Preloader

Naujienos

Tyrimas: 43 proc. studentų patiria papildomą finansinę naštą atlikdami praktiką

Ketvirtadienį vykusių akademinių pusryčių metu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Lietuvos studentų finansinė našta praktikų metu“. Praėjusių metų gruodžio mėn. atliktu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti studentų praktikų metu patiriamą finansinę naštą, palyginti studentų patiriamas išlaidas studijų ir praktikų metu. Taip pat buvo siekiama nustatyti kokią įtaką finansinės praktikos sąlygos daro studentų mobilumui. 43 proc. tyrime dalyvavusių studentų teigė, kad praktikų metu išleidžia daugiau lėšų nei studijų metu. 26 proc. apklaustų studentų nurodė, kad jų išlaidos praktikų metų išaugo daugiau nei 250 Lt (72 eurų). 45 proc. apklaustų studentų nurodė, kad išlaidos praktikos ir studijų metu skyrėsi nežymiai. Tik 12 proc. apklaustųjų atlikdami praktiką jautė išlaidų sumažėjimą lyginant su studijomis. Padidėjusią finansinę naštą praktikų metu lemia padidėjusios išlaidos skiriamos būsto nuomai praktikos metu. „Lietuvoje kol kas nėra tradicijos studentams mokėti už darbą atliekamą praktikų metu, tą parodė ir atliktas tyrimas: 89 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansinio atlygio už Skaityti plačiau

Kolegijų absolventai diskriminuojami Valstybės tarnybos įstatyme

Šiandien, vasario 25 d., Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pradėjo rinkti parašus peticijoje dėl kolegijų absolventus diskriminuojančios Valstybės tarnybos įstatymo normos panaikinimo. Anot studentų atstovų, galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija nepagrįstai sukuria prastesnes sąlygas kolegijų absolventams įsidarbinti Valstybės tarnyboje. Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo 7 str. numato, kad A lygio Valstybės tarnautojų pareigas gali užimti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. LSS atstovai mano, kad nuostata, leidžianti kolegijų absolventams užimti tik B arba C lygio tarnautojų pareigas, diskriminuoja kolegijų absolventus ir nepagrįstai apribojant jų galimybes įsidarbinti darbo vietose, adekvačiose įgytam išsilavinimui. LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, bakalauro (universitetinės) ir profesinio bakalauro (kolegijinės) laispniai savo turiniu ir apimtimi nėra atskirti esminiais skirtumais ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, tad absolventai turi turėti lygias galimybes Valstybės tarnyboje. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų, tad keista, kad vieni gali užimti aukštesnes pareigas, o kiti ne. Dėl šios priežasties ir Skaityti plačiau

2015 metų Kovo 11-ąją – atkurtai Lietuvos laisvei – 25-eri

Drauge su nepriklausoma Lietuva auganti karta – mokiniai ir studentai – šia proga inicijuoja akciją „Lietuvai ir man“. Akciją globoja Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Lietuvai ir man“ yra kvietimas susiburti ir tradicinę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę papildyti vieningu akcentu. Akcijos metu mokiniai, studentai, tėvai, mokyklų bendruomenių nariai ir visi mūsų šalies piliečiai Lietuvoje bei užsienyje kviečiami rišti trispalves apyrankes – Lietuvai ir sau. Šios apyrankės – tai draugystės ženklas, dovana artimiausiems draugams. Apyrankė nuo rankos nenurišama, kol pati susidėvi. Kviečiame pasipuošus trispalvėmis draugystės apyrankėmis išreikšti tautos vienybę, o Lietuvai skirtas apyrankes patiems užrišti ant Gediminaičių stulpų. Kviečiame išmokti rišti Apyrankių rišimas – tai ne tik draugystės ženklas, tačiau ir fantazijos bei kūrybiškumo kupinas užsiėmimas. Jei nežinote, kaip nupinti apyrankę, pasitarkite su technologijų mokytojomis, tačiau yra ir keletas paprastų rišimo būdų. Greičiausiai ir paprasčiausiai apyrankės gali būti surišamos trijų žmonių grupėse (pavyzdys). Apyrankę taip pat lengvai galima rišti ir vienam (prezentacija). Skaityti plačiau

Skelbiama pilietinės jaunimo iniciatyvos „Lietuvai ir man“ pradžia

Vasario 10 d. 13 val. Nacionalinėje dailės galerijoje Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su mokinių ir jaunimo organizacijomis paskelbs iniciatyvos „Lietuvai ir man“ pradžią. Renginyje dalyvaus švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, moksleiviai, studentai, akcijos ambasadoriai Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Neringa Čereškevičienė, Maksas Melmanas su grupe „Biplan“. Jaunimo iniciatyvos „Lietuvai ir man“ idėja – originaliai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Iki kovo 11 d. mokiniai, mokytojai, tėvai, visos mokyklų bendruomenės, taip pat užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai kviečiami pinti trispalves – geltonos, žalios, raudonos spalvos – draugystės apyrankes, jas nešioti ir dovanoti Lietuvai. Nupintas apyrankes iki kovo 10 d. galima atnešti į Nacionalinę dailės galeriją (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) ir užrišti ant specialiai įrengtų Gediminaičių stulpų. Visai konstrukcijai papuošti iš viso reikės 250 tūkst. draugystės apyrankių. Neįprastą akciją, simboliniu būdu sutelksiančią lietuvius visame pasaulyje, pasiūlė jaunoji karta, užaugusi su Nepriklausomybe. Akciją „Lietuvai ir man“ inicijavo keturios jaunimo organizacijos: Lietuvos moksleivių sąjunga, Mokinių parlamentas, Skaityti plačiau

Jaunimas kviečia pasveikinti Lietuvą su gimtadieniu!

Šiandien, vasario 5 d., prasideda iniciatyva „Su gimtadieniui, Lietuva!“, skirta Vasario 16-osios –  Lietuvos Nepriklausomybės dienos, paminėjimui. Praėjusiais metais pradėta iniciatyva neliko nepastebėta ir šalies prezidentės Dalia Grybauskaitės, akcija įvertina kaip viena originaliausių Vasario 16-osios minėjimo iniciatyvų. 2014-aisiais metais didžiausių Lietuvos jaunimo organizacijų pradėta iniciatyva „Su gimtadieniu, Lietuva!”, skirta paminėti valstybės Nepriklausomybės dieną. Jos tikslas – suburti tautiečius, gyvenančius Lietuvoje ar užsienyje, kartu paminėti valstybės gimtadienį. Organizatorių džiaugsmui, pernai ši akcija susilaukė didelio Lietuvos visuomenės susidomėjimo – istorinėje fotogalerijoje įsiamžino daugiau nei 6 tūkstančiai Lietuvos piliečių. Praėjusiais metais prie iniciatyvos „Su gimtadieniu, Lietuva!” prisijungė aukščiausi valstybės vadovai, didžiausios šalies verslo kompanijos, ambasados, miestų savivaldybės bei kitos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, pasaulio lietuvių bendruomenės, šalies olimpiečiai Sočyje bei tūkstančiai Lietuvos piliečių. Nuotraukas socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Su gimtadieniu, Lietuva“ tuo metu peržiūrėjo daugiau kaip 300 tūkstančių vartotojų. Šiemet iniciatyvos organizatoriai yra pasiryžę įtraukti dar daugiau tautiečių iš visos Lietuvos bei užsienio valstybių. Skaityti plačiau

Andrius Zalitis: kur veda atsakymas į „gerai besimokančio piliečio“ mįslę?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis teigia, jog gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti laiduojamas nemokamas mokslas. Šis teiginys, ar tiksliau „gerai besimokančio piliečio“ sąvoka buvo ne kartą nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LR KT) nutarimuose, o praėjusių metų lapkričio 10 d. nutarimas ne tik dar kartą pagilino konstitucinę „gerai besimokančio piliečio“ sampratą bei paskelbė šiuo metu veikiantį rotacijos mechanizmą prieštaraujančiu LR Konstitucijai, bet ir iliustravo blogai besimokančio piliečio rezultatus pavyzdžiais. Cituoju: „Akivaizdu, kad asmens, kurio atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 6,4 ar juo labiau 5,6 balo, mokymasis neatitinka gero mokymosi sampratos, kylančios iš visuomenės socialinės patirties ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės.“ Taip pat vertėtų prisiminti ir ankstesnį LR KT sprendimą, kuris patvirtino, jog studentas, kurio semestro vidurkis yra lygus „aštuonetui“ ar aukštesnis gali būti laikomas gerai besimokančiu. LR KT: „gero mokymosi kriterijus – studijų dalykų įvertinimo vidurkis per semestrą, ne mažesnis Skaityti plačiau

Paulius Baltokas: nemotyvuoto jaunimo problemai – 174,4 mln. eurų

174,4 mln. € (602,2 mln. Lt) su tokia suma iš ES finansavimo ir valstybės biudžeto Lietuvoje atgimsta Jaunimo garantijų iniciatyva. Žvelgiant iš šalies, nuostabi programa skirta padėti jaunimui susirasti darbą arba grįžti į švietimo sistemą. Viskas būtų šaunu ir paprastai, jei ši iniciatyva nekeltų papildomų klausimų apie Valstybės požiūrį į jaunimo žmogaus problemas ir jų sprendimo sistemas. Be to norėtųsi aiškesnio siektinų rezultatų apibrėžimo. Didžioji dalis visų Jaunimo garantijos programoje numatytų veiklų skirta „nemotyvuotų, nesimokančių ir nedirbančių“ (kitaip tariant – NEET (angl. Not in Education, Employment, or Training) jaunuolių skatinimui, motyvavimui, perkvalifikavimui ir galybei kitokių priemonių, kurios jauniems žmonėms turėtų padėti sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Matyt pirmiausia reikėtų įvertini, kurios veiklos tai daro efektyviau, kurios nėra tokios efektyvios, vis dėlto šiai dienai į problemos sprendimo priemones žvelgiama paprasčiau – kuo daugiau pinigų priemonei skirta, tuo ji efektyvesnė. Šioje priemonių ir veiklų virtinėje kyla vienas klausimas, kokio rezultato tikimasi pasiekti? Skaityti plačiau

Studentai įvertino 2014: metų draugu tapo Algirdas Butkevičius

Penktadienį Kauno miesto Rotušėje Lietuvos studentų sąjunga paminėjo svarbiausius metų įvykius ir įvertino žmones labiausiai prisidėjusius prie sėkmingo studentų atstovavimo. Tradiciniame Padėkos vakare ne tik įteikti apdovanojimai už nuopelnus studentijai, bet ir pašmaikštauta apie labiausiai nenusisekusius sprendimus aukštojo mokslo srityje. „Metų improvizacija aukštajame moksle“ studentai pripažino Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl gerai besimokančio studento, anot studentų atstovų šis sprendimas užminė didelę mįslę visai akademinei bendruomenei kaip vis dėlto turėtų būti rotuojami studentai ir įvarė į kampą ne tik aukštąsias mokyklas, bet ir aukštojo mokslo politiką formuojančias institucijas. Studentų šventėje dalyvavęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atsiėmė „Metų studentų draugo“ apdovanojimą. Šios iniciatyvos rezultatus studentai pajus jau artėjančiais metais – svarstant 2015-ųjų valstybės biudžetą jau buvo numatyti papildomi 2 milijonai litų studentų skatinimui, – nominaciją komentavo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. „Tarptautinės studentų dienos metu tarp Lietuvos studentų sąjungos ir Vyriausybės pasirašytas ketinimų protokolas dėl studentų skatinimo didinimo yra tikrai istorinis įvykis. Džiaugiamės, Skaityti plačiau

Tyrimas: jaunimas Lietuvoje pasigenda skaidrumo

Net 89 proc. Lietuvos jaunimo įsitikinę, kad Lietuvoje yra įmonių, mokančių atlyginimus „vokeliuose“. Daugiau nei kas trečias (38 proc.) jaunas pilietis teigia, kad griežtai nesutiktų su pasiūlymu gauti dalį algos „vokelyje“. Beveik pusė (42 proc.) respondentų nepirktų prekių ir paslaugų iš įmonių, jeigu žinotų, kad atlyginimai jose mokami neskaidriai. Tokius rezultatus atskleidė lapkričio mėn. atlikta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kaip jauni žmonės vertina verslo sąžiningumą, skaidrumą ir korupcijos apraiškas Lietuvoje. Tyrimą atliko iniciatyva „Baltoji banga“ kartu su rinkos tyrimų bendrove „RAIT“, LSP partnerystės programa, Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Tyrimo metu apklausta beveik pusė tūkstančio respondentų nuo 17 m. amžiaus. „Apklausos rezultatai labai aiškiai atskleidžia, kad jaunieji Lietuvos gyventojai pasigenda skaidrumo tiek versle, tiek valstybinėse įstaigose, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje. Jaunosios kartos vertybės yra kitokios: atsakomybę, atskaitomybę ir sąžiningumą jie laiko neatsiejama verslo dalimi. Todėl tokie tyrimo rezultatai verčia verslą susimąstyti ‒ juk jaunimas yra Lietuvos ekonomikos Skaityti plačiau

Reitingai – informacijos šaltinis, bet ne sprendimas

Pasirodę aukštųjų mokyklų studijų programų krypčių reitingai sukėlė nemažą sumaištį akademinėje bendruomenėje. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ragina abiturientus į reitingus žvelgti tik kaip į vieną iš daugelio informacijos šaltinių, o renkantis aukštąją mokyklą ją vertinti pagal savo asmeninius prioritetus. „Liūdna, kad pasirodžius reitingams visuomenėje mažai kalbama apie tai, kad studijų programų Lietuvoje yra per daug, nepaisant to, jog kai kurios programos akredituotos tik trejiems metams, viskas dedama į vieną krūvą ir vertinama vienodai. Reitinguose didelis dėmesys skiriamas moksliniams straipsniams, kas mūsų aukštosioms mokykloms tikrai nėra problema, tačiau nežvelgiama į studijų programą plačiau. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad kryptyje gali būti kelios studijų programos, kurios gali skirtis kaip diena ir naktis, todėl apie kryptis daromos išvados gali būti tik rekomendacinio pobūdžio“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas. Vertinant šiuos reitingus svarbu suprasti, kad studentai stoja į studijų programą, o ne į studijų kryptį. Toje pačioje aukštojoje mokykloje gali būti kelios studijų Skaityti plačiau