Naujienos

Rugsėjo 26-29 dienomis Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovė Sandra Matoškaitė ir Tarybos narys Tsimafei Malakhouski dalyvavo mokymuose „Training on Democratisation and Youth Participation in Civic Life“ Austrijoje, Vienoje. Europos studentų sąjunga, kartu su Austrijos studentų sąjunga, mokymuose dalyvauti pakvietė 15 dalyvių iš 13 skirtingų Europos šalių. „Visuomet labai įdomu ir naudinga pabendrauti su jaunimu iš kitų šalių ir pasidalinti patirtimi, gerosiomis praktikomis bei iniciatyvomis,“ – kalbėjo S. Matoškaitė. Mokymų metu dalyviai diskutavo apie piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose, pagrindinius demokratijos principus ir funkcijas. Taip pat projekto dalyviai dirbo grupėse, kuriose analizavo grėsmes, su kuriomis susiduria demokratija ir atskiros piliečių grupės. Mokymai dalyviams suteikė naujų įgūdžių, skirtų plėtoti efektyvias ir inovatyvias kampanijas, skatinančias piliečių įsitraukimą. Dalyviai analizavo jau įvykusias kampanijas skirtingose šalyse bei turėjo galimybę kurti naujas ir jas pristatyti kitiems dalyviams. Šalių atstovai mokymuose turėjo progą pasidalinti gerąja jaunų žmonių interesų atstovavimo patirtimi bei planuoti tolimesnį bendradarbiavimą tarp jaunimo organizacijų atstovų.

Rugsėjo 23-26 dienomis Austrijos sostinėje Vienoje vyko 36-asis Europos studentų sąjungos konventas (ESC), kuris sukvietė daugiau nei 100 delegatų – studentų atstovų iš visos Europos aptarti svarbiausius šiandienos įvykius, švietimo problemas ir gerąsias praktikas. Susitikime dalyvavo Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė.  Rugsėjo 24 d. Vienos pažangiųjų studijų instituto tyrimų grupės vadovas Martinas Ungeris (orig.  IHS – Institute for Advanced Studies, Vienna, Head of Research Group) pristatė tyrimą „Socialinė dimensija Bolonijos proceso kontekste: kokioje situacijoje mes esame?“ Jis teigė, kad pastaraisiais metais (2015-2018) Europos aukštojo mokslo erdvėje sukosi skambios frazės apie tai, kaip aukštasis mokslas, o kartu ir Vyriausybės politika, turi orientuotis į socialinę dimensiją ir aukštojo mokslo prieinamumo didinimą, tam, kad aukštosiose mokyklose esanti studentų įvairovė atspindėtų kiekvienos visuomenės sandarą. Deja, anot pranešėjo, jokiu realiu pasiekimu nei viena valstybė negali pasigirti. Kodėl? Nes valstybėse visada buvo ir vis dar yra svarbesnių prioritetų pinigų investavimui. Be to, švietimo sistema ne Skaityti plačiau

Rugsėjo 19 d. Lietuvos studentų sąjungos Valdybos sprendimu, LSS biuro darbuotojų komandą papildė nauja narė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės (VGTU SA) administratorė ir viceprezidentė Gailė Žėbrytė, užimsianti biuro vadovės pareigas. Gailė daugiau nei trejus metus praleido VGTU SA, todėl turi sukaupusi nemažą patirtį dirbant komandoje, administracinėje srityje, turi žinių akademinių, socialinių reikalų bei atstovavimo srityse. „Studentiškas judėjimas man visą laiką leido jaustis esant savo vietoje. Aš tiksliai žinojau, kad komandinė jėga gali daug, bet niekada negalvojau, kad žmonės, su kuriais susipažinsiu universitete bus tie, kuriuos galėsiu vadinti savo komanda, savo antra šeima.“ Naujoji biuro vadovė teigia, jog dirbant LSS biure stengsis kiekvieną dieną išmokti ko nors naujo ir taikyti jau turimas žinias. „Žinau, kad atėjau dirbti ir stengtis. Dabar tikiuosi, kad jėga, kurią atsinešiau iš VGTU SA, galės dar labiau uždegti LSS. Pasitikiu savimi ir viliuosi greitai juos vadinti savo komanda!“

Rugsėjo 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko susitikimas su Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atstovais, kuriame buvo pristatytas ministrės Jurgitos Petrauskienės sukurtos darbo grupės parengtas naujasis aukštųjų mokyklų (AM) finansavimo modelis ir išklausytos studentams atstovaujančių organizacijų reakcijos į siūlomus pokyčius. Naujasis finansavimo modelis orientuotas į aukštojo mokslo rezultatus. Naujuoju finansavimo modeliu siekiama skatinti AM veiklos pažangą ir studijų kokybės gerinimą, o ne siekį išlaikyti kiekvieną studentą dėl jo atsinešamo studijų krepšelio. Aukštosioms mokykloms numatytas bazinis finansavimas, padengiantis būtinąsias studijų išlaidas, bus apskaičiuojamas pagal valstybės finansuojamų studentų skaičių ir studijų kainas. Aukštoji mokykla gaus finansavimą visam studijų ciklui (tai reiškia, kad studentui iškritus ar jį pašalinus dėl nepažangumo, AM liks jo krepšelis likusiai ciklo daliai), kasmet peržiūrint jos studentų nubyrėjimą nuo priėmimo metais su AM pasirašiusių studentų skaičiaus. Siūloma, kad minėtas procentas būtų taikomas atsižvelgiant į studijų sritis, nes matomos labai skirtingos tendencijos, todėl Skaityti plačiau

Šiandien (rugsėjo 12 d.) LR Seime vyko pirmasis Rudens sesijos Švietimo ir mokslo komiteto posėdis. Posėdžio metu buvo svarstomi du svarbiausi klausimai. Pirmasis – LR Seimo nutarimas dėl Rudens sesijos darbų programos, antrasis – dėl Seimo Švietimo ir mokslo komiteto darbų programos Rudens sesijos metu. Posėdžio metu Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė minėjo, jog yra papildomų klausimų, kurie nėra įtraukti į Seimo darbotvarkę, tačiau spalio mėnesį turi būti svarstomi komiteto, pavyzdžiui, į spalio mėnesio darbotvarkę turi būti įtrauktas klausimas dėl 2018 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų. Naujiena – nuo š.m. spalio mėnesio Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiai bus transliuojami tiesiogiai ir juos stebėti galėsite LR Seimo puslapyje. Posėdžio darbotvarkė.

Rugsėjo 15 – spalio 10 dienomis Valstybiniame studijų fonde (toliau – Fondas) skelbiamas prašymų priėmimo laikotarpis 2018 m. rudens semestrą socialinei stipendijai gauti. Rugpjūčio 10 d. baigėsi socialinių stipendijų prašymų pildymo laikotarpis 2018 metų pavasario semestrą socialinei stipendijai gauti. Fondo informacinėje sistemoje ,,PARAMA“ (toliau – IS „Parama) studentai, pretenduojantys į socialinę stipendiją, iš viso pateikė 132 prašymus. Tinkamai užpildė ir Socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1801 „Dėl socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punkte nustatytus kriterijus atitiko tik 19 aukštųjų mokyklų studentų. 18-ka iš jų savo prašyme pasirinko ir pažymėjo 4.1 kriterijų – tai vieni gyvenantys asmenys ar savo šeimos sudėtyje gaunantys socialinę pašalpą. Pastarųjų socialinėms stipendijoms išmokėti likusiu semestro laikotarpiu skirta per 2 200 eurų. 1 studentas prašyme nurodė 4.3 kriterijų (neteko abiejų tėvų arba buvo iki pilnametystės Skaityti plačiau

Nuo Rugsėjo 1-osios Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) priima paraiškas tikslinėms išmokoms 2018 m. rudens semestre gauti. Paskutiniojo papildomo pavasario semestro prašymų priėmimo tikslinei išmokai gauti rugpjūtį rezultatas – 3 studentams paskirtos tikslinės išmokos. Jiems išmokėtų tikslinių išmokų už likusį pavasario semestro laikotarpį aukštojoje mokykloje suma – 456 eurai. Iš viso 2018 metų pavasario semestrą tikslinės išmokos skirtos 526 studentams, turintiems negalią. O jiems skirtų tikslinių išmokų suma – 473.176 eurai. Naujaisiais mokslo metais Fondas, vykdydamas projektą „Studijų prieinamumo didinimas“, kviečia teikti paraiškas tikslinei išmokai rudens semestrą gauti. Pretenduojantieji į šią išmoką elektroniniu būdu teikia paraišką Fondo Stipendijų ir finansinės paramos informacinėje sistemoje „Parama“. Prie sistemos jungiamasi per elektroninės valdžios vartus, naudojantis studento turimais banko prisijungimo duomenimis arba elektroniniu parašu, pildant formą „Tikslinė išmoka, 2018 m. rudens semestras_rugsėjis“. Studentų paraiškos tikslinei išmokai gauti priimamos nuo rugsėjo 1 iki spalio 16 dienos.

Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. Valstybiniame sttudijų fonde priimami prašymai skirti studijų stipendiją. Prašymai skirti studijų stipendiją yra teikiami elektroniniu būdu prisijungus per elektroninės bankininkystės arba elektroninio parašo sistemas. Prašymus gali teikti pirmojo kurso studentai, 2018 m. įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas su teise į studijų stipendiją ir pasirašę studijų sutartis su aukštąja mokykla. Prašymų pateikimo terminai: • pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pirmojo kurso studentai prašymus gali teikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 20 dienos; • antrosios pakopos studijų pirmojo kurso studentai prašymus gali teikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 4 dienos; • doktorantūros studijų studentai – prašymus gali teikti iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos. Elektroniniu būdu užpildytą formą rekomenduojame atsispausdinti ir pateikti mokslo ir studijų institucijoms jų nustatyta tvarka. Primename, kad asmenys, 2018 m. įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas su teise į studijų stipendiją ir pasirašę studijų sutartis, vėliau nutarę nutraukti studijas, nuo valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų Skaityti plačiau

Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 iki rugsėjo 30 d. Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) priims užsienio lietuvių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, prašymus valstybės paramai gauti. Studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir vienkartinę socialinę išmoką. Paramą gali gauti studentai: priimti į pirmosios pakopos, vientisąsias, antrosios arba trečios pakopos studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje; paskutinę sesiją išlaikę be akademinių skolų (šis punktas netaikomas pirmosios pakopos, vientisųjų arba antrosios pakopos studijų pirmojo semestro studentams ir studentams, pretenduojantiems gauti socialinę išmoką). Parama neskiriama studentams, studijuojantiems kalbas tų šalių, iš kurių jie yra atvykę. Stipendijos dydis – 3,25 BSI (šiuo metu 123,50 Eur. per mėnesį).  Ji skiriama vienam semestrui konkursinės eilės tvarka ir išmokama kas mėnesį. Socialinė išmoka (nuo 203 Eur iki 319 Eur) yra skiriama įvertinus pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį. Studentai, norintys gauti paramą, nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 30 d. turi užsiregistruoti Fondo interneto tinklalapyje ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos Skaityti plačiau

Rugpjūčio 24 d. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) aukštojo mokslo politikos formuotojus ir studentijos lyderius sukvietė į Klaipėdoje vykstantį tradicinį renginį – LSS Asamblėja’18 „Kartu pirmyn“. Svečius sveikino LSS Prezidentas Eigirdas Sarkanas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, KU prorektorė Leta Dromantienė bei LSS Garbės narys Vygaudas Ušackas. Studentiško judėjimo esmė ir prasmė „Surengėm gal 15 ar 20 tūkst. studentų minėjimą, buvo šalta, mes minėjom vasario 16 d., kalbėjom apie asmens laisvę. Su Gintaru (Steponavičium) piketavom prieš dabartinę Vyriausybę, kad studentų nevežtų į sovietinę kariuomenę,“ – prisiminimais apie studentiško judėjimo prasmę ir esmę dalinosi vienas LSS įkūrėjų Vygaudas Ušackas. V. Ušackas savo ruožtu teigė, jog tikisi, kad jo Alma Mater – Vilniaus universitetas – sugrįš į Lietuvos studentų sąjungą, o dalyviams linkėjo prasmingų ir ilgų diskusijų, kurios padėtų Lietuvos aukštąjį mokslą daryti kokybiškesnį. „Dėkoju, kad padarėte mane amžinu studentu,“ – sakė V. Ušackas. Diskusijoje apie studentiško judėjimo esmę ir prasmę taip pat dalyvavo Skaityti plačiau