Preloader

Naujienos

Ieva Vengrovskaja – vienintelė kandidatė į LSS prezidento postą: kokius pokyčius ji siūlo?

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ruošiasi naujam etapui – artėjanti rinkimų konferencija nulems, kas vadovaus organizacijai ateinančius dvejus metus. Šiemet į prezidento poziciją kandidatuoja tik viena pretendentė – dabartinė LSS viceprezidentė Ieva Vengrovskaja. Turinti ilgametę patirtį studentų atstovavime, ji pristato ambicingą planą, orientuotą į aukštojo mokslo kokybės gerinimą, studentų socialinę gerovę ir organizacijos stiprinimą. Aiškesnė LSS narystės sistema, studentų socialinė gerovė ir stipresnis atstovavimas Ieva savo motyvaciniame laiške pabrėžia, kad LSS nėra vien biuras ar prezidentas – tai visų studentų organizacija, kurios stiprybė priklauso nuo kiekvieno nario įsitraukimo. „LSS yra stipri tiek, kiek stiprus yra jos silpniausias narys, todėl ypač svarbus nuoseklus ugdymas ir tradicijų puoselėjimas“, – rašo ji​. Savo veiklos programą ji grindžia LSS 2025–2029 m. strategija, kuri bus svarstoma ir tvirtinama per artėjančią konferenciją. Ši strategija numato svarbiausius aukštojo mokslo atstovavimo ir studentų interesų gynimo prioritetus​. Pagrindiniai prioritetai Remiantis kandidatės veiklos programa, Ieva išskiria kelias svarbiausias sritis, kurioms ketina Skaityti plačiau

PRIEŽIŪRA: Ar tu būsi žmogus, kuris užtikrins naujo LSS biuro skaidrumą?

Kovo 29 d. vyks Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitinė-rinkiminė konferencija, kurios metu bus renkami trys Priežiūros komiteto nariai vienerių metų kadencijai. Jei tau rūpi skaidrumas, organizacijos valdymas ir teisingumas, štai tavo šansas tapti tuo, kuris užtikrins LSS veiklos teisėtumą ir efektyvumą! Kodėl tai svarbu? Priežiūros komitetas – tai organas, kuris stebi, ar LSS veikia pagal nustatytas taisykles, ar organizacijos finansai yra naudojami tikslingai, ir ar priimami sprendimai yra pagrįsti bei skaidrūs. Tai organizacijos „sargas“, kuris padeda studentų sąjungai išlikti patikima ir orientuota į studentų interesus. Ką veikia Priežiūros komiteto nariai? Finansinė priežiūra: tikrina, ar organizacijos finansinė veikla atitinka įstatymus ir vidaus taisykles, ar lėšos skirstomos skaidriai. Veiklos atitikties stebėjimas: tikrina, kad sprendimai atitiktų organizacijos tikslus ir strategijas. Dokumentacijos ir procesų kontrolė: nagrinėja protokolus, ataskaitas ir kitus dokumentus, siekiant išvengti klaidų ir pažeidimų. Etikos ir skaidrumo priežiūra: prižiūri, kad organizacijoje nebūtų interesų konfliktų ir būtų laikomasi skaidrumo principų. Rekomendacijų teikimas: teikia Skaityti plačiau

Kaip LR valstybė galėtų sutaupyti milijoną eurų kasmet?

2009 metais, reaguodama į ekonominę krizę, Lietuva nusprendė studijų paskolų teikimą perduoti komerciniams bankams. Sprendimas buvo grindžiamas poreikiu mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus ir optimizuoti išlaidas. Tačiau šiandien, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tampa aišku, kad šis modelis turi trūkumų, kuriuos būtina peržiūrėti. Kiekvienais metais valstybė skiria maždaug milijoną eurų kompensuoti studentų paskolų palūkanoms, tačiau šios lėšos nepapildo biudžeto, o atsiduria komercinių bankų sąskaitose. Klausimas, kurį verta kelti, – ar valstybė neturėtų šių pinigų panaudoti tikslingiau? Finansiniai srautai: pinigai iš biudžeto, bet ne į biudžetą Šiuo metu studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai apmokėti, pragyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms užsienyje. Nors paskolos yra valstybės garantuojamos, jų administravimas perduotas komerciniams bankams, kurie iš šios sistemos gauna tiesioginę finansinę naudą. Kiekvienais metais biudžeto lėšomis kompensuojamos paskolų palūkanos, o tai reiškia, kad valstybė ne tik negauna jokios grąžos iš šių lėšų, bet ir subsidijuoja bankų pelną. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo, kad paskolas Skaityti plačiau

Lietuvos studentų sąjunga renka naują vadovą(-ę): ar šią poziciją užimsi tu?

Spalio 15 d. vyks Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ataskaitinė-rinkiminė konferencija, kurios metu bus pristatytos organizacijos veiklos ir finansų ataskaitos bei renkamas naujas Prezidentas (-ė). Ši pozicija suteikia galimybę prisidėti prie reikšmingų pokyčių studentų atstovavimo srityje ir formuoti aukštojo mokslo politiką Lietuvoje.

„Gyventi čia ir dabar“: Maksimas Milta apie darbą Ukrainoje, pilietinį aktyvumą ir vertybių išgryninimą

„Labiausiai jaučiasi – kad žmonės nori gyventi gyvenimą čia ir dabar.“ – apie gyvenimą Kijeve kalba buvęs Lietuvos studentų sąjungos(LSS) viceprezidentas. Maksimas Milta dalinasi savo patirtimis LSS, Europos studentų sąjungoje(ESU), bei dabartinėje darbovietėje – „The Reckoning project“   Maksimai, šiuo metu gyveni Kijeve ir vadovauji The Reckoning Project Ukrainos biurui. Galbūt galėtum bendruomenei papasakoti truputėlį plačiau apie savo dabartinę veiklą? Mes užsiimame trimis pagrindinėmis veiklomis. Viena iš jų yra susijusi su karo nusikaltimų dokumentavimu. Daugiausiai mes dirbome ties civilių kankinimų ir vaikų deportacijų dokumentavimu.  Antroji mūsų veikla yra susijusi su teisiniu darbu. Strategijos, kaip, kurioje vietoje, kokiu metu, pagal kurį statutą labiausiai apsimoka imtis pastangų, kad nusikaltėlius patraukti atsakomybėn. Ir pagal tai rengiami ar tai skundai, ar tai raportai, ar kita medžiaga. Ir trečias žingsnis yra apie tai, ką mes vadiname „viešosios opinijos teismu“. Kaip mes galime dėti pastangas tam, kad viešasis diskursas apie Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje būtų grįstas Skaityti plačiau

Ar studentų balsas bus išgirstas? Lietuvių jaunimo siūlymai valdžiai – ambicingi ir aktualūs visiems

Ar žinote, kad Lietuvos studentai siūlo pokyčius, kurie gali pagerinti ne tik jų pačių gyvenimo kokybę, bet ir prisidėti prie visos šalies pažangos?

Kaip Lietuvos ir Ukrainos studentai randa vienybę karo šešėlyje

Lietuvių studentų delegacija leidosi į kelionę, kurioje susidūrė su karo realybe ir pažino Ukrainos jaunimo stiprybę bei kasdienybę. Ši kelionė ne tik leido giliau suprasti sudėtingą Ukrainos situaciją, bet ir atskleidė studentų bendruomenių tarpusavio ryšio svarbą. Kiekviena diena buvo kupina emocijų, naujų potyrių ir iššūkių, o patirtys paliko gilų įspaudą kiekvieno dalyvio širdyje. Susipažinkite iš pirmų lūpų – LSS prezidento Pauliaus Vaitiekaus 6 dienų Ukrainoje liudijimas. Pirmoji diena: Atvykimas į karo realybę Kirtus Ukrainos sieną, delegacijos nuotaika akimirksniu pasikeitė. Buvo sunku nepastebėti pokyčių ore, tačiau vietinių elgesys nustebino – atrodė, lyg viskas tęstųsi kaip įprasta. Važiuodami per miestus bandėme pastebėti kažką, kas primintų karo laikotarpį, tačiau aplinka atrodė stebėtinai rami ir normali. Atvykus į Vinitsą mus pasitiko su tradicine duona ir druska. Pasitikimas buvo toks šiltas, kad jautėmės lyg atvykę į vieną iš Lietuvos miestų. Tai suteikė jaukumo ir artumo jausmą. Pirmosios dienos veiklos prasidėjo filmo „The Hardest Hour“ peržiūra. Skaityti plačiau

2024 M. SEIMO RINKIMAI: KURIOMS PARTIJOMS LABIAUSIAI RŪPI STUDENTAS?

Rinkimai į LR Seimą jau šį sekmadienį, o VRK duomenimis net apie 36% jaunimo neišreiškė savo balso 2020 m. Seimo rinkimuose. Tad gal atėjo laikas tai pakeisti?   Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kviečia susipažinti su politinių partijų siūlymais aukštojo mokslo sektoriui ir atiduoti savo balsą reikšmingai.   Bendros įžvalgos apie politinių partijų programas   Daugelis partijų sutaria, kad reikia didinti finansavimą mokslui ir studijoms. Tai gali prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus, tačiau dauguma partijų nenurodo aiškių priemonių, kaip tai pasiekti. Vyrauja siūlymai didinti studentų stipendijas, kurios galėtų padėti užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, pripažįstama, kad infrastruktūros plėtra, ypač bendrabučių renovacija, yra svarbi, tačiau vėlgi trūksta aiškių kriterijų, kaip lėšos bus paskirstomos. Planuose taip pat aukštojo mokslo finansavimo modelio pokyčiai, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų finansavimą. Studijų kokybė – bendros intencijos su konkrečių priemonių trūkumu. Daugelyje programų trūksta aiškių pasiūlymų dėl studijų proceso skaitmenizavimo, nepateikia Skaityti plačiau

Seimą pasiekė projektas dėl registracijos mokesčio studentams

Šiandien LR Seimą pasiekė Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) projektas, kuriuo siekiama, kad studentas neturėtų mokėti registracijos mokesčio įstojant į aukštąją mokyklą. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įvairiose diskusijose pasisakė, kad šis mokestis yra nepagrįstas ir net prieštarauja įstatymui.  Neaišku, kodėl mokestį moka studentai  Pasak Švietimo komiteto narės Editos Rudelienės, kuri užregistravo šį projektą, nepriklausomai nuo to, koks mokesčio dydis yra aukštojoje mokykloje, jis neturėtų būti mokamas iš studentų kišenės.  LSS remiantis LR Konstitucija ir MSĮ, pastebi, kad dabartinis stojimo mokestis yra neteisingas. Pagal Konstituciją valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims. Norint įgyvendinti šią sąlygą, turi būti užtikrinama, jog jokie išoriniai faktoriai, tokie kaip centralizuoto priėmimo vykdytojo pasikeitimai, neturėtų neigiamos įtakos studentų finansinei būklei. LSS prezidentas Paulius Vaitiekus remiasi Sąjungos pozicija: „Mokesčiai mokami prieš studentui pasirašant sutartį prasideda nuo 50 eurų. Norint užkirsti kelią tokiems ir bet kokiems papildomiems mokesčiams, Skaityti plačiau

Mikrokredencialai Lietuvoje: kokias galimybes jie atskleistų?

Mikrokredencialai yra trumpalaikiai mokymosi patvirtinimai, leidžiantys asmenims įgyti specifinių įgūdžių ar žinių. Lietuvoje ši mokymosi naujovė dar nėra įtvirtinta, nors Europos Sąjungos Taryba priėmė šią rekomendaciją dar 2022 metais. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) parengė pozicija dėl mikrokredencialų įteisinimo Lietuvoje. Kuo naudingi mikrokredencialai? Mikrokredencialas yra įrašas apie mokymosi rezultatus, kuriuos besimokantis asmuo pasiekė baigęs nedidelės apimties mokymosi kursus, kurių trukmė yra mažesnė nei įprastai besimokant aukštosiose mokyklose, profesinėse mokyklose ar kitose įstaigose.  Mikrokredencialai primena kursus, tačiau labai didelę reikšmę turi mikrokredencialų įprasminimas teisiškai.  LSS socialinių ir akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė kartu su darbo rengė poziciją. Pasak jos, mikrokredencialai gali padėti patekti į aukštąjį mokslą: „Kai kuriose šalyse mikrokredencialų kaupimas gali padėti patekti į aukštąjį mokslą tiems, kurie prasčiau išlaikė brandos egzaminus. Taip pat galimas jų lengvesnis įskaitymas aukštosiose mokyklose, nes atsiranda tam tikri pripažinimo kriterijai.“ Besimokydamas mikrokredencialų sistemoje asmuo įgis ne tik vertingų žinių, bet kartu ir bus patvirtinta mokymosi Skaityti plačiau