Naujienos
Studentai sunerimę: Vyriausybė stipendijų kelti neketina
Gruodžio 7 d. LR Seimo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl 2018 metų valstybės biudžeto. LR Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte prašytų papildomų 5 mln. eurų stipendijoms didinti nesurado. Lapkričio mėnesį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) kreipėsi į Švietimo ir mokslo komitetą. Organizacijų vadovai priminė komiteto nariams apie dar 2014 m. su LR Vyriausybe pasirašytą ketinimų protokolą, kuriame siekiama didinti studentams skiriamas lėšas iki 50 %. Tam, kad susitarimas būtų įgyvendintas, LSS ir LJMS prašė valstybės biudžete skirti papildomus 5 mln. eurų. Tuomet Švietimo ir mokslo komiteto nariai pritarė, kad stipendijos turi kilti. Visgi, LR Vyriausybei nepritarus papildomų 5 mln. eurų skyrimui, Seimo narių grupė pakartotinai pateikė siūlymą rasti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto studentų stipendijų kėlimui. Dabar kiekvieno valstybės finansuojamo studento krepšelyje stipendijoms yra skirta 3.1 BSI (117,8 EUR). Jei Vyriausybė rastų papildomų lėšų ir būtų pasiektas ketinimų protokolo susitarimas, stipendijoms būtų skiriama 3.75 BSI Skaityti plačiau
Kodėl užsienio studentai nepasilieka Lietuvoje?
Nepaisant to, kad dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų pritraukia studentus iš užsienio, sąlygos atvykti ir pasilikti toliau gyventi mūsų šalyje jiems nėra patrauklios. Mažėjančio studentų skaičiaus problema yra vis ryškesnė, todėl svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas užsienio piliečiams mokytis mūsų šalyje bei įsitraukti į darbo rinką. Tokiu būdu iš dalies būtų sprendžiamos ne tik emigracijos, bet ir ekonominės problemos. MOSTA apžvalga Lapkričio 21 dieną Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) išleido apžvalgą „Ar gebame pritraukti studijoms iš išlaikyti išsilavinimą įgijusius užsieniečius Lietuvoje“. Remiantis tiek apžvalga, tiek MOSTA pranešimu žiniasklaidai, galima teigti, kad situacija dėl užsienio studentų noro atvykti mokytis į mūsų šalį gerėja ir jų skaičius kasmet reguliariai auga. Tai puikiai iliustruoja MOSTA pateikti skaičiai: 2012–2017 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius augo vidutiniškai po 4 proc. per metus. Iš viso per 6 metus į šalies aukštąsias mokyklas įstojo 10 246, o šiemet studijas Lietuvoje pasirinko 1846 Skaityti plačiau
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos procese nėra vietos studentų garantijoms?
Pastaruoju metu, ypač šią savaitę, labai suaktyvėjo aukštųjų mokyklų pertvarkos tema. Visai neseniai valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėms buvo pritarta ir vyriausybės pasitarime. Ar šis priemonių planas jau galutinis – kol kas niekas pasakyti negali, tačiau visame aukštųjų mokyklų optimizacijos kontekste Lietuvos studentų sąjunga pasigenda svarbiausio – garantijų studentams. Daug neatsakytų klausimų Būtent studentai yra tie žmonės, kuriuos aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo pasekmės palies labiausiai, tačiau jų likimas konsolidacijos procese, panašu, aptarinėjamas mažiausiai. Tuo labiau, kad labai dažnai yra pabrėžiama, jog konsolidacija ir yra vykdoma dėl studentų. Kyla daug neatsakytų klausimų – kiek gerės studentų socialinė padėtis sujungus universitetus, kaip keisis stipendijų skyrimo tvarka? Kokias garantijas ir teises studentams ruošiasi garantuoti valstybė, kurių aukštosios mokyklos bus prijungtos prie kitų? Ar bus galimybė gauti kompensaciją už praleistą laiką aukštojoje mokykloje, į kurią valstybė leido vykdyti priėmimą, tačiau vėliau nutarė, kad ta aukštoji mokykla yra prasta ir netinkama vykdyti studijas? Skaityti plačiau
Startuoja projektas „Rauk Čyterį“
Lapkričio 15 d. socialiniame tinkle facebook startavo „Rauk Čyterį“ projektas. Jo tikslas – kova su akademiniu nesąžiningumu. Iki šiol aukštųjų mokyklų savivaldos vykdė kampanijas, skirtas kovai su akademiniu nesąžiningumu, tik savo aukštosios mokyklos mastu. Lietuvos studentų sąjunga, pradėdama šią kampaniją, tikisi, kad tai taps visuotinai žinomu ženklu, kuris bus naudojamas visose Lietuvos kolegijose bei universitetuose. Kodėl „Rauk Čyterį“? Paties veikėjo vardas – Čyteris – atspindi dabartinės jaunimo šnekamosios kalbos ypatumus. Studentai dažnai naudoja anglicizmus, todėl tikimasi, kad „Čyteris“ taps šnekamosios kalbos dalimi. Veikėją stengiamasi pavaizduoti kaip piktžolę, kuri yra seniai įsišaknijusi aukštajame moksle ir kurią reikia išrauti su šaknimis, o pats akademinis nesąžiningumas – nebemadingas dalykas. „Nors nuo seno buvau neatsiejama studento gyvenimo dalis, žmonės manęs pradeda nemėgti. Turiu daug gerų savybių – mėgstu pasisavinti arba plagijuoti svetimas idėjas, sukčiauju viešų atsiskaitymų metu, padedu dėstytojams neobjektyviai vertinti studentus ar falsifikuoti rezultatus, tačiau žmonės nori mane išrauti kaip kokią piktžolę. Esu Skaityti plačiau
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė siūlymui kelti stipendijas
Šiandien (lapkričio 8 d.) Seime vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė iškėlė klausimą dėl lėšų skyrimo stipendijoms kelti. „Šį pirmadienį, lapkričio 6 d., kartu su Lietuvos studentų sąjunga, mes kreipėmės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, norėdami priminti, jog 2014 metais tarp LSS ir LR Vyriausybės buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kurio viena iš esminių dalių – siekti, kad iki 2018 m. studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su 2014 m. vienam studentui skaičiuojama suma, palaipsniui didėtų iki 50 procentų.“- komentavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė. LSS ir LJMS paskaičiavimu, šiemet tam turėtų būti skirti maždaug 5 mln. eurų. Džiugu, kad Švietimo ir mokslo komiteto nariai pritarė, kad stipendijos turi kilti ir plenariniame posėdyje svarstys klausimą, dėl reikiamų lėšų skyrimo. „Akivaizdu, kad šiuo metu egzistuojančios stipendijos visiškai netenkina studentų Skaityti plačiau
Išrinktas naujas Lietuvos studentų sąjungos prezidentas
Šeštadienį (lapkričio 4 d.) Kauno kolegijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo ir rinkimų konferencija. Organizacijos vairą studentijos atstovai patikėjo buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės prezidentui Eigirdui Sarkanui. Savo rinkiminėje kalboje Eigirdas pabrėžė, kad pagrindinėmis veiklos kryptimis jis laiko Lietuvos studentų sąjungos įtakos atgavimą formuojant Lietuvos aukštojo mokslo politiką bei organizacijų stiprinimą. „LSS turi tapti įrankiu savivaldoms pasiekti savo tikslus“ – sakė naujasis LSS prezidentas. 2016-2020 m. LSS veiklos strategija, kurios pagrindinės kryptys yra aukštojo mokslo pažanga, žmonių išteklių ir finansinių išteklių stiprinimas, taip pat yra vienas iš prioritetų Eigirdo Sarkano veiklos programoje. Naują biuro komandą sudaro septyni žmonės – prezidentas, viceprezidentas, atsakingas už kolegijas Kasparas Nacius, viceprezidentė, atsakinga už universitetus Viktorija Žilinskaitė, organizacijos stiprinimo vadovė Justina Štrimaitytė, projektų vadovė Sandra Matoškaitė, administratorė Dineta Bielevičiūtė ir komunikacijos vadovė Vaiva Kasiulynaitė. Paklaustas, kodėl pasirinko šiuos žmones, Eigirdas atsakė, jog jo nuomone, šiuo metu tai yra kompetetingiausi žmonės savo srityse, neseniai Skaityti plačiau
Renkamas naujas Lietuvos studentų sąjungos vadovas
Norą pretenduoti į Lietuvos studentų sąjungos prezidento postą pareiškė du kandidatai – buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės prezidentas Eigirdas Sarkanas ir Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės prezidentas Lukas Kijauskas. Organizacijos prezidentas bus renkamas lapkričio 4 d. (šeštadienį) Kauno kolegijos patalpose (Pramonės pr. 20 (Vadybos ir ekonomikos fakultetas), aktų salė) vyksiančioje Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo ir rinkiminėje Konferencijoje. Jos metu Priežiūros komitetas pateiks išvadas apie LSS veiklą. Susipažinkite su Konferencijos darbotvarkės projektu bei kandidatų dokumentais: Konferencijos darbotvarkės projektas 2017 Eigirdas Sarkanas Lukas Kijauskas Lukas Kijauskas 2 Lukas Kijauskas 3 Lukas Kijauskas 4
Aukštojo mokslo prieinamumas neturi būti apsunkinamas
Rugsėjo mėnesio pradžioje pasirodė Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymas dėl asmenų, pretenduojančių nuo 2019 metų į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių. Remiantis šiuo įsakymu, studijuoti universitetuose negalėtų asmenys, jei jų lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis nesiekia 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis yra mažesnis kaip 7 balai. Stojant į kolegijas minėtų egzaminų įvertinimų vidurkis turėtų siekti bent 25 balus, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis – 6 balus. Lietuvos studentų sąjungos nuomone, dalis nustatytų reikalavimų yra kaip atrankos kriterijai, kuriais remiantis, galimai bus privalomai nustatyta stojimo kartelė į aukštąsias mokyklas, o tokiu atveju, aukštojo mokslo prieinamumas būtų stipriai apsunkinamas. Ar minimalūs rodikliai tikrai minimalūs? Siekiant aukštesnės studijų kokybės, visiškai suprantama, kad dabartinė stojimo sistema turi būti koreguojama. Lietuvos studentų sąjunga pritaria, kad minimalūs stojimo rodikliai turi būti vienodi tiek valstybės finansuojamiems studentams, tiek Skaityti plačiau
Ar tikrai visos universitetų išlaidos yra studentų reikalas?
Šiandien Seimo nariai svarstys labai svarbų studentijai klausimą dėl į studijų išlaidas įskaičiuojamų lėšų. Šiuo metu įstatyme, kuris įsigaliojo liepos 1 – ąją, yra numatyta, kad išlaidos, skirtos ūkiui bei administravimui, turėtų ateiti studento krepšelyje, o tai reikštų, kad didės norminė studijų kaina. Dar 2016 – ais metais Švietimo ir mokslo ministerijos pateikti skaičiai atskleidė, kad universitetuose kainos gali kilti iki 37% (pvz. populiariausios soc. mokslų krypties studijos nuo 1270 EUR kiltų iki 1540 EUR), o kolegijose iki 40% (pvz. populiariausios soc. mokslų krypties studijos nuo 1070 EUR kiltų iki 1450 EUR). Tokiu atveju labiausiai nukentėtų studentai, įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas. Studijos ar darbas? Studento paskola – ne išeitis Finansinė Lietuvos studentų situacija yra sunki. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Mažvydas Savickas, remdamasis atliktu tyrimu teigia, kad 70% dirbančiųjų studentų dirba darbą, visiškai nesusijusį su studijomis, o tai daryti verčia lėšų pragyvenimui trūkumas. „Dažniausiai studentams nepakanka pajamų, gaunamų iš Skaityti plačiau
Kas laukia įgyvendinus aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo reformą? Lietuvos studentų sąjunga pataria nesibaiminti
Birželio 29 d. LR Seimas patvirtino reformą dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Ši pertvarka nuo pat pradžių buvo aktyviai aptarinėjama viešojoje erdvėje. Dėl pateikiamų įvairių argumentų, studentams bei abiturientams kilo daug klausimų, koks likimas jų laukia, kokio universiteto diplomą jie gaus baigę ir kaip rinktis, kur stoti. Vieni dažniausiai sulaukiamų klausimų buvo, kokias studijų programas rinktis ar į kokį universitetą patartina stoti, kaip susijungus universitetams pasikeis studijų kokybė ir kaip keisis studijų finansavimas. Patarimai stojantiems Lietuvos studentų sąjunga pirmiausia pataria nesibaiminti ir stoti į tokią specialybę, kuri patiktų. Svarbu, kad studentai rinktųsi ne aukštosios mokyklos vardą, bet dominančią studijų programą. Be abejo, labai svarbu nuodugniai išsinagrinėti, kokios kompetencijos bus įgytos studijų metu. Taip pat būsimi studentai turi susipažinti su dėstomais dalykais ir nuspręsti, ar siūloma programa atitinka jų poreikius. Aukštosios mokyklos suteikia galimybę studijuoti ir laisvai pasirenkamus dalykus, todėl patartina atsižvelgti ir į tai, iš kelių dalykų galima rinktis, ir Skaityti plačiau
