Naujienos

Liepą sukanka metai Vilniaus viešojo transporto reformai. Ilgą laiką aštrias diskusijas visuomenėje kėlę pokyčiai šiandien įgauna pagreitį, tačiau jau už pusės metų vyksiantys Vilniaus miesto mero rinkimai gali apversti viską aukštyn kojom. Liepos 3 d. (ketvirtadienį) Jaunimo organizacijos kviečia potencialų kandidatą į miesto merus  Gintautą Palucką į diskusiją ir klausia, kaip bus sprendžiama viena opiausių problemų – kamščiai mieste ir kaip viešasis transportas gali padėti mažinti spūstis. Diskusijai jaunimo atstovai pasirinko netradicinę vietą – apie transporto pokyčius bus kalbamasi 17 val. iš Vinco Kudirkos aikštės stotelės išvyksiančiame autobuse. Su kandidatais į miesto merus taip pat bus diskutuojama kaip miesto gyventojai gali prisidėti prie viešojo transporto organizavimo, kokie infrastruktūriniai pokyčiai turėtų sekti toliau, koks viešasis transportas  tenkintų gyventojų lūkesčius. Anot vieno iš diskusijos organizatoriaus, Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, nors pokyčiai ir jaučiami, tačiau viešasis transportas vis dar reikalauja dėmesio. “Įvairios jaunimo, studentų organizacijos ne kartą kreipėsi į savivaldybę su Skaityti plačiau

Nors LR Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnyje nurodoma, jog studentai, besimokantys valstybės finansuojamose neturėtų mokėti jokių papildomų įmokų, susijusių su studijų programos įgyvendinimu, vis dėlto ne visos aukštosios mokyklos šią įstatymo nuostatą vykdo. Kelios aukštosios mokyklos reikalauja iš studentų papildomos įmokos už diplomo ar jo priedėlio parengimą. Gegužės 19-20 dienomis Lietuvos studentų sąjunga (LSS) trečią kartą atliko tyrimą dėl diplomo bei jo priedėlio mokesčio. Šių metų tyrimas parodė, kad situacija taisosi – didžioji dalis aukštųjų mokyklų jau panaikino įmokas. Tačiau kai kuriose aukštosiose mokyklose studentams vis dar tenka mokėti už diplomą ir jo priedėlius. Nuo 40 iki 65 litų – tokią kainą absolventams reikia susimokėti Šiaurės Lietuvos kolegijoje ir Balstogės universiteto filiale „Ekonomikos-informatikos fakultete”. Tiesa, Balstogės universiteto studentai šį kartą moka jau dešimčia litų mažesnį mokestį – pernai norint gauti diplomą reikėjo susimokėti 50 litų už diplomo išdavimą. Anot aukštosios mokyklos administracijos šis mokestis taikomas kituose universiteto padaliniuose, tad Skaityti plačiau

Studentų socialinė padėtis privalo gerėti. Taip teigė susitikime su LR Ministru pirmimininku Algirdu Butkevičium susitikę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atstovai.  Studentų ir Vyriausybės atstovų susitikime aptartos opiausios studentus kamuojančios socialinės ir akademinės problemos: ribotas studijų lankstumas, lėšų stipendijoms trūkumas, paskolų gavimo sąlygos, didelė finansinė našta už mokslą mokantiems studentams bei vidinio studijų kokybės užtikrinimo trūkumas. Studentų nuomone, jokia aukštojo mokslo reforma neįmanoma be papildomų finansų švietimui. „Dar 2006 m. Lisabonoje Europos Komisija iškėlė siekį, kad Europos Sąjungos valstybėse finansavimas aukštajam mokslui turėtų siekti ne mažiau 2 proc. BVP, 2010 m. Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai sutarė, kad nepaisant ekonominių sunkumų finansavimas aukštajam mokslui turėtų išlikti prioritetu. Tačiau, nors švietimas ir yra įvardinamas kaip viena svarbiausių sričių valstybėje, atėjus biudžeto skirstymo laikui tai jau eilę metų pamirštama”, – sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas. Anot studentų atstovų ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti skiriama Skaityti plačiau

Baigiantis dar vieniems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vasarą mokslus baigiantys moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d. imtinai. Todėl, pasibaigus šiam laikotarpiui, jei jaunuoliai neįstos mokytis toliau, jie nepateks į valstybės lėšomis draudžiamųjų sąrašus, arba jei neįsidarbins, turės savarankiškai mokėti PSD įmokas. Jei jaunuoliai nuspręstų tęsti nuolatines studijas, jie būtų draudžiami valstybės ir patiems nereikėtų mokėti PSD įmokų. VLK primena, jei jaunuoliai įsidarbins, už juos PSD įmokas mokės darbdavys, jei jis nuspręs užsiimti individualia veikla, šias įmokas patys turės savarankiškai susimokėti „Sodrai“, o jei pradės individualią veiklą pagal verslo liudijimą – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jei jaunam žmogui nėra galimybės verstis darbine veikla, jam reikėtų užsiregistruoti darbo biržoje – įgijus bedarbio statusą valstybė jaunuolį apdraus PSD. Tai bus laikina socialinė apsauga ir valstybės pagalba, kol jaunuolis suras nuolatinę veiklą. Skaityti plačiau

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusį pranešimą apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl medicinos studentų atidirbimo gydymo įstaigose, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) reiškia susirūpinimą šių ketinimų teisingumu ir atitikimu Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktams. Sveikatos apsaugos ministerija savo kreipimesi prašo išaiškinti ar galima studentų pasirašomose sutartyse numatyti būsimo mediko darbo vietą, LSS teigimu leidus įtraukti šią nuostatą būtų ribojama absolventų konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą. „Investuoti į jauną žmogų turėtų būti valstybės pareiga ir prioritetas. Kokybiškas ir prieinamas aukštasis išsilavinimas turi būti suprantamas kaip bendrasis visuomenės gėris. Žinoma, valstybė turi planuoti, tai ir dabar daroma tikslinio finansavimo pagalba ir nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių atskirose studijų srityse, tačiau priverstinis atidirbimas po studijų mums nepriimtinas, tai pažeidžia esmines žmogaus teises ir laisves reglamentuotas tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose. Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą gabiausiems studentams ir jie neturėtų būti verčiami už nemokamą vietą atidirbti“, Skaityti plačiau

Rinkimų komisijos jau baigė savo darbą. Džiaugiamės rinkimų rezultatais ir sveikiname antrajai kadencijai perrinktą šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ir, žinoma, naujuosius Lietuvos atstovus Europos Parlamente, 11-a vietų institucijoje pasidalino: TS-LKD atstovai Gabrielius Landsbergis ir Algirdas Saudargas; LSDP – Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis; Liberalų sąjūdžio atstovai – Antanas Guoga ir Petras Auštrevičius; Tvarkos ir teisingumo partijos nariai Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis; Po vieną mandatą turėtų gauti Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Darbo partijos sąraše pirmasis išrinktas Seimo narys Viktoras Uspaskichas, LLRA – europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, „valstiečių“ – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, tačiau jis užleis vietą Ignalinos merui Broniui Ropei. Vakar aplankėme partijų štabus ir padėkojome kandidanat pasirašiusiems manifestą „Vote for education”, kuiame išdėstytiems siūlymams pritarė Gintaras Steponavičius, Vydas Gedvilas, Vilius Gružauskas ir Juras Požela. Taip pat dėkojame ir Jums, kad balsavote ir aktyviai prisidėjote prie šalies ateities! Mes Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atkreipia studentų dėmesį į naują LR Mokslo ir studijų įstatymo redakciją ir kviečia susipažinti bei teikti siūlymus pakeitimams. Įstatymą planuojame teikti svarstyti LR Seimui dar šios pavasario sesijos metu. Praėjusių metų kovo 29 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti pagrindinį įstatymą. Po daugiau nei metus trukusių diskusijų įstatymo projektas pateiktas derinti ministerijoms ir visuomenei. Lietuvos studentų sąjunga primena, kad ne kartą teikė pozicijas dėl įstatymo tobulinimo galimybių. Pastabos buvo grindžiamos aukštojo mokslo prieinamumo, kokybės ir lygiateisiškumo principais. „Reikia pasidžiaugti, kad diskusijų kelių išklausius suinteresuotas šalis, kol kas matome pakeitimus, kurie tobulina esamą sistemą studijų kokybės, studentų rėmimo, studijų sandaros aspektais. Iš ties nemenki pasiekimai, kurie gali svariai prisidėti prie aukštojo mokslo Lietuvoje gerėjimo. Vis dėlto įstatyme liko vietų, kurios turėtų būti tobulinamos, ruošiame studentų poziciją dėl įstatymo projekto“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas. Kviečiame teikti savo pastebėjimus, mintis ir Skaityti plačiau

Iki pat gegužės vidurio Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ragino kandidatus į Europos Parlamentą pasirašyti Europos studentų sąjungos inicijuotą manifestą „Vote for education“ (liet. „Palaikykite švietimą“). Šiuo dokumentu studentai kvietė kandidatus į EP atkreipti dėmesį į švietimo sistemoje įsisenėjusias problemas ir susipažinti su studentų siūlymais jų sprendimui. „Siekiame, kad studentų balsas būtų išgirstas aukščiausioje Europos Sąjungos valdymo institucijoje, todėl sukūrėme šį manifestą apimantį dešimt pačių svarbiausių aspektų susijusių su aukštuoju mokslu. Tikimės, kad naujieji parlamentarai sieks šių siūlymų įgyvendinimo“, – teigė LSS prezidentas Paulius Baltokas. Manifestas apima nemokamo mokslo nepaisant kilmės, Europos sąjungos paramos jaunimo organizacijoms ir mobilumo programoms, nedarbo mažinimo, vienodų sąlygų įgyti aukštąjį mokslą trečiųjų šalių piliečiams sudarymą ir skaidrumo sprendimų priėmime idėjas. „Idėjos išsakytos manifeste apima tiek socialinę, tiek ekonominę aukštojo mokslo dimensijas, siekiame, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas kiekvienam pagal jo gebėjimus, nepaisant kultūrinių, finansinių, rasinių skirtumų“, – sakė P. Baltokas. Lietuvoje manifesto pasirašymą inicijavusi Lietuvos studentų Skaityti plačiau

Daugiau nei pusė (57 proc.) jaunų europiečių dėl krizės jaučiasi neįtraukti į savo šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą. Šiuos duomenis atskleidė kovo 13 – balandžio 2 d. Europos Parlamento užsakymu vykdyta viešosios nuomonės apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 13 tūkstančių 16-30 metų europiečių. Gegužės 9-11 d. Strasbūre vykusiame Europos jaunimo sambūryje „EYE 2014“ daugiau nei 5 tūkstančiai jaunuolių dalinosi idėjomis geresnei Europai. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos atstovai – Europos jaunimo parlamento nacionalinis komitetas Lietuvoje. Organizacijos prezidentas Matas Pajarskas teigia, kad jaunimo įtraukimas į šalies vystymąsi itin svarbus, vis dėlto Lietuvoje pilietiškumo ugdymo vis dar trūksta. „Pilietiškumas yra mūsų visuomenės pagrindas, tačiau dažnas jaunuolis nesijaučia prisidedantis prie šalies raidos, tą rodo ne tik įvairios apklausos, bet ir jaunimo pasyvumas rinkimuose. Manau, kad jauni žmonės turėtų dar mokykloje įsisavinti savo kaip piliečio tapatybę ir suprasti savo vertę ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio kontekste“, – sakė M. Pajarskas. Anot Skaityti plačiau

66-ojo Europos studentų sąjungos (European Students’ Union – ESU) Valdybos posėdžio metu švedė Elisabeth Gehrke tapo naująja organizacijos pirmininke. Austrijos sostinėje, Vienoje, vykusiame student atstovų susirinkime taip pat išrinkti du vicepirmininkai ir septyni Vykdomojo komiteto nariai. Tarp jų ir lietuvis, Vilniaus universiteto studentas Maksim Milto. „Šiemet vesiu studentus judėjimą į labai svarbius mūšius. Turime įtikinti naujuosius Europos Parlamento narius, Bolonijos proceso aukštojo mokslo ministrus priimti sprendimus, tenkinančius studentų interesus ir Europos aukštojo mokslo erdvės poreikius. Taip, tai nėra lengva užduotis, vis dėlto, mes pasirengę šiam iššūkiui”, – teigė E. Gehrke. ESU Vykdomajame komitete lietuvis Maksim Milto Buvęs Europos humanitarinio universiteto Studentų atstovybės prezidentas, 2012 – 2013 m. Ėjęs Lietuvos studentų sąjungos viceprezidento tarptautiniam atstovavimui pareigas Maksim Milto antrą kartą išrinktas į svarbiausią ESU valdymo organą. „Tęsdamas jau pradėtus darbus, šiemet daug dėmesio skirsiu aukštojo mokslo socialinei dimensijai bei aukštojo mokslo tarptautiškumui. Vienas iš didžiausių tikslų – pasaulio studentų bendravimo skatinimas“, Skaityti plačiau