Vakar, rugsėjo 21 d., buvo įregistruota nauja LR Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuria siekiama „gerai besimokančio piliečio“ sąvoką sieti ne su pažymių vidurkiu, o su studijų programos tikslų įgyvendinimu. Nauja pataisa siūloma gerai besimokančiais studentais laikyti tuos, kurie yra įvykdę aukštosios mokyklos tvarka studijų plane numatytus einamojo žinių patikrinimo reikalavimus, yra surinkę ne mažiau kaip 45 kreditus per vienerius studijų metus ir neturi akademinių skolų.
Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko, tokia gerai besimokančio piliečio apibrėžtis skatintų progresyvų požiūrį į studijas ir jų vertinimą. „Panašus modelis, kai studijų finansavimas siejamas su įgytomis kompetencijomis (ar jų išraiška tarptautiniais ECTS kreditais), o ne su jų įvertinimu pažymiu egzistuoja Danijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse. Manome, kad „gerai besimokančio piliečio“ sampratos, o kartu ir finansavimo siejimas su per metus surinktais ECTS kreditais atvers kelius laisvesnėms studijų programoms aukštosiose mokyklose, suteikiant studentams galimybę planuotis savo krūvį per numatytą laikotarpį. Tai leis rinktis kokius ir kiek pasirenkamųjų dalykų studentas nori studijuoti, taip skatinant aukštąsias mokyklas studento studijų procese suteikti kuo daugiau lankstumo“, – sako LSS prezidentas.
Studentų sąjungos atstovai pabrėžia, kad pagrindinis studijų tikslas yra suteikti studentams žinias ir kompetencijas, kurias jie vėliau galės pritaikyti sėkmingai integruodamiesi į darbo rinką. „Ko gero retas darbdavys tikrina studento pažymių vidurkį ir pagal tai pasirenka darbuotoją. Aukštoji mokykla išduodama diplomą garantuoja darbdaviui ir valstybei, kad šis asmuo turi atitinkamas žinias ir įgūdžius srityje, kurioje studijavo. Todėl geru studentu turėtume laikyti tokį studentą, kuris per metus išpildo studijų programoje numatytus studijų siekinius, t.y. surenka numatytą kreditų skaičių. O studijų pabaigoje įteikiamas diplomas ir įrodo studento įgytą kvalifikaciją“, – sako P. Baltokas.
„Septyneto“ modelis – ydingas
Studentų atstovai aršiai kritikuoja į Seimo darbotvarkę grąžintą siūlymą įteisinti septynių balų vidurkį kaip gerai besimokančio studento kriterijų. Studentų atstovų teigimu, Lietuvoje nėra susiklosčiusios vienodos studentų pasiekimo vertinimo kultūros, tad suteikiant finansavimą tiems, kurių vidurkis būtų didesnis nei septyni balai būtų kuriamos nelygios sąlygos tarp skirtingų aukštųjų mokyklų ar net tos pačios aukštosios mokyklos skirtingų specialybių studentų. „Pavasarį atlikome apklausą: klausėme studentų ar jie sutinka, kad skirtingose aukštosiose mokyklose ir skirtingose studijų programose pažymio „septyni“ vertė skiriasi. Iš 2361 respondento daugiau nei 80 proc. palaikė šį teiginį. Tad manome, kad vieno pažymio kriterijaus įvedimas kurtų nelygias sąlygas ne tik tarp skirtingų aukštųjų mokyklų, bet ir tarp skirtingų studijų programų studentų“, – sako P. Baltokas.
Studentų sąjungos prezidentas stebisi nenuoseklumu aukštojo mokslo sektoriuje ir teigia, kad priėmus vadinamąjį „septyneto“ modelį kai kurių sričių populiarumas dar labiau sumažės. „Institucijos jau kurį laiką komunikuoja apie technologinių, inžinerinių mokslų svarbą, tačiau vargu ar naujo rotacijos modelio priėmimas skatins moksleivius rinktis minėtas specialybes, turint omenyje tai, kad šiose srityse išlaikyti aukštą vidurkį sudėtinga“, – sako P. Baltokas.
Studentų atstovai dar kartą ragina Seimo narius nepriiminėti sprendimų, kurie netenkina didžiosios dalies akademinės bendruomenės ir vienos labiausiai aukštuoju mokslu suinteresuotų šalių, studentų, nuomone yra ydingi. „Siūlome Seimo narius kalbėtis, toliau svarstyti ir apžvelgti kitus galimus kelius, o tik tada priimti sprendimus, kurie lems daugelio studentų ateitį ir moksleivių pasirinkimą tiek tarp studijų sričių, tiek tarp Lietuvos ar užsienio aukštųjų mokyklų“, – ragina P. Baltokas. Nauja Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies redakcija turėtų būti svarstoma šiandien vyksiančiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje.