsiskirti įpročius, kurie daro jus stipria organizacija ir kurie jus silpnina. Patikėkite, tiek jūs patys, tiek jūsų nariai tai jaučia, tereikia pasikalbėti.

Kitas žingsnis – išsirinkite vieną įprotį, kurį visi organizacijos nariai būtų pasiryžę keisti. Nesikelkite tikslo „PAKEISIME ORGANIZACIJOS KULTŪRĄ!!“, kuris skamba kaip šeimų gynimo maršo tikslas, tačiau pasirinkite vieną įprotį ir orientuokitės į jį. Šį procesą galima palyginti su žmogumi, kuris nori sportuoti, sveikai maitintis ir gerai jaustis. Jei jis nuspręstų keisti viską vienu ypu, jam tai greičiausiai nepavyktų.

Pabaigai, siūlau paanalizuoti savo tradicijas: dekonstruokite savo iniciatyvas, sąskrydžius, renginius ir kitas tradicines veiklas. Taip pat pagalvokite ir apie įvairius elgesio modelius bei įpročius ir užduokite sau klausimus: ar tai tikrai teisinga? Ar jūsų tradicijos neskaldo organizacijos? Ar jūsų tradicijos nekenkia jai? Dažniausiai, pagrindiniu argumentu, kodėl nenorima keisti tradicijų yra, kad supyks tie, kurie tas tradicijas kūrė. Patikėkite, jie jau seniai pasikeitė. Nebijokite keistis ir jūs.

 

Komentaras parengtas remiantis tekstu Kaip bendrovei atsikratyti ją skandinančių įpročių“.