Preloader

Naujienos

Ką būtina žinoti apie sveikatos draudimą šiemet mokyklas ir studijas baigiantiems jaunuoliams

Įpusėjus brandos egzaminams mokyklose ir atsiskaitymų sesijoms universitetuose bei kolegijose, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) atkreipia šiemet mokyklas ir nuolatines studijas baigiančių jaunuolių dėmesį į privalomąjį sveikatos draudimą. Jie valstybės lėšomis apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai). „Studijų baigimas – džiugi šventė absolventams. Įgiję kvalifikaciją jaunuoliai skuba kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje.Vis dėlto pirmojo darbo paieškos gali ir užsitęsti, tokiu atveju nereikėtų pamiršti pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.Kadangi aukštųjų mokyklų absolventai valstybės lėšomis draudžiami iki vasaros pabaigos, o vėliau, neįsidarbinus ar nepratęsus mokslųpagal nuolatinės studijų formos studijų programas, draudimu reikia pasirūpinti patiems“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai ir studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Jaunuoliai, baigiantys mokyklas ar studijas vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Jei jaunuoliai nuo rugsėjo mėnesio nesimokys pagal Skaityti plačiau

Studentai: aukštosios mokyklos grasina neduosiančios diplomo

Gėlė, buteliukas gazuoto vandens, buteliukas negazuoto vandens, stiklinė, porcija sriubos, porcija antro patiekalo, sausainiai, kava, vaisiai ir servetėlės, tuo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos administracijos darbuotoja trečio kurso studentams nurodė aprūpinti baigiamųjų darbų komisiją. Pateikiant tokį reikalavimą paskutinių kursų grupių seniūnams leidžiama suprasti, kad nurodymo, vadinamo aukštosios mokyklos tradicija, nevykdymas gali turėti neigiamos įtakos studijų baigimui. Tiesa, seniūnams leidžiama pasirinkti ar maitinimu ir mažavertėmis dovanomis darbų gynimo komisiją aprūpins patys, ar surinkę pinigus iš kitų studentų. Tokią informaciją gavo Lietuvos studentų sąjunga (LSS) praėjusią savaitę visų aukštųjų mokyklų paskutinių kursų studentams išplatinusi pranešimą apie papildomas įmokas susijusias su studijų įgyvendinimo išlaidomis. LSS išplatintame pranešime studentai informuoti, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Švietimo ir mokslo ministerijos aiškinamuoju raštu, studentai neturi aukštajai mokyklai mokėti jokių įmokų susijusių su diplomo, jo priedėlio spausdinimu, įrišimu ar pan. „Toks aukštosios mokyklos elgesys negali būti toleruojamas. Didžioji dalis studentų, besirūpindami kaip geriau parašyti ir Skaityti plačiau

Paulius Baltokas: kodėl negalime didžiuotis Lietuvos aukštuoju mokslu?

Universitetai jungiasi. Aukštųjų mokyklų jungimosi siekinį deklaruoja ne tik rinkimines programas skelbiantys politikai, bet ir nepavydėtinoje finansinėje padėtyje atsidūrusios akademinės bendruomenės, jau ir viešai pripažįstančios, kad sparti aukštųjų mokyklų tinklo optimizacija yra būtina sąlyga siekiant poreikius tenkinančios studijų kokybės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad nors poreikį restruktūrizuoti aukštųjų mokyklų tinklą jaučia bene visos suinteresuotos šalys, drąsos priimti ryžtingus sprendimus stingama. Ši stagnacija nieko gero nežada: jei greitai, kalbu apie dviejų-penkių metų laikotarpį, nesiimsime veiksmų, galimai atsidursime situacijoje, kai pristigusios studentų ir jų atnešamų pinigų užsidarys dalis aukštųjų mokyklų. Šimtai ar tūkstančiai studentų liks be vietos, o mes ir toliau kalbėsime apie sprendimus, kuriuos priimti reikėjo prieš eilę metų, tačiau dėl aukštojo mokslo srityje įsisenėjusio konformizmo, politiškai netinkamo laiko priimti ryžtingus sprendimus ar elementaraus abejingumo ir nepateisinamo neveiklumo tie sprendimai priimti, kaip dažnai pas mus pasitaiko, nebuvo. Universitetų ir kolegijų jungimosi būtinybė suprantama bet kuriam suvokiančiam patį elementariausią pasiūlos ir paklausos Skaityti plačiau

Apibrėžta gerai besimokančio studento sąvoka

Šiandien vykusiame plenariniame Seimo posėdyje priimtas gerai besimokančio studento apibrėžimas. 70 iš 74 klausimo svarstyme dalyvavusių Parlamento narių sutiko, kad studentų pasiekimai turėtų būti skirstomi į tris pasiekimų lygmenis: puikų, tipinį ir slenkstinį. Tam, kad Seimo priimta pataisa įsigaliotų ir būtų išspręsta ilgiau nei metus sprendžiama gerai besimokančio studento mįslė, pataisą turi patvirtinti šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisai įsigaliojus, gerai besimokančiais studentais bus laikomi visi įvykdę studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekę puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Šie studentai galės pretenduoti į nemokamas studijų vietas, kadangi LR Konstitucija numato, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas. „Be jokios abejonės, tokia įstatymo pataisa yra progresyvi ir moderni, ją įgyvendinus pagaliau galėsime pradėti studentų finansavimą sieti ne su konkrečiu pažymiu: septyni, aštuoni, ar septyni su puse, o su studentų įgyjamomis kompetencijomis. Tikime, jog tai yra teisingas būdas eiti link naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuoto mokymosi. Apibrėžimai pilnai Skaityti plačiau

Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikime – dėstytojų kompetencijų ugdymo tema

Balandžio 15-17 d. Taline vykusiame Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikime (Nordic Organizational Meeting – NOM) nagrinėta dėstytojų kompetencijų ugdymo tema. Susitikime dalyvavę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai teigė, kad ši tema yra itin aktuali organizacijai, kadangi vienas iš jos strateginių tikslų yra nacionaliniu mastu diegti dėstytojų kompetencijų kėlimo sistemą. Anot LSS atstovų, šiuo metu dėstytojų kvalifikacija keliama fragmentiškai – vos kelios aukštosios mokyklos turi sistemingus dėstytojų ugdymo planus, pasigenda planingo nacionalinį lygmenį apimančio plano. „Idėja dėstytojų kompetencijas ugdyti nacionaliniu mastu Lietuvai yra gan nauja, vis dėlto gerųjų patirčių nereikia toli ieškoti, galime pasimokyti iš kaimyninių valstybių. Kai kuriose iš jų rengiamos valstybinio mąsto dėstytojų ugdymo programos, kuriose dalyvauja dėstytojai iš visų valstybinių aukštųjų mokyklų pagal jiems skiriamą kvotą, kitur dėstytojams suteikiama medžiaga bei priemonės mokytis savarankiškai, taip pat turime pavyzdžių, kai dėstytojai kelia kompetencijas mokydamiesi vieni iš kitų – stebėdami paskaitas, diskutuodami, skaitydami vieni kitiems pranešimus ir pan.“, – teigė Skaityti plačiau

Universitetų susijungimo kriterijuose pasigenda studentų nuomonės

Balandžio 13 d. vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus  susitikime studentai išreiškė palaikymą universitetuose prasidėjusiems konsolidacijos procesams, vis dėlto studentai nuogąstauja, kad susijungimo kriterijuose neskiriama dėmesio studentų nuomonei dėl studijų programų optimizavimo ir studijų kokybės. Anot LSS prezidento Pauliaus Baltoko, šalia kriterijuose numatytų stojimų, absolventų įsidarbinamumo ir kitų rodiklių neabejotinai turėtų atsirasti ir studentų atsiliepimų apie studijų proceso organizavimą kriterijus. Savo ruoštu, Ministras Pirmininkas A. Butkevičius paragino studentus aktyviai reikšti nuomonę dėl prasidėjusių konsolidacijos procesų ir sekti vykstančius procesus. „Planuojančios jungtis aukštosios mokyklos turi dar šiemet pateikti aiškius ir detalius susijungimo planus, kuriuose būtų numatyti finansai reikalingi susijungimui. Investicijos į aukštųjų mokyklų konsolidacijos procesą numatomos kitais metais“, – teigė A. Butkevičius. Studentai ragino Vyriausybės atstovus išreikšti aiškią viziją dėl aukštųjų mokyklų jungimosi procesų, pateikiant tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planus. Anot studentų atstovų, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje išteklius sujungė dvi aukštosios mokyklos Skaityti plačiau

Patvirtinta Lietuvos studentų sąjungos strategija 2016-2020

Balandžio 2 d. vykusioje Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitos teikimo ir rinkiminėje konferencijoje patvirtinta organizacijos strategija 2016-2020 metams. Dokumente numatomos keturios pagrindinės Studentų sąjungos veiklos kryptys: aukštojo mokslo pažanga, pozicijų formavimo ir įgyvendinimo procesas, žmonių išteklių stiprinimo veiklos ir finansinių išteklių stiprinimo strategija. „Strategijoje, kurią LSS konferencijoje patvirtino studentų savivaldų delegatai, numatomos organizacijos vertybės: laisvė, atsakomybė, kompetencija, tęstinumas ir studentiškumas. Tikime, kad šių vertybių puoselėjimas ir diegimas organizacijoje leis iki 2020 m. pasiekti numatytos organizacijos misijos – sėkmingų studijų studentų akimis. Organizacijos strategijos patvirtinimas – reikšmingas žingsnis į priekį, siekiant vieningo LSS identiteto ir aiškiai numatantis keturių metų organizacijos judėjimo kryptis“, – teigia Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Anot studentų sąjungos atstovų, svarbiausias tikslas įgyvendinant patvirtintą strategiją bus organizacijos narių įtraukimas. „Be jokios abejonės, nenorime, kad strategija būtų tas dokumentas, kuris nugula stalčiuose ir yra prisimenamas tik teikiant ataskaitą, o to užtikrinimui reikalingas kuo didesnis organizacijos valdymo organų bei visų Skaityti plačiau

Didinamos socialinės stipendijos

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė priėmė sprendimą dėl socialinių stipendijų kėlimo nuo 114 eurų iki 123,5 eurų. Tai sudarys geresnes sąlygas siekti mokslo studentams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams. „Siekiant didinti studijų prieinamumą ir skatinti studentus iš nepasiturinčių šeimų, našlaičius ir turinčius negalią, socialinės stipendijos dydis kyla nuo 3 iki 3,25 bazinių socialinių išmokų, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Svarbu, kad papildomo biudžeto stipendijų didinimui nereikės – stipendijos bus keliamos iš jas administruojančiam Valstybiniam studijų fondui skirtų lėšų.“ Į socialines stipendijas gali pretenduoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai – studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinės stipendijos mokamos studentams, kurių šeimos turi teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams. Pastaraisiais metais finansinė parama studentams didinama sistemiškai. Nuo 2016 m. rugsėjo beveik ketvirtadaliu – 24 proc. – augs lėšos skatinamosioms stipendijoms. Skaityti plačiau

Ataskaitos teikimo ir rinkiminės konferencijos dokumentai

Balandžio 2 d. 11 val. vyks Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo ir rinkiminė konferencija. Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Z. Januškevičiaus posėdžių salėje (Eivenių g. 4, Kaunas) vyksiančioje konferencijoje bus teikiama Prezidento Pauliaus Baltoko metinė veiklos ataskaita, svarstomi narystės klausimai, pristatomas strategijos 2016-2020 projektas bei renkamas LSS Priežiūros komiteto narys. Kviečiame susipažinti su Konferencijos dokumentais: Konferencijos  darbotvarkės projektas; Tarybos narių kreipimasis dėl LSS narių narystės statuso peržiūrėjimo; Tarybos posėdžio protokolo išrašas; Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos studentų atstovybės prašymas ir protokolo išrašas; Žemaitijos kolegijos studentų atstovybės prašymas ir protokolo išrašas; Lietuvos studentų sąjungos metinė veiklos ataskaita; Lietuvos studentų sąjungos finansinė ataskaita; Priežiūros komiteto finansinės veiklos patikrinimo ataskaita; įkelta 2016-04-01 Kandidato į Priežiūros komitetą gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, pažyma apie veiklą, rekomendacijos; Lietuvos studentų sąjungos strategijos 2016-2020 projektas. Įėjimas į konferenciją:

Universitetai nepajėgs priimti numatomo IT studentų skaičiaus

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) planuoja 50 proc. didinti finansavimą informacinių technologijų studentų rengimui. Vis dėlto, universitetai, nepakenkdami studijų kokybei, galės priimti tris kartus mažiau – studentų skaičių didinti ne daugiau kaip 15 proc. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pasigenda nuoseklumo ir strateginio požiūrio Švietimo ir mokslo ministerijos studijų krepšelių skirstymo politikoje. LSS atstovų teigimu, šių metų studijų krepšelių skirstymo sistema pilna dviprasmybių ir kelia pagrįstų abejonių dėl studijų sričių finansavimo tikslingumo. Didesnis finansavimas informacinėms technologijoms Grįsdama verslo poreikiu, ŠMM šiemet informacinių technologijų studijoms planuoja skirti 50 proc. didesnį finansavimą nei praėjusiais metais, atitinkamai 5 proc. mažindama finansavimą kitoms studijų sritims. „Kyla klausimas, kodėl esant verslo poreikiui, nenaudojama tikslinio finansavimo schema, kuri ne tik sumažintų valstybės kaštus rengiant informacinių technologijų specialistus ne mažiau nei 50 proc., tačiau ir sukurtų prievoles pačiam verslui investuoti į trūkstamų specialistų parengimą. Toks finansavimo modelis taip pat kurtų prielaidas didesniam skaičiui studentų baigti studijas. Tai itin Skaityti plačiau