Naujienos

Lietuvos studentų sąjunga (LSS), reaguodama į šalyje paskelbtą karantiną, atkreipia dėmesį į studentų aktualijas ir nuotolinių studijų keliamus iššūkius. . Gyvenimo bendrabučiuose apmokestinimas Kadangi beveik visos studijos vyksta nuotoliniu būdu, didelė dalis studentų palieka bendrabučius. LSS pavasarį atliktas tyrimas parodė, jog dėl karantino keitėsi studentų gyvenamoji vieta bei finansinė padėtis. Daugelis studentų, gyvenusių bendrabutyje ar kitur ne su šeimos nariais, grįžo gyventi pas tėvus – skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 31 proc. iki 60 proc.), o bendrabučiuose gyventi liko vos 3 proc. studentų. Pavasarį dalis aukštųjų mokyklų nusprendė pasipelnyti studentų sąskaita, kadangi jie, net ir negyvendami bendrabučiuose, turėjo mokėti pilną kainą, o tam tikras lengvatas ar nuolaidas pritaikė ne visos aukštosios mokyklos. Vienintelė išeitis studentams visiškai nemokėti už bendrabutį buvo išsikraustyti, tačiau padaryti tai karantino sąlygomis nėra saugu. Svarbu, kad atsižvelgiant į pandemijos sukeltas aplinkybes, dėl karantino bendrabučiuose nebegyvenantiems studentams, iki jo pabaigos nebūtų taikomas apgyvendinimo mokestis. . Studentų nedarbas Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) 2019 m. rugpjūčio – 2020 m. rugsėjo mėnesiais įgyvendino projektą „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo siekiama skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichikos sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose. Projektas buvo finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos lėšomis. Kviečiame susipažinti su projekto rezultatais.  15 aukštųjų Lietuvoje nėra pajėgios užtikrinti kvalifikuotą psichologo pagalbą LSS 2017-2018 metais atliko socialinės dimensijos ir psichinės studentų būklės tyrimus, kurių rezultatai parodė, jog dažniausiai studentus kamuojančios problemos – stiprus nerimas (82 proc.), stresas (72 proc.), apatija (51 proc.), baimė (66 proc.) ir depresija (36 proc.). Tik penktadalis apklaustųjų studentų atsakė, kad jų aukštojoje mokykloje teikiamos konsultacijos. Svarbu paminėti, jog 64 proc. apklaustųjų nurodė, jog norėtų, kad psichologinė pagalba būtų prieinama aukštojoje mokykloje, Skaityti plačiau

Situacija Baltarusijoje vis dar išlieka įtempta. Tuo tarpu, kol dalis visuomenės nesiliauja priešintis režimui, jo vadovas Aleksandras Lukašenka bando nedemokratiškomis priemonėmis į savo pusę patraukti akademinės bendruomenės narius. Iš aukštųjų mokyklų šalinami ne tik studentai, bet ir vadovai Per paskutines 8 savaites mažiausiai septyni aukštųjų mokyklų vadovai, nenorėję paklusti A.Lukašenkai, neteko savo posto ir buvo pakeisti. Tuo tarpu studentai, palaikantys protestus ar prie jų prisidedantys – išmesti iš aukštųjų mokyklų ar kitaip nubausti. Baltarusijos studentų sąjunga praneša, kad daugiau nei 300 studentų buvo suimti, vėliau jiems buvo paskirtas areštas arba bauda, vidutiniškai siekianti maždaug 120 eurų, dalis jų – paleisti, o daugiau nei 100 studentų buvo išmesti iš aukštosios mokyklos[1]. Atsižvelgiant į situaciją Baltarusijoje, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į aukštąsias mokyklas, bendradarbiaujančias su tomis Baltarusijoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis, kurios naudoja represines priemones prieš savo studentus, administracijos darbuotojus bei dėstytojus, kaip įmanoma skubiau kreiptis į savo partneres, reikalaujant stabdyti visas Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS), atsižvelgiant į tai, jog aukštosios mokyklos, dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos, susijusios su COVID-19 pandemija, pereina prie nuotolinių studijų organizavimo, pateikė siūlymus, skirtus padėti neįprastomis aplinkybėmis vykdyti kokybišką studijų procesą bei, svarbiausia, užtikrinti studentų bei visos akademinės bendruomenės sveikatos saugumą. LSS atkreipia dėmesį, jog šių metų gegužės-birželio mėnesiais atliktas studentų tyrimas „Studijos karantino metu“ atskleidė, jog pagrindiniai iššūkiai, susiję su studijų proceso organizavimu karantino metu, buvo susiję su studentų praktikomis, įvairiais praktiniais užsiėmimais bei baigiamųjų darbų rengimu. Dėl karantino studentai negalėjo fiziškai pasiekti bibliotekų, laboratorijų ar kitos aukštųjų mokyklų infrastruktūros, būtinos siekiant parengti kokybišką baigiamąjį darbą, įgyti praktinių bei dalykinių kompetencijų ir pasiekti visus studijų programoje numatytus studijų rezultatus. Dar kartą perėjus prie nuotolinių studijų organizavimo, visi įvardinti iššūkiai vėl taps, ar jau tapo, aktualūs. Svarbu tai, kad žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo ir studentų kaltinimai aukštosioms mokykloms, dėl netinkamų Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų Skaityti plačiau

Šiandien vyks Trišalės tarybos posėdis, kuriame vienas numatytų klausimų yra „Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio diferencijavimo pagal amžių“ – jaunesniems asmenims bus siūloma mokėti mažesnį MMA. Šį klausimą svarstyti teikė Lietuvos verslo konfederacija. Studentai nesutinka su tokiu planuojamu įstatymo pakeitimu, teigdami, jog tai gali būti laikoma diskriminacija dėl amžiaus. Anot jų, ne mažiau svarbu ir tai, kad būtent dirbantys studentai sudaro reikšmingą dalį jaunimo, o šis atlyginimo diferencijavimas pagal amžių gali prisidėti prie jų akademinių rezultatų prastėjimo. Gali didėti vyresnių žmonių nedarbas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas mini, kad minimalus atlyginimas Lietuvoje yra mokamas tik už nekvalifikuotą darbą ir, jo supratimu, nėra iki galo aišku, kaip tai yra tiesiogiai susiję su amžiumi. „Įsivaizduokime situaciją, jog lygiai tą patį nekvalifikuotą darbą dirba 24 ir 26 metų amžiaus asmenys ir pastarasis gauna didesnį minimalų atlyginimą vien todėl, jog yra vyresnis. Tai akivaizdi diskriminacija pagal amžių. Suprantama, jog vyresnis darbuotojas Skaityti plačiau

Spalio mėnesio pradžioje Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) posėdyje, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė poziciją, dėl būtinų švietimo sistemos pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio. Šią savaitę darbą pradėjo šios LSS pozicijos pagrindu sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – suformuoti siūlymus LR Vyriausybės programai, apimančius studentų bei kitų grupės narių išskirtas kryptis. LSS siūlomi pokyčiai, apibrėžti pozicijoje, yra susiję su: aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimu, keičiant finansavimo strategiją; studijų kokybės gerinimu, apimant studijų aplinką bei aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, bet jomis neapsiribojant; socialinės dimensijos įgyvendinimu aukštajame moksle. Sarkanas teigia, kad LSS pozicija bei jos pagrindu išplėtoti LŠT pasiūlymai galėtų būti puikus pagrindas naujai valdžiai formuojant ir įgyvendinant būtinus pokyčius aukštojo mokslo srityje: „Praktiškai visų politinių partijų rinkimų programose bei viešoje jų retorikoje švietimas yra įvardinamas kaip pagrindinis prioritetas naujai valdžiai. Tai tikrai džiugina, tačiau tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog aukštojo mokslo sektorius yra paliekamas šiek tiek nuošalyje ir mūsų – LSS Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjungos organizacijos stiprinimo vadovas Augustas Baltrėnas dalinasi mintimis apie jaunų žmonių savanorystę organizacijose. Kviečiame skaityti. Veikiame organizacijoje, kuri paremta savanorystės principu, kuomet jauni žmonės / studentai veikia organizacijos naudai neatlygintinai, kaip manai, kokiu tikslu jie tai daro?  Žmonių motyvai, kodėl jie kažką daro, kažkur dalyvauja ar vykdo kažkokius projektus būna trijų rūšių: išoriniai, tai dalykai, kuriuos mes tikimės gauti iš kitų žmonių ar organizacijos; vidiniai, tai, kaip mes tikimės pasijausti ar kokie tikimės būti; altruistiniai, kai tikimės, kad nauda bus kažkam kitam, kai elgiamės vienaip ar kitaip dėl kitų žmonių. Savanoriška veikla yra graži tuo, kad joje galima tikėtis visų trijų motyvų išpildymo, kartais net vienu metu. Dažnai galvojama, kad žmonės savanoriauja, kad padėtų kitiems, kad kiti kažką gautų, bet altruistiniai motyvai labai dažnai eina kartu su vidiniais – padėdamas kitiems, tikiesi pasijausti geriau, didžiuotis savimi, kad padarei kažką gero, galbūt pasitikėti savimi labiau. Savanoriavimas gali atnešti žmogui Skaityti plačiau

Rinkimai į LR Seimą jau finišo tiesiojoje, tačiau, prasidėjus išankstiniam balsavimui ir iki didžiosios dienos (sekmadienio) likus vos kelioms dienoms, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atkreipia dėmesį į tai, ką, į LR Seimą kandidatuojančios partijos, siūlo aukštojo mokslo sektoriui. Politinių partijų programose labiausiai akcentuojamas bendrasis ugdymas ir šio sektoriaus problemos bei iššūkiai, kurias būtina spręsti neatidėliotinai. Tuo tarpu aukštajam mokslui, be kelių išimčių, nėra skiriama itin daug dėmesio. Galima daryti prielaidą, jog aukštojo mokslo sektoriuje itin didelių iššūkių nėra, todėl nėra ir būtinos sisteminės intervencijos, tačiau išklausius politinių partijų debatus aukštojo mokslo tema, panašu, jog politikai tikrai turi, ką pasakyti, nors ne viskas nugulė į rinkimines programas. LSS dar rugpjūčio pabaigoje paskelbė savo poziciją dėl būtinų švietimo pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio, kurioje išskyrė tris studentams svarbiausias aukštojo mokslo kryptis bei pasiūlė konkrečius galimus sprendimo būdus: aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimas, keičiant finansavimo strategiją; studijų kokybės gerinimas, apimant studijų aplinką bei aukštųjų Skaityti plačiau

Dažnai socialinėje medijoje galima išvysti įvairius studentų įrašus ar straipsnius apie tragikomiškas bendrabučių gyvenimo sąlygas: krentančios lubos, pelėsis, tapęs interjero dalimi, bei kambario apdaila, nesikeičianti nuo bendrabučio pastatymo dienos. Liūdniausia šioje vietoje yra tai, kad aukštosios mokyklos siūlydamos ir leisdamos studentams gyventi tokiomis sąlygomis ne tik negerbia savo akademinės bendruomenės narių, bet kartu ir pasinaudoja studentų padėtimi. Žinoma, negaliu neigti fakto, kad egzistuoja ir renovuoti bendrabučiai, kuriuose studentams yra suteikiamos puikios gyvenimo sąlygos. Bendrabučių kokybės standartas (BKS) yra skirtas ne tik apibrėžti aukštųjų mokyklų teikiamų apgyvendinimo sąlygų minimalius reikalavimus (higienos normų atitikimas, tvarkingas inventorius ir pan.), bet ir įvertinti Lietuvoje esančių bendrabučių kokybės ir kainos santykį. Būtent šio įrankio pagalba, bus galima objektyviai įvertinti dabartinę bendrabučių situaciją, teikti rekomendacijas aukštosioms mokykloms bei dalintis geraisiais pavyzdžiais, taip prisidedant prie orių gyvenimo sąlygų studentams užtikrinimo. BKS šiuo metu yra rengimo stadijoje. Iš 14 studentų savivaldų atstovų sudaryta darbo grupė atlieka kokybės kriterijų Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) visoms, 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvausiančioms partijoms, uždavė tą patį klausimą: Kokių priemonių Jūsų partija ketina imtis, siekiant didinti studijų prieinamumą, apimant ne tik faktinį patekimą į aukštąją mokyklą? Kviečiame susipažinti su išsamiais atsakymais. Centro partija – tautininkai: „Sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir studijas, motinystę-tėvystę ir studijas. Nediskriminuoti ištęstines studijas pasirinkusių studentų. Gerinti bendrabučių ir studentiškų kavinių-valgyklų infrastruktūrą, diegti socialiai jautrią, valstybės iš dalies remiamą šių paslaugų kainodarą. Jauniems žmonės, kurie savo edukacinėje biografijoje kažkada atsipalaidavo, prasčiau išlaikė valstybinius egzaminus, turi būti išlyginamieji kursai prie universitetų, kolegijų. Ypač tiems jaunuoliams, kurie jau turi darbinės patirties ir jiems atsirado, subrendo motyvacija studijuoti, turi būti sąlygos tai daryti. Tarkime, kažkas padirbėjo 4-7 metus sanitaru, jam turi būti atvertas palengvintas kelias į socialinio darbo ar slaugos studijas, kažkas padirbo statybose, tokiam atverti kelią į statybos inžinerijos studijas ir pan. Pirmosios bakalauro studijos jaunuoliams apskritai turi būti Skaityti plačiau