Naujienos

Šiandien vykusiame Seimo plenariniame posėdyje priimtas sprendimas dėl „gerai besimokančio“ piliečio apibrėžimo. Nuo šiol aukštosios mokyklos pačios turės nustatyti kas yra gerai besimokantis studentas ir pagal nustatytą sąvoką rotuoti studentus. „Džiaugiamės, kad Seimas atmetė siūlymą gerai besimokančiais laikyti tuos studentus, kurių vidurkis didesnis nei septyni. Kiekvienoje aukštojoje mokykloje įvertinimo „septyni“ vertė skiriasi, tokia pataisa būtų įtvirtinusi nelygybę tarp skirtingų aukštųjų mokyklų ir studijų programų studentų. Priimta įstatymo pataisa leis pačioms aukštosioms mokykloms nustatyti kartelę, kas būtent toje aukštojoje mokykloje pagal jos profilį yra gerai besimokantis, ir pagal ją rotuoti studentus“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. LSS prezidento teigimu, tokia pataisa leis aukštosioms mokykloms įvesti daugiau lankstumo į studijų procesą, studentai nebus lyginami pagal vieną (septyneto) kriterijų skirtingose studijų aplinkose. „Manome, kad priimta pataisa yra kur kas teisingesnė už siūlytą septyneto variantą, kadangi leis aukštosioms pačioms įsivertinti savo studijų aplinkų, vertinimo procesus ir kultūrinius skirtumus tarp skirtingų padalinių, Skaityti plačiau

Gruodžio 19 dieną vyko Lietuvos studentų sąjungos Kalėdinis Padėkos vakaras. Pirmą kartą programą papildė dieninė dalis „Žiemos sesija“, kurios metu studentai gilino žinias ir dalyvavo diskusijose socialinės dimensijos tema. Studentų atstovai išklausė Bolonijos proceso ekspertės Ingos Milišiūnaitės pranešimą apie socialinės dimensijos kilmę ir pagrindines tezes, LR Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo  Rimanto Vaitkaus pranešimą apie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos vertinimą per socialinės dimensijos prizmę. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė pristatė pranešimą „Socialinė dimensija: aktuali statistika“. „Žiemos sesijos“ metu Lietuvos edukologijos universiteto studentų atstovybės prezidentė Karolina Bakanauskaitė dalinosi Europos studentų sąjungos patirtimi. Vėliau studentų atstovai dalyvavo debatuose ir dirbo grupėse. Kauno kino centre „Romuva“ Lietuvos studentų sąjunga paminėjo svarbiausius metų įvykius ir įvertino žmones labiausiai prisidėjusius prie sėkmingo studentų atstovavimo. Tradicinio Padėkos vakaro metu buvo ne tik įteikti apdovanojimai už nuopelnus studentams, bet ir pašmaikštauta apie labiausiai nenusisekusius sprendimus aukštojo mokslo srityje. „Metų improvizacija aukštajame moksle“ Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) lapkričio-gruodžio mėnesiais vykdė Švietimo ir mokslo ministerijos finansuotą projektą – mokymų ciklą „Startuok. Veik. Vadovauk“.  Projekto metu vyko mokymai LSS Tarybos nariams, studentų savivaldų naujokams, socialinių ir akademinių reikalų komiteto nariams, rinkodaros ir ryšių su visuomene komitetų atstovams. Lapkričio 14-15 dienomis LSS Tarybos nariai rinkosi į mokymus „Vadovauk“. Dvi dienas savivaldų prezidentai diskutavo apie žmonių išteklių valdymą ir LSS strategijos dalis. Atstovavimo kompetencijas organizacijų vadovai gilino keldami aktualias problemas ir kurdami planus pokyčių aukštosiose mokyklose įgyvendinimui. Kasmetiniai mokymai skirti ne tik įgūdžių tobulinimui, bet ir skatina bendradarbiauti tarpusavyje. Aktyviausi LSS narių naujokai – pirmakursiai paskutinį lapkričio savaitgalį susirinko Trakuose, kur vyko mokymai „Startuok“. Penkiasdešimt studentų dvi dienas kalbėjo apie skirtingas savivaldų veiklas, aiškinosi tikro studentų atstovo sampratą ir daugiau sužinojo apie sąjungos komitetus. Komandiškai atlikdami užduotis bei bendraudami su skirtingų atstovybių nariais mokymų dalyviai pasiekė išsikeltus tikslus bei išsivežė naujų idėjų. Lapkričio 21-22 d. Klaipėdoje vyko Skaityti plačiau

Visai ne tarp eilučių Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasakė, kad studentai turėtų rūpintis gyvenimu, ne švietimu. Apmaudu, didžiojoje dalyje Europos valstybių studentas suprantamas kaip lygiavertis partneris tobulinant aukštojo mokslo sistemą, ši nuostata formuojama nuo pat Bolonijos proceso pradžios 1999 m., kai tuometinis į dėstytoją orientuotas mokymas, buvo nukreiptas į studentą. Viename svarbiausių šiais metais Jerevane vykusių renginių – Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų susitikime – priimtas Jerevano komunikatas, kuriame vienu svarbiausių prioritetu laikomas į studentą orientuotas mokymasis. Šiame dokumente taip pat akcentuojama socialinės dimensijos, aukštojo mokslo lankstumo bei prieinamumo klausimai. Lietuvoje ryškesni pokyčiai bent vienoje iš sričių nejaučiami, nenuostabu, nei šiemet Jerevane, nei 2012 m. Bukarešte vykusiame aukštojo mokslo ministrų susitikime Lietuvos ministrai neatstovavo, tad į dokumento rengimą įsitraukti „galimybės neturėjo“. Šiai dienai susiduriame su sunkiai paaiškinamu kognityviniu disonansu, kai didžioji dalis Europos žengia sunkius žingsnius pokyčių švietimo sistemoje linkme, priima nepopuliarius sprendimus ir vis daugiau dėmesio skiria Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir naujienų portalas „DELFI“ skelbia geriausių metų projektų bei labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. Konkurse gali dalyvauti studentai studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose. LSS ir DELFI kviečia studentus nominuotis šiose kategorijose: Studentų metų  socialinė akcija Studentų metų meno projektas Studentų metų verslininkas Studentų metų pilietiškumas Studentų metų mokslo projektas Studentų metų renginys Studentų metų sportininkas Norintys pretenduoti į nurodytas kategorijas kviečiami iki gruodžio 6 d. 23 val. siųsti užpildytas anketas bei nuopelnus patvirtinančius dokumentus el. paštu info@lss.lt laiško pavadinime nurodant „Studentų apdovanojimai 2015“. Metų studentų lyderio apdovanojimas Studentų metų lyderis – atskira nominacija, kuri apdovanojama 1000 Eur LSS įsteigta stipendija. Metų lyderiais gali tapti studentai atitinkantys šiuos kriterijus: Pasižymi išskirtine veikla mokslo, inovacijų, tyrimų srityse; Garsina gerą studento vardą Lietuvoje ir užsienyje; Studentui būdingas noras verslauti, kurti pridėtinę vertę visuomenei; Pasižymi pilietiškumu ir visuomeniškumu. Norintys pretenduoti į šią nominaciją studentai kviečiami iki gruodžio 6 d. 23 val. siųsti Skaityti plačiau

Lietuvos gebėjimą rūpintis akademiniu jaunimu studentai įvertino teigiamai, tačiau studentų skirtas balas vertinimo skalėje nesiekia įvertinimo „patenkinamai“. Didžioji dalis apklaustųjų valstybės gebėjimui rūpintis studentais skirtų tarp keturių ir aštuonių balų. Studentų vertinimo vidurkis – 5,9 balo. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų sąjungai Tarptautinės studentų dienos proga apklausus 1007 studentus. Lyginant su 2012 m. apklausos rezultatais pastebima, kad studentai valstybės rūpinimąsi akademiniu jaunimu linkę vertinti prasčiau. Prieš tris metus apklausti studentai valstybės rūpestį vertino 6,8 balo. „Minime gražią progą – Tarptautinę studentų dieną, tad nusprendėme Lietuvoje besimokančių jaunuolių paklausti, ką jie mano apie valstybės rūpestį studentais. Liūdna, bet apklausos rezultatai nedžiugina: studentai jaučia sąstingį aukštojo mokslo sistemoje, pasigenda valstybės rūpesčio besimokančiais, vis dėlto galime jausti, kad švietimo sistemoje žengti pirmieji žingsniai permainų link, tačiau pasigendame aiškios lyderystės aukštojo mokslo srityje, tai jaučia didelė dalis akademinės bendruomenės. Tikimės, kad aukštasis mokslas judės svarbių permainų keliu, tačiau manome, kad sprendimai dėl studentų negali Skaityti plačiau

Šiandien (lapkričio 11 d.) šalia Švietimo ir mokslo ministerijos piketavę studentai reikalavo, kad ministrė A. Pitrėnienė atsiimtų Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kuria siekiama „gerai besimokantį“ pilietį apibrėžti kaip tokį, kurio vidurkis yra didesnis nei septyni ir neturintį akademinių skolų. Anot piketavusių studentų, ši pataisa nėra teisinga, kadangi skirtingose studijų srityse ar skirtingose aukštosiose mokyklose vertinimo kultūra skiriasi ir pažymiu septyni vertinami skirtingi žinių lygiai. „Manome, kad studentų finansavimas turėtų būti siejamas su studijų metu įgyjamomis kompetencijomis, išreikštomis ECTS kreditais, kadangi pažymio septyni vertė skirtingose programose skiriasi, o ECTS kreditai visur suprantami vienodai“, – kalbėjo šalia ministerijos piketavęs KTU studentas Mindaugas Valkavičius. Piketavusių studentų teigimu, priėmus šią pataisą abiturientai ne taip noriai stos į tiksliuosius bei technologinius mokslus, kadangi bijos jau po pirmojo žinių patikrinimo prarasti finansavimą studijoms. „Pati studijuoju inžineriją ir žinau, kad net gabiausiems studentams kai kuriuose moduliuose gauti įvertinimą septyni yra sudėtinga. Toks ministrės siūlymas tikrai atbaidytų Skaityti plačiau

Spalio 17 d. Kauno technologijos universiteto Studentų laisvalaikio centre, vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rinkodaros komiteto mokymai. Mokymuose dalyvavo 21 studentų savivaldų atstovai. Šeštadienio rytą dalyviai pradėjo klausydami buvusio ISM Studentų atstovybės marketingo koordinatoriaus Luko Sidaravičiaus pranešimo, kurio metu buvo pristatyta 13 svarbiausių žingsnių sėkmingai partnerių paieškai. Mokymų dalyviai sužinojo apie tinkamo pasiūlymo, pokalbio su būsimais partneriais bei savivaldos komunikacijos subtilybes. Antrojoje mokymų dalyje žiniomis dalinosi LSS partneriai – įmonės „WEB Partners” direktorius Mindaugas Juodaitis bei jo kolegos Paulius Zaleckis ir Milda Pranckevičiūtė. Dalyviai atliko simuliaciją, kurioje buvo vaizduojama studentų savivaldos remėjų paieška, analizuojamos dažniausiai pasitaikančios klaidos. Mokymų metu buvo pristatyta Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) partnerystės programa, aptarta šiandienos situacija. Dalyviai diskutavo apie būdus, kuriais būtų galima pagerinti LSP partnerystės programą. LSS verslo projektų vadybininkas Ričardas Rimkus dėkoja pranešėjams L. Sidaravičiui bei M. Juodaičiui už parengtus pranešimus.  

Spalio 11 d.  Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS)  ryšių su visuomene komiteto mokymai „Socialiniai tinklai ir jų valdymas“. Mokymuose dalyvavo 22 studentų savivaldų atstovai. Sekmadienio rytą dalyviai pradėjo klausydami komunikacijos specialistės Ievos Mazgytės pranešimo „Socialiniai tinklai. Kas tai?“. Mokymų dalyviai susipažino su plačiomis informacijos viešinimo galimybėmis, atsiveriančiomis internetinėje erdvėje.  Po diskusijos apie tai, kokius socialinius tinklus ir viešinimo būdus naudoja studentų savivaldų atstovai, mokymus tęsė agentūros „Social Mint“ vadovas Domantas Širvinskas. Pranešimo metu buvo analizuojamos viešinimo galimybės socialiniame tinkle „Facebook“, dėmesio atkreipimo būdai ir diskutuojama tema „Socialiniai tinklai sukelia priklausomybę“. Po pietų dalyviai išklausė „Šiūp“ komunikacijos ir dizaino projektų vadovo  Igno Gaižausko pranešimo apie dažnai pasitaikančias informacijos viešinimo klaidas socialiniame tinkle „Facebook“, darbo grupėse studentų savivaldų atstovai kūrė informacijos viešinimo planus, renginių aprašymus ir generavo netradicinės reklamos idėjas. Mokymų pabaigoje dalyviai aptarė LSS ryšių su visuomene komiteto ateities planus, lūkeščius, dalinosi mintimis ir idėjomis tolesniems darbams.  

Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad nuo spalio 1 d. doktorantų stipendijos didėja ketvirtadaliu. Lietuvos studentų sąjunga džiaugiasi šiuo pokyčiu, tačiau kartu primena apie kitų pakopų studentų finansinę padėtį. 2012-2015 m. tyrimas „Eurostudent“ atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės gauna apie 30 proc. studentų, kai tuo tarpu tarkime kaimyninėje Estijoje tokia parama suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje yra 20 proc., tai irgi nesiekia Europos vidurkio ir yra mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje. „Įvertinant abu pjūvius matyti, kad Lietuva yra tarp devynių valstybių, kurių parama studentams tiek įvertinant paramos dydį, tiek studentų gaunančių paramą skaičių yra pati mažiausia Europoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos studentai didžiąją dalį savo pajamų gauna iš tėvų ar partnerių. Ir tai yra visai nenuostabu, Skaityti plačiau