Naujienos

Už kelių dienų prasideda nauji mokslo metai. Vilniaus teritorinė ligonių kasa kartu su Lietuvos studentų sąjunga ragina studentus kritiškai vertinti į mokymo įstaigas užsukančių gydymo įstaigų atstovųpasiūlymus persirašyti į jų gydymo įstaigas. Kasmet naujų mokslo metų pradžioje Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) sulaukia skundų, kad sostinėje studijuoti pradėję jaunuoliai raginami persirašyti gydytis į privačias gydymo įstaigas. Už prisirašymą studentams žadamosįvairiosnuolaidos, jiems pateikiama klaidinga informacija, kad tik šiose gydymo įstaigose gali būti išduotos jiems reikalingos medicininės pažymos arba,kad jaunuoliai gali būti prisiregistravę dviejose gydymo įstaigose vienu metu ir taip įgyti dvigubą draustumą. Tačiau tai nėra teisinga. Studentų klaidinimas Reikėtų žinoti, kad, žmogui susirgus, jam reikalingos gydymo paslaugos(išskyrus būtinąją pagalbą) yra suteikiamos tik toje įstaigoje, kurioje jis tuo metu yra prisirašęs.„Dvigubo draustumo pažadu“ suklaidinti ir į naują gydymo įstaigą persiregistravę jaunuoliai ligos atveju dažnai kreipiasi į ankstesnes gydymo įstaigas ir labai nustemba, kad čia negali gauti reikiamų paslaugų, nes jau yra Skaityti plačiau

Nuo 2016 m. rugpjūčio 22 dienos, 8 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 dienos, 15 val. studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016/2017 mokslo metams, galės pateikti elektroninius prašymus-anketas. Studentams bus teikiamos šios valstybės remiamos paskolos: paskolos studijų kainai sumokėti. Šios paskolos suma per metus negali viršyti studento mokamos metinės studijų kainos ar jos dalies; paskolos gyvenimo išlaidoms (iki 1 900 Eur per metus); paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2 280 Eur per metus). Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Paskolos gavėjo bendra per visas studijas gautų paskolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė nei 14 630 Eur. Studentai norintys gauti paskolą studijų kainai, kurie jau pasiekė šį limitą, gali raštu kreiptis į fondą dėl jo padidinimo. Su prašymu fondui būtina pateikti aukštosios mokyklos pažymą apie studijų Skaityti plačiau

Seimas galutinai pritarė naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai. Beveik keturis metus trukusios diskusijos pasiekė finišą: įstatymą pasirašyti liko šalies Prezidentei D. Grybauskaitei. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. Redakcija numato, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas kriterijai bus taikomi tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose studijuosiantiems absolventams. Norintys studijuoti universitetuose turės peržengti 2 balų, kolegijose – 1,2 balo kartelę. Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata savaime studijų kokybės nepagerins. „Besiklausant diskusijų ima atrodyti, kad dėl prastos studijų kokybės kalti tik prastai brandos egzaminus išlaikę absolventai. Vis dėlto, priėmus geresnius studentus, studijų kokybė savaime nepagėrės, tiesiog bus lengviau dirbti su gabesniu jaunimu“, – sako P. Baltokas. Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad universitetai gali vykdyti trejų metų trukmės bakalauro studijas. P. Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata vertintina prieštaringai. „Viena vertus, studijų procesas visose Europos šalyse trumpėja. Tačiau rengiant įstatymą laikėmės nuomonės, kad Lietuvoje vykdyti Skaityti plačiau

Šiandien vykusiame vakariniame Seimo posėdyje pritarta Vaikų priežiūros įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma, kad išmoką už vaiko priežiūrą galės gauti doktorantūros ar rezidentūros studentai iki 30-ies metų. Iki šiol minėtame įstatyme buvo numatyta, kad tokia išmoka suteikiama tik studentams iki 26-ių metų, tad trečiosios pakopos studentai, kuriems ši išmoka aktualiausia, realios galimybės gauti papildomus finansus neturėjo. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Pauliaus Baltokas džiaugėsi, kad Seimo nariai atsižvelgė į studentų lūkesčius. „Šios įstatymo pataisos priėmimas yra racionalus sprendimas siekiant, kad daugiau jaunuolių stotų į doktorantūros studijas, kadangi iki šiol dažnam tekdavo  rinktis tarp šeimos kūrimo ar mokslinės karjeros. Įsigaliojus naujai tvarkai jauniems asmenims bus kur kas lengviau tęsti mokslinę veiklą. Tikimės, kad Prezidentė pasirašys šią pataisą ir trečios pakopos studentai jau nuo kitų metų galės pretenduoti į išmokas vaiko priežiūrai“, – teigė P. Baltokas. Trečiosios pakopos studijų studentai buvo diskriminuojami Vaiko priežiūros įstatymo pokytį teigiamai vertino ir Vilniaus universiteto rektorius Artūras Skaityti plačiau

Įpusėjus brandos egzaminams mokyklose ir atsiskaitymų sesijoms universitetuose bei kolegijose, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) atkreipia šiemet mokyklas ir nuolatines studijas baigiančių jaunuolių dėmesį į privalomąjį sveikatos draudimą. Jie valstybės lėšomis apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai). „Studijų baigimas – džiugi šventė absolventams. Įgiję kvalifikaciją jaunuoliai skuba kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje.Vis dėlto pirmojo darbo paieškos gali ir užsitęsti, tokiu atveju nereikėtų pamiršti pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.Kadangi aukštųjų mokyklų absolventai valstybės lėšomis draudžiami iki vasaros pabaigos, o vėliau, neįsidarbinus ar nepratęsus mokslųpagal nuolatinės studijų formos studijų programas, draudimu reikia pasirūpinti patiems“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai ir studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Jaunuoliai, baigiantys mokyklas ar studijas vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Jei jaunuoliai nuo rugsėjo mėnesio nesimokys pagal Skaityti plačiau

Gėlė, buteliukas gazuoto vandens, buteliukas negazuoto vandens, stiklinė, porcija sriubos, porcija antro patiekalo, sausainiai, kava, vaisiai ir servetėlės, tuo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos administracijos darbuotoja trečio kurso studentams nurodė aprūpinti baigiamųjų darbų komisiją. Pateikiant tokį reikalavimą paskutinių kursų grupių seniūnams leidžiama suprasti, kad nurodymo, vadinamo aukštosios mokyklos tradicija, nevykdymas gali turėti neigiamos įtakos studijų baigimui. Tiesa, seniūnams leidžiama pasirinkti ar maitinimu ir mažavertėmis dovanomis darbų gynimo komisiją aprūpins patys, ar surinkę pinigus iš kitų studentų. Tokią informaciją gavo Lietuvos studentų sąjunga (LSS) praėjusią savaitę visų aukštųjų mokyklų paskutinių kursų studentams išplatinusi pranešimą apie papildomas įmokas susijusias su studijų įgyvendinimo išlaidomis. LSS išplatintame pranešime studentai informuoti, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Švietimo ir mokslo ministerijos aiškinamuoju raštu, studentai neturi aukštajai mokyklai mokėti jokių įmokų susijusių su diplomo, jo priedėlio spausdinimu, įrišimu ar pan. „Toks aukštosios mokyklos elgesys negali būti toleruojamas. Didžioji dalis studentų, besirūpindami kaip geriau parašyti ir Skaityti plačiau

Universitetai jungiasi. Aukštųjų mokyklų jungimosi siekinį deklaruoja ne tik rinkimines programas skelbiantys politikai, bet ir nepavydėtinoje finansinėje padėtyje atsidūrusios akademinės bendruomenės, jau ir viešai pripažįstančios, kad sparti aukštųjų mokyklų tinklo optimizacija yra būtina sąlyga siekiant poreikius tenkinančios studijų kokybės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad nors poreikį restruktūrizuoti aukštųjų mokyklų tinklą jaučia bene visos suinteresuotos šalys, drąsos priimti ryžtingus sprendimus stingama. Ši stagnacija nieko gero nežada: jei greitai, kalbu apie dviejų-penkių metų laikotarpį, nesiimsime veiksmų, galimai atsidursime situacijoje, kai pristigusios studentų ir jų atnešamų pinigų užsidarys dalis aukštųjų mokyklų. Šimtai ar tūkstančiai studentų liks be vietos, o mes ir toliau kalbėsime apie sprendimus, kuriuos priimti reikėjo prieš eilę metų, tačiau dėl aukštojo mokslo srityje įsisenėjusio konformizmo, politiškai netinkamo laiko priimti ryžtingus sprendimus ar elementaraus abejingumo ir nepateisinamo neveiklumo tie sprendimai priimti, kaip dažnai pas mus pasitaiko, nebuvo. Universitetų ir kolegijų jungimosi būtinybė suprantama bet kuriam suvokiančiam patį elementariausią pasiūlos ir paklausos Skaityti plačiau

Šiandien vykusiame plenariniame Seimo posėdyje priimtas gerai besimokančio studento apibrėžimas. 70 iš 74 klausimo svarstyme dalyvavusių Parlamento narių sutiko, kad studentų pasiekimai turėtų būti skirstomi į tris pasiekimų lygmenis: puikų, tipinį ir slenkstinį. Tam, kad Seimo priimta pataisa įsigaliotų ir būtų išspręsta ilgiau nei metus sprendžiama gerai besimokančio studento mįslė, pataisą turi patvirtinti šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisai įsigaliojus, gerai besimokančiais studentais bus laikomi visi įvykdę studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekę puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Šie studentai galės pretenduoti į nemokamas studijų vietas, kadangi LR Konstitucija numato, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas. „Be jokios abejonės, tokia įstatymo pataisa yra progresyvi ir moderni, ją įgyvendinus pagaliau galėsime pradėti studentų finansavimą sieti ne su konkrečiu pažymiu: septyni, aštuoni, ar septyni su puse, o su studentų įgyjamomis kompetencijomis. Tikime, jog tai yra teisingas būdas eiti link naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuoto mokymosi. Apibrėžimai pilnai Skaityti plačiau

Balandžio 15-17 d. Taline vykusiame Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikime (Nordic Organizational Meeting – NOM) nagrinėta dėstytojų kompetencijų ugdymo tema. Susitikime dalyvavę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai teigė, kad ši tema yra itin aktuali organizacijai, kadangi vienas iš jos strateginių tikslų yra nacionaliniu mastu diegti dėstytojų kompetencijų kėlimo sistemą. Anot LSS atstovų, šiuo metu dėstytojų kvalifikacija keliama fragmentiškai – vos kelios aukštosios mokyklos turi sistemingus dėstytojų ugdymo planus, pasigenda planingo nacionalinį lygmenį apimančio plano. „Idėja dėstytojų kompetencijas ugdyti nacionaliniu mastu Lietuvai yra gan nauja, vis dėlto gerųjų patirčių nereikia toli ieškoti, galime pasimokyti iš kaimyninių valstybių. Kai kuriose iš jų rengiamos valstybinio mąsto dėstytojų ugdymo programos, kuriose dalyvauja dėstytojai iš visų valstybinių aukštųjų mokyklų pagal jiems skiriamą kvotą, kitur dėstytojams suteikiama medžiaga bei priemonės mokytis savarankiškai, taip pat turime pavyzdžių, kai dėstytojai kelia kompetencijas mokydamiesi vieni iš kitų – stebėdami paskaitas, diskutuodami, skaitydami vieni kitiems pranešimus ir pan.“, – teigė Skaityti plačiau

Balandžio 13 d. vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus  susitikime studentai išreiškė palaikymą universitetuose prasidėjusiems konsolidacijos procesams, vis dėlto studentai nuogąstauja, kad susijungimo kriterijuose neskiriama dėmesio studentų nuomonei dėl studijų programų optimizavimo ir studijų kokybės. Anot LSS prezidento Pauliaus Baltoko, šalia kriterijuose numatytų stojimų, absolventų įsidarbinamumo ir kitų rodiklių neabejotinai turėtų atsirasti ir studentų atsiliepimų apie studijų proceso organizavimą kriterijus. Savo ruoštu, Ministras Pirmininkas A. Butkevičius paragino studentus aktyviai reikšti nuomonę dėl prasidėjusių konsolidacijos procesų ir sekti vykstančius procesus. „Planuojančios jungtis aukštosios mokyklos turi dar šiemet pateikti aiškius ir detalius susijungimo planus, kuriuose būtų numatyti finansai reikalingi susijungimui. Investicijos į aukštųjų mokyklų konsolidacijos procesą numatomos kitais metais“, – teigė A. Butkevičius. Studentai ragino Vyriausybės atstovus išreikšti aiškią viziją dėl aukštųjų mokyklų jungimosi procesų, pateikiant tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planus. Anot studentų atstovų, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje išteklius sujungė dvi aukštosios mokyklos Skaityti plačiau