Naujienos

Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas,  Psichologijos instituto docentas, dr. Paulius Skruibis teigia, kad kalbėti apie savižudiško elgesio priežastis itin sunku, nes jos visuomet labai skirtingos, o pastebėti tokio elgesio apraiškas galime ne visuomet. Visgi, pastebėjus, anot psichologo, derėtų jų nenureikšminti, žiūrėti rimtai ir su pagarba.   Kas yra savižudiškas elgesys? Kas jį lemia? Savižudiškas elgesys yra plati sąvoka. Į ją įeina ir įvykusios savižudybės, ir bandymai nusižudyti, taip pat gali būti priskiriamas savęs žalojimas, nebūtinai turint intenciją nusižudyti. Yra autorių, kurie mintis apie savižudybę irgi priskiria savižudiškam elgesiui, nors man atrodo, kad čia ir yra esminis skirtumas. Egzistencinių arba minčių apie savižudybę, ypač epizodinių, manau, kartais kyla beveik kiekvienam, o ta riba, ar / kada tai pereina į savižudišką elgesį, yra didelis skirtumas. Kalbant apie savižudybės riziką, elgesys yra tai, kas tą riziką padaro didesnę. Klausimas, kas tokį elgesį lemia, turbūt pats sudėtingiausias suicidologijoje, nes savižudybės yra labai skirtingos, Skaityti plačiau

Vytauto didžiojo universiteto Psichologijos klinikos vdovė dr. Kristina Kovalčikienė pastebi, kad įveikti savo sunkumus ir rasti išeitis daugeliu atvejų žmogus yra pajėgus pats, o didžioji dalis problemų žmogaus gyvenime sprendžiamos be psichologo pagalbos. Visgi, psichologo pagalba reikalinga tuomet, kai žmogus, dažnu atveju, jau viską išbandęs, negali pats susitvarkyti su savo vidiniais išgyvenimais. Daugiau apie psichologinį konsultavimą – interviu. Esate Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos klinikos vadovė. Ar galite plačiau papasakoti apie šios klinikos veiklą, krūvius, su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Pirmiausia, norisi paminėti, kad šis padalinys turi ilgą savo gyvavimo istoriją. Vytauto Didžiojo universitete Psichologijos klinika buvo įsteigta dar 1998 m. Per daugiau nei 20 metų išsigrynino šio padalinio pagrindinės veiklų kryptys. VDU Psichologijos klinika yra Socialinių mokslų fakulteto padalinys, kurio misija – siekti VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės užtikrinimo ir puoselėjimo bei socialiai atsakingo universiteto vystymo, remiantis gerąja analogiškų padalinių kituose Lietuvos ir užsienio universitetuose patirtimi bei mokslu grįsta praktika. Skaityti plačiau

Sveikatos psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė teigia, kad siekiant mažinti stigmą dėl psichologinės pagalbos poreikio, apie tai būtina kalbėti, nes dalijimasis patirtimi ne tik gali padėti patikėti, kad yra vilties išspręsti asmeninius sunkumus, tačiau kartu tai yra priemonė skeptiškiems psichologinės pagalbos atžvilgiu padėti pamatyti tai, kaip realiai egzistuojantį reiškinį, o ne kažkieno išsigalvojimą. Tuo tarpu kalbant apie aukštąsias mokyklas, pašnekovės nuomone, turėtų būti minimalus įsipareigojimas užtikrinti, kad studentai žinotų, kur gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir apmokyti personalą atpažinti kritinėje būklėje esančius studentus, jų nestigmatizuoti ir nukreipti profesionaliai pagalbai. Daugiau apie tai skaitykite interviu. Pradėkime nuo kiek filosofinio klausimo – ką reiškia būti psichologu (-e) XXI amžiuje? Įdomus klausimas. Manau, kad XXI amžiuje psichologas nuo raganos vis labiau artėja prie mokslininko. Gausiai atliekami moksliniai tyrimai vis tiksliau geba paaiškinti tuos psichologo įrankius, kurie anksčiau buvo taikomi intuityviai, tik iš patirties žinant, kad tai veikia. Šiandien be psichologijos nebegali apsieiti dauguma sričių. Kariuomenė, Skaityti plačiau

Nemokamą emocinę paramą teikiančios viešosios įstaigos „Jaunimo linija“ vadovė Greta Laukaitienė teigia, kad savižudybė yra impulsyvus poelgis, todėl esant savižudiškai būsenai valandos pokalbis iš širdies gali padėti emocijoms nurimti bei pamatyti ir kitokias išeitis, o anonimiškas skambutis su savanoriu gali padėti jaustis saugiau nei gyvai susitinkant su specialistu.   Kaip kilo idėja įsteigti Jaunimo liniją? Kodėl ji svarbi visuomenei?  Prieš beveik 30 metų, 1991 m. vasario 16 d. pradėjo veikti pirmasis savanoriškas emocinės paramos telefonas Lietuvoje – Vilniaus „Jaunimo linija“. Jaunimo linijos įkūrėja psichologė psichoterapeutė dr. Kristina Ona Polukordienė tuomet parengė savanorių ruošimo programą ir pagal ją paruošė pirmąją savanorių grupę. Idėja burti tokią paramos liniją kilo iš patirčių vedant grupinius užsiėmimus su paaugliais, kuriuose išryškėjo pagalbos vienas kitam ir pokalbių galia. Taip pat steigiant liniją buvo remiamasi nepriklausomybės pradžioje atsivėrusiomis galimybėmis semtis užsienio patirties. Nuo pat pirmosios savanorių paruošimo programos buvo remiamasi emocinės paramos tarnybų užsienyje patirtimi – JAV Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga organizavo diskusiją „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas?“, kurioje buvo kalbama, kaip aukštosios mokyklos užtikrina psichologinės pagalbos prieinamumą studentams bei kokios yra psichologinės paramos plėtros galimybės Lietuvoje. Apie tai kalbėjosi Vilniaus universiteto psichologijos studentė Neringa Butkutė, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) viceprezidentė Diana Rėklaitienė ir Kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Diskusiją moderavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Dominykas Tvaska. Nuo studentų psichikos sveikatos priklauso pasitenkinimas studijomis Vilniaus universiteto psichologijos studentė Neringa Butkutė teigia, kad būtent studijos yra pagrindinis jos streso šaltinis, todėl labai svarbu, kad siekiant kokybiškų studijų, aukštosiose mokyklose būtų užtikrintas ir psichologinės pagalbos prieinamumas. Diskusijos dalyviai studentės nuomonei paantrino – LKDK prezidentas N. Varnas teigė manantis, jog kiekvienai kolegijai yra svarbi studentų psichikos sveikata, nuo to priklauso jo pasitenkinimas studijomis. Tuo tarpu LURK prezidiumo narė D. Rėklaitienė pabrėžė, jog teigiamas psichologinis Skaityti plačiau

Psichologijos studentei Neringai Butkutei prieš kelerius metus buvo diagnozuota gili epizodinė depresija. Vėliau, kartu su psichiatre stebint merginos psichikos sveikatą, buvo prieita prie išvados, kad ją vargina bipolinis sutrikimas. Neringa sako, kad didžiausias jos streso šaltinis – studijos, tačiau šiuo metu, nors vis dar studijuoja, yra stipriai save pataisius – jos savijauta nėra koreguojama vaistais, o naktimis miega ramiai ir giliai. Apie merginos patirtį skaitykite interviu.   Su kokiais iššūkiais teko susidurti tapus studente? Mano studentavimas prasidėjo 2016 m., kai įstojau į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijų programą. Vien faktas, kad įstojau papildomo stojimo metu, įrodo, kad buvau stipriai motyvuota ir užsibrėžusi siekti savo tikslo. Tėvai, suprasdami studijų sudėtingumą, mokėjo tiek už mano mokslus, tiek apgyvendinimą ir duodavo pinigų kasdienėms išlaidoms, todėl pragyvenimo iššūkiai manęs nevargino. Pirmi mėnesiai mane žavėjo, buvo įdomūs, tačiau ilgainiui pastebėjau, kad pradedu jausti vis didesnį stresą ir nuovargį. Trūko šeimos ir draugų (esu Skaityti plačiau

Birželio 3-4 dienomis vyko nuotoliniai komunikacijos mokymai studentų savivaldų ryšių su visuomene komiteto nariams. Mokymai vyko „Microsoft Teams“ programoje. Mokymų metu buvo gerinami organizacijos atstovų komunikacijos įgūdžiai, formuojant aukštojo mokslo politiką. Taip pat buvo diskutuojama apie bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi bei komunikacijos galimybės tikslinei auditorijai. Kartu su mokymų dalyviais buvo ieškoma naujų komunikacijos metodų. Mokymų pirmąją dieną vyko „vebinaras“, kurio metu Vaida Eirošiūtė klabėjo apie studentų savivaldų socialinius tinklus, pagrindinius komunikacijos principus juose bei apie didžiausias klaidas, kurias daro studentų atstovai. Antrąją dieną buvo aptartos visų savivaldų socialinių tinklų analizės bei kurtos gairės: „Ką ir kaip komunikuoti studentų savivaldoms socialiniuose tinkluose“. Po mokymų, liepos mėnesį, vyks susitikimai su kiekvienos savivaldos ryšių su visuomene komiteto koordinatoriumi ar vadovu, kurių metu bus aptariamas komunikacijos planas, kuris padės efektyvinti komunikaciją toje aukštosios mokyklos studentų savivaldoje. Rekomendacijos aukštųjų mokyklų studentų savivaldoms.  

Lietuvos studentų sąjungos valdybos sprendimu, LSS biuro darbuotojų komandą papildė du nauji nariai – Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės (KTU SA) buvęs žmogiškųjų išteklių koordinatorius Augustas Baltrėnas, užėmęs organizacijos stiprinimo vadovo pareigas bei LSS Alumni Vaiva Kasiulynaitė, užėmusi komunikacijos vadovės pareigas.   „Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. Šiandien utopija, rytoj – kūnas ir kraujas.“ – Viktoras Hugo. Man studentiškas judėjimas su tuo ir siejasi – su drąsiomis svajonėmis ir dar drąsesniais žingsniais siekiant tų svajonių. Studentiškumas ir drąsa yra neatsiejami dalykai, mes nesame surišti biurokratijos ar politikos pančiais, mes esame laisvi, todėl mes galim dėti tvirtus žingsnius siekiant savo ir studentų tikslų. Studentiškas judėjimas yra ir turi išlikti vienas stipriausių judėjimų šalyje, tai daugiau nei 100 tūkst. žmonių jėga, griaunanti stereotipus ir kurianti valstybės ateitį. Darbe tikiuosi palaikymo ir pasitikėjimo šiais aspektais – sau, kitiems žmonėms ir vertybėms. Palaikydami vieni kitus, vadovaudamiesi vertybėmis ir pasitikėdami savimi, pasieksime bet Skaityti plačiau

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros lektorė, Tarptautinių ryšių ir studijų centro Užsieniečių studijų skyriaus vedėja bei projekto „Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis” vadovė Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva teigia, kad perspektyviausi universitetai šalia universiteto prioritetinių krypčių pozicionuoja psichosocialinį klimatą universitete ir psichologinę studentų gerovę, o psichosocialinės paramos užtikrinimą priskiria prie studijų kokybės rodiklių. Anot jos, ši aiški pažangiausių universitetų diktuojama pozicija, galėtų būti kryptis ir gairės Lietuvos universitetams. Dirbate Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ne paslaptis, kad būtent medicinos krypčių studentai yra bene daugiausia streso patirianti studentų grupė. Kaip universitetui sekasi užtikrinti, kad psichologinės pagalbos sulauktų visi, kuriems jos reikia? Siekiant užtikrinti, kad psichologinės pagalbos sulauktų visi, kurios jiems reikia, LSMU vykdomas projektas „Psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo studentams modelis“, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo. Projekto tikslas – išplėsti psichologinės pagalbos galimybes LSMU studentams ir sudaryti modelį, pagal kurį ir po projekto universitetas galėtų sistemingai Skaityti plačiau

Šiandien LR Seimo posėdyje buvo patvirtintas sprendimas nuo š. m. liepos 1 d. dvigubinti socialines stipendijas, atskirti jų skyrimą nuo akademinių rezultatų bei plėsti gavėjų ratą – nuo šiol ją gauti galės ir trečiosios pakopos, profesinių bei trumpųjų studijų studentai. Šio klausimo svarstymas prasidėjo dar 2018 m., Lietuvos studentų sąjungai (LSS) pasiūlius socialinę stipendiją atskirti nuo akademinių rezultatų tam, kad ji atitiktų tikrąją – finansinės paramos – paskirtį.  Šiandienos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas ne tik įgyvendins šią nuostatą, tačiau kartu leis studentams, patiriantiems socialinių sunkumų, mažiau nerimauti dėl galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose ir siekti geresnių akademinių rezultatų, nes stipendijos kils nuo 3,25 iki 6,5 BSI (nuo 126,75 iki 253,5 eurų). LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas džiaugiasi, kad nors procesas užtruko ilgiau nei tikėtasi, pagaliau yra pasiektas puikus rezultatas: „Nepaisant to, jog studentų socialinių stipendijų klausimas buvo svarstomas ne vienerius metus, nuoširdžiai norisi pasidžiaugti, kad Lietuvos studentų sąjungos pastangos bei nuoseklus Skaityti plačiau