Jau daugiau nei metus gyvename pandemijos sąlygomis, kai studijos, darbas ar kitos veiklos vyksta sėdint priešais kompiuterio ekraną. Aktyvios veiklos stygius lemia ne tik fizinės, tačiau ir psichikos sveikatos problemas.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) 2021 metų pradžioje atliktas tyrimas „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“ parodė, kad karantinas pablogino studentų gyvenimo kokybę visais tirtais aspektais – mityba, miego režimas, savijauta studijuojant ir mokantis, fizinis aktyvumas, motyvacija, laisvalaikis. Vienas iš būdų padėti sau – užsiimti aktyvesne fizine veikla. Apie tai savo patarimais dalijasi Lietuvos sporto universiteto Treniravimo sistemų studentas, LSS Akademinių ir socialinių reikalų vadovas Paulius Kučas.
„Reikia suprasti, kad žmonės nuo pat senų laikų buvo įpratę judėti (medžioti gyvūnus, rinkti uogas, statyti būstus ir t. t.). Dabar pasaulinis technologijų progresas skatina, o kartais net ir priverčia, didžiąją dienos dalį praleisti sėdint. Toks drastiškas pokytis daro didelę įtaką tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai“, – pasakoja P. Kučas. Jis primena, kad fizinis aktyvumas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų ir gerina gyvenimo kokybę.
Judėjimas turi kelti džiaugsmą
Vis dėlto, daugeliui sportas kelia blogas asociacijas, nes pradėjus daugiau judėti ir persistengus, jaučiamas nuovargis, išsekimas, raumenų skausmas, todėl nereikia savęs kankinti.
„Judėjimas turi kelti džiaugsmą ar bent jau nesukelti diskomforto, todėl iš pradžių užtenka pergalvoti savo judėjimo principus. Pavyzdžiui, sugalvojau užsisakyti maisto į namus, bet vietoje to, pasirinkau artimesnį restoraną, iki kurio galima nueiti pėsčiomis ir parsinešti pietus“, – apie tai, kaip pradėti keisti judėjimo įpročius, pasakoja P. Kučas.
Jis pabrėžia, kad laikui bėgant reikėtų judėti vis daugiau. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 min. per savaitę (apie 20 min. per dieną) arba didelio intensyvumo fizine veikla 75 min. per savaitę (apie 10 min. per dieną): „Svarbu nepamiršti taisyklės, kad tik dažnai ir nuolat judėdami galime pagerinti savo sveikatą, bet tai turi teikti džiaugsmą.“
Padėti gali fizinio aktyvumo pertraukėlės
Karantino metu judame dar mažiau ir galbūt ne vienas jau pajuto to pasekmes – padidėjęs svoris, nuovargis, nugaros ar raumenų skausmai, o ilgainiui toks aktyvumo nebuvimas gali lemti ir rimtas sveikatos problemas.
„Vienas iš patarimų studijuojant namuose, kurį taikau ir sau, yra daryti fizinio aktyvumo pertraukėles. Telefone nusistatau priminimą, kad 45 minutes skirsiu studijoms, o po to 10–15 minučių atsitrauksiu nuo ekrano ir pajudėsiu. Internete galima rasti tikrai gerų mankštų ar pratimų tokioms pertraukoms, tačiau galima tiesiog padaryti šuoliukų, pritūpimų arba apeiti kelis ratus aplink savo namus. Svarbu nepamiršti karts nuo karto bent 1–2 minutes pajudėti intensyviau ir padidinti širdies susitraukimų dažnį“, – patirtimi dalijasi P. Kučas.