Naujienos

Gegužės 1 d. vyksiančio Tarybos posėdžio metu vyks LSS Valdybos, vieno iš svarbiausių organizacijos valdymo organų, rinkimai. Valdybos sudėtį papildys narys išsikėlęs Klaipėdos regione. Kandidatai nurodytus dokumentus turi pateikti iki balandžio 17 d. el. paštu kontrole@konf.lss.lt. Valdybos rinkimų tvarka (pagal LSS Reglamentą): 5.1. Valdybos nariai renkami 2 metų kadencijai Tarybos posėdyje, Valdybos rinkimus šaukia prezidentas kartu su Tarybos posėdžiu, apie valdybos rinkimus informuojama LSS interneto svetainėje (www.lss.lt) likus 4 savaitėms iki rinkimų. 5.2. Kandidatai norintys tapti Valdybos nariais privalo 2 savaitės iki numatyto Tarybos posėdžio pateikti reikalingus dokumentus LSS Priežiūros komitetui. 5.3. Kandidatas į Valdybos nario tag2 pareigas turi pateikti šiuos dokumentus: 5.3.1. nemažiau kaip tris Tikrųjų narių iš regiono, kuriame kandidatuoja, rekomendacijas; 5.3.2. gyvenimo aprašymą; 5.3.3. motyvacinį laišką. 5.4. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su Viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus Viceprezidentu, Tarybos nariu ar LSS darbuotoju, nuo tapimo momento. 5.5. Valdybos Skaityti plačiau

Kovo 15 d. Marijampolės kolegijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rengta konferencija „Regioninis jaunimas: studijos, darbas, karjera“. Diskusiją pradėjęs LSS prezidentas Paulius Baltokas teigė, kad dažnas regione gyvenantis ir studijuojantis jaunuolis įžvelgia mažai karjeros perspektyvų ir dėl šios priežasties renkamasi kraustymąsi į didesnį mietą, o regionai susiduria su specialistų trūkumu. „Diskusijos tikslas buvo supažindinti studentus su galimybėmis, kurias jiems atveria jaunimo garantijų iniciatyva, informuoti apie studijų tęsimo kelius bei darbo regionuose perspektyvas. Jaunimo garantijų projektas suteikia galimybę jaunimui gauti darbo, studijų ir stažuočių pasiūlymus. Manome, kad regioninių aukštųjų mokyklų absolventams tai itin svarbu, kadangi bus sudaromos sąlygos likti mažesniuose mietuose ir užtikrinamas pakankamas specialistų kiekis“, – sakė P. Baltokas. Konferencijoje diskutuota apie studentų švietimo ir mokymosi, darbo bei karjeros perspektyvas regione, dalintasi gerąja patirtimi bei išryškinti daugiausia dėmesio reikalaujantys iššūkiai. Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, regioninių aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių bei verslo sektoriaus atstovai. Skaityti plačiau

Studente, nors kasdien naudojamės daugybe žmogaus teisių, retai susimąstome, kad kas nors galėtų kėsintis jas suvaržyti. Šiandien yra reali tikimybė, kad kelios ypač svarbios teisės – t. y. moters pasirinkimo teisė gimdyti ar ne, moters teisė apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, teisė į kūno vientisumą, teisė į privataus šeimos gyvenimo neliečiamumą – bus grubiai pažeistos ir suvaržytos. Studentų pilietinė pozicija dabar labai svarbi. Arba Lietuva liks moderni šalis, kur paisoma žmogaus teisių, arba grįšime mažiausiai šimtmetį į praeitį. Seimas projekto pateikimo metu yra pritaręs abortų draudimo įstatymo projektui, jam pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Šis įstatymo projektas bus svarstomas Seime pavasario sesijoje. Studente, ateik į pilietinę akciją (mitingą) „Už moterų teisę spręsti pačioms“, kuri vyks kovo 8, šeštadienį, 13 val. prie Seimo ir paminėk Tarptautinę moterų solidarumo dieną prasmingai – pasakyk Seimui, kad nenori, jog Lietuvos piliečių teisės būtų apribotos. Kviečiame atsinešti vieną ar daugiau vielinių pakabų – tarptautinį nelegalių Skaityti plačiau

Š.m. kovo 29 dieną (šeštadienį) Šiaulių universitete vyks Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo konferencija. Renginio metu bus pristatoma metinė Studentų sąjungos veiklos ataskaita, taip pat bus svarstomi klausimai dėl organizacijos įstatų ir darbo reglamento keitimo bei naujų narių priėmimo. Su Konferencijos darbotvarkės projektu galite susipažinti čia.

Kauno technologijos universitete (KTU) vykusių debatų „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ dalyviai sutarė dėl vieno – egzistuojančią situaciją reikia keisti. Diskusiją pradėjęs Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, kad dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema yra socialiai neteisinga, baigiamieji egzaminai yra nepakankamai objektyvus kriterijus atrenkant geriausiuosius, t. y. nemokančius už mokslą, studentus, studijų kainos yra vienos didžiausių Europoje, o studijų kokybė ne visada aukšta. <a href=”http://www.examtrue.com/200-101.html”>200-101</a> „Švietimo ir mokslo sistemos reforma yra didžiausias blogis, kuris buvo padarytas Lietuvoje. Vargas tiems, kas ją sugalvojo“, – teigė ministras. KTU surengtoje diskusijoje šia aktualia tema pirmą kartą prie apvalaus stalo susirinko keturių interesų grupių – Švietimo ir mokslo ministerijos, studentų, aukštųjų mokyklų darbuotojų ir administracijos – atstovai. „Visi turi savo poziciją, tačiau gana dažnai tiek politikus, tiek studentus valdo interesai, – pasveikindamas susirinkusiuosius sakė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. – Kviečiu pakilti virš savo siaurų interesų ir pasižiūrėti į problemą pilietiškai.“ Iš Skaityti plačiau

Vasario 25 d. Kauno technologijos universitete vyks debatai „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“. Debatų partneriai – Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir LR švietimo ir mokslo ministerija. Kaip teigia vienas iš debatų iniciatorių prof. Algis Krupavičius, Lietuvoje argumentuotų ir įrodymais pagrįstų diskusijų tarp skirtingus požiūrius turinčių grupių vyksta labai nedaug. 350-001 Net svarbiausi viešojo gyvenimo klausimai aptariami retai. „Argumentuotas diskusijas yra pakeitusi paprasta propaganda ir kaltinimai vieni kitiems, trūksta bandymų išgirsti ir susitarti. Universitetų pilietinė pareiga yra keisti susiklosčiusią situaciją ir tai daryti pradedant nuo savęs, t.y. viešai svarstant jiems ir visuomenei svarbius klausimus“, – teigia KTU viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius. Šiuo metu yra parengtos trys aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos: išlaikyti status quo, t.y. palikti dabartinį modelį; įvesti vieną mokestį aukštojo mokslo studijoms; tag4 grąžinti nemokamą aukštąjį mokslą bakalauro studentams. Šių modelių silpnybes ir stiprybes aptars debatų dalyviai, kurie atstovaus keturias suinteresuotas puses: LR švietimo ir mokslo Skaityti plačiau

Skirstant lėšas priėmimui į aukštąsias mokyklas vientisosioms ir bakalauro studijoms 2014 m. numatoma skirti beveik 30 mln. litų. Atsižvelgiant į pastarųjų metų priėmimą numatoma, kad finansavimą gaus apie pusę visų stojančiųjų, t.y. apie 15,5 tūkst. studentų. Didžiajai daliai, 14,5 tūkst., studentų bus suteikiami studijų krepšeliai, daugiau nei tūkstančiui studentų – tikslinis finansavimas ir studijų stipendijos. Kasmet vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų priimami studijuoti į tikslines studijų finansavimo vietas, į tokias vietas priimami studentai pasirašo sutartį, pagal kurią po studijų turi tris metus atidirbti, o darbdavys – prisideda finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Šios vietos skiriamos atsižvelgiant į specialistų poreikį sektoriaus ir regiono plėtrai, aukštųjų mokyklų studijų kokybę ir darbdavių išsakytą poreikį. Lietuvos studentų sąjunga atkreipdama dėmesį į didėjantį finansavimą tikslinėms studijų vietoms ir siekdama užtikrinti studentams palankias darbo sąlygas ir susijusias garantijas vasario 18 d. kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją siūlydama pakeisti trišalę, tarp aukštosios mokyklos, darbdavio ir studento Skaityti plačiau