Naujienos

Šiandien LR Seimą pasiekė Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) projektas, kuriuo siekiama, kad studentas neturėtų mokėti registracijos mokesčio įstojant į aukštąją mokyklą. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įvairiose diskusijose pasisakė, kad šis mokestis yra nepagrįstas ir net prieštarauja įstatymui.  Neaišku, kodėl mokestį moka studentai  Pasak Švietimo komiteto narės Editos Rudelienės, kuri užregistravo šį projektą, nepriklausomai nuo to, koks mokesčio dydis yra aukštojoje mokykloje, jis neturėtų būti mokamas iš studentų kišenės.  LSS remiantis LR Konstitucija ir MSĮ, pastebi, kad dabartinis stojimo mokestis yra neteisingas. Pagal Konstituciją valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos patiems šiems asmenims. Norint įgyvendinti šią sąlygą, turi būti užtikrinama, jog jokie išoriniai faktoriai, tokie kaip centralizuoto priėmimo vykdytojo pasikeitimai, neturėtų neigiamos įtakos studentų finansinei būklei. LSS prezidentas Paulius Vaitiekus remiasi Sąjungos pozicija: „Mokesčiai mokami prieš studentui pasirašant sutartį prasideda nuo 50 eurų. Norint užkirsti kelią tokiems ir bet kokiems papildomiems mokesčiams, Skaityti plačiau

Mikrokredencialai yra trumpalaikiai mokymosi patvirtinimai, leidžiantys asmenims įgyti specifinių įgūdžių ar žinių. Lietuvoje ši mokymosi naujovė dar nėra įtvirtinta, nors Europos Sąjungos Taryba priėmė šią rekomendaciją dar 2022 metais. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) parengė pozicija dėl mikrokredencialų įteisinimo Lietuvoje. Kuo naudingi mikrokredencialai? Mikrokredencialas yra įrašas apie mokymosi rezultatus, kuriuos besimokantis asmuo pasiekė baigęs nedidelės apimties mokymosi kursus, kurių trukmė yra mažesnė nei įprastai besimokant aukštosiose mokyklose, profesinėse mokyklose ar kitose įstaigose.  Mikrokredencialai primena kursus, tačiau labai didelę reikšmę turi mikrokredencialų įprasminimas teisiškai.  LSS socialinių ir akademinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė kartu su darbo rengė poziciją. Pasak jos, mikrokredencialai gali padėti patekti į aukštąjį mokslą: „Kai kuriose šalyse mikrokredencialų kaupimas gali padėti patekti į aukštąjį mokslą tiems, kurie prasčiau išlaikė brandos egzaminus. Taip pat galimas jų lengvesnis įskaitymas aukštosiose mokyklose, nes atsiranda tam tikri pripažinimo kriterijai.“ Besimokydamas mikrokredencialų sistemoje asmuo įgis ne tik vertingų žinių, bet kartu ir bus patvirtinta mokymosi Skaityti plačiau

Rugpjūčio 23–25 dienomis vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja. Tai aukštojo mokslo ekspertų ir studentų lyderių suvažiavimas, kuris tradiciškai, jau 25 metus, vyksta Lietuvos pajūryje. Šiemet, artėjant LR Seimo rinkimams, Sąjunga nusprendė surengti studentiškus debatus su kandidatais į Seimą. Ar politikai toli nuo studento? Debatais buvo siekiama išgirsti politinių partijų švietimo prioritetus ateinančiai kadencijai, koks politikų požiūris į studentiškas problemas bei ar jie labai nutolę nuo studento. Debatuose nuskambėjo labai įvairūs klausimai: tokie kaip studento finansai, socialinė dimensija, LGBTQ bendruomenės aukštosiose mokyklose, studentų bendrabučiai. Debatuose sutiko dalyvauti šių partijų atstovai: Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai, Taikos koalicijos.  Debatus moderavęs LSS prezidentas Paulius Vaitiekus teigia, kad debatai turėtų padėti apsispręsti, už ką balsuoti rinkimuose: „Debatų tikslas – supažindinti studentiją su politikų vizija apie aukštąjį mokslą ateinančiai kadencijai. Kiekvienas studentas turėjo progą įsivertinti, ar politikų keliami punktai veda link Skaityti plačiau

Rugpjūčio 23–25 dienomis, Lietuvos pajūryje susirinks virš 130 studentų atstovų iš visos Lietuvos. Klaipėdoje ir Palangoje vyks tradicija tapusi Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Asamblėja „Užkurkime ugnį rytojui“, kurios metu aukštojo mokslo ekspertai ir studentai diskutuoja įvairiomis švietimo temomis. Šių metų renginys išsiskiria tuo, kad penktadienį vyks studentiški debatai, kuriuose dalyvaus įvairių Lietuvos politinių partijų atstovai. Ar Lietuvos politikai supranta studentą? LSS Asamblėja prasidės nuo studentiškų debatų su Lietuvos politinių partijų atstovais. Studentai sieks išsiaiškinti, kokie politikų švietimo prioritetai kitai kadencijai, koks jų požiūris į studentą ir kaip toli politikai yra nuo studento. Sąjunga į debatus kvietė visų partijų atstovus, šiuo metu žinoma, kad dalyvaus 8 partijų atstovai.  Debatai atviri ne tik LSS bendruomenei, bet ir kiekvienam studentui, kuris nori pažinti kandidatus į LR Seimą.  Pasak Sąjungos vadovo Pauliaus Vaitiekaus debatai turėtų būti įdomūs ir naudingi kiekvienam jaunam žmogui: „Debatų pagrindinė tema bus Lietuvos aukštasis mokslas ir studentiškos problemos. Sieksime išsiaiškinti, Skaityti plačiau

Nuo šių metų Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ) yra numatyta būtinybė išlaikyti tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vienas pačio stojančiojo pasirinktas. Rezultatų virtimas į konkursinį balą kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra skirtingas. Pagrindinio egzamino vertė yra 0,4 balo, o kitų – 0,2. Aukštosios mokyklos pačios gali nusistatyti minimalų stojamąjį balą. Kelias į aukštąją mokyklą Svarbu paminėti, kad skiriasi minimalus egzaminų išlaikymo balas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Norint įstoti į kolegiją, minimalus egzamino išlaikymo balas yra 16, o norint studijuoti universitete, reikia gauti iš egzamino bent 36 balus. Galime pastebėti, kad minimali stojimo kartelė yra labai skirtinga, pagal aukštąją mokyklą. Pavyzdžiui, vienoje kolegijoje reikia vos 1 balo, kad galėtum įstoti, o kitoje reikia bent 3,2 balų. Panaši situacija ir universitetuose: vienur reikia 4,34 balo, o kitur 5,4 balų. Ar šie skaičiai nusako studijų kokybę? Ar minimalaus stojamojo balo kartelė sufleruoja studijų kokybę? Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Skaityti plačiau

Birželio 19–21 dienomis Lietuvos studentų sąjungos (LSS) akademinių ir socialinių reikalų vadovė Gabija Juzėnaitė svečiavosi Šveicarijoje, Ženevoje. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) specialioji pranešėja Farida Shaheed  surengė susitikimą, į kurį buvo kviečiami įvairūs ekspertai, o tarp jų ir G. Juzėnaitė. Dirbtinis intelektas švietime Trijų dienų susitikimo tema buvo dirbtinio intelekto panaudojimas švietime iš žmogaus teisių perspektyvos. G. Juzėnaitė Sąjungoje yra pagrindinis žmogus, kuris domisi, konsultuoja bei diskutuoja dirbtinio intelekto aukštajame moksle tema įvairiais formatais. Visgi šis susitikimas buvo itin svarbus, jo tikslas – padėti įvertinti vyraujančias tarptautines, nacionalines, įmonių ir akademinių institucijų gaires bei teisės aktus, taip pat naujovišką dirbtinio intelekto naudojimo švietimo įstaigose praktiką. Šis įvertinimas atsispindės ataskaitoje, kuri bus pristatyta 2024 metų Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai. LSS atstovė buvo vienintelis studentų balsas visame susitikime. Pasak JTO specialiosios pranešėjos, jie ieškojo žmonių, kurie turėtų praktinių žinių apie dirbtinio intelekto panaudojimą švietime. Gabija Juzėnaitė buvo žmogus, kuris Skaityti plačiau

Liepos 21 dieną vyksiančiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje bus renkami 2 nauji Valdybos nariai dvejų metų kadencijai. LSS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio sudėtį sudaro 7 nariai – Prezidentas (pagal pareigas) ir 6 Taryboje išrinkti tikrųjų LSS narių esami ar buvę nariai. Kandidatas į Valdybos nario pareigas iki liepos 12 d. 23:59 val. el. paštu pk@lss.lt (laiško temos eilutėje nurodyti: „Valdybos rinkimai“) turi pateikti šiuos dokumentus: ne mažiau kaip tris Tikrųjų narių rekomendacijas; gyvenimo aprašymą; motyvacinį laišką. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus viceprezidentu, Tarybos nariu, Priežiūros komiteto nariu ar LSS darbuotoju.

Birželio 15–16 dienomis vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) „Veik“ mokymai, skirti studentų savivaldų sričių koordinatoriams. Jų metu studentų atstovai kėlė savo kompetencijas socialinių ir akademinių reikalų, ryšių su visuomene, projektų rašymo ir žmogiškųjų išteklių srityse. Ugdoma nauja koordinatorių karta Kaip ir kiekvienais metais, sričių koordinatoriai susirenka į „Veik“ mokymus, kurių metu turi galimybę susipažinti su naujais lektoriais, išgirsti aktualios informacijos ir išmokti reikalingų dalykų. LSS komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiūnaitė džiaugiasi, kad mokymuose sutiko ir studentų savivaldų pirmamečius: „Labai smagu buvo sutikti pirmamečius studentų atstovus „Veik“ mokymuose. Rodos, ką tik susipažinome „Startuok“ mokymuose, o šie jau sėdi koordinatoriaus kėdėje. Tos šviečiančios noru išmokti ir sužinoti akys man yra didžiausia motyvacija vykti į mokymus“. Studentų atstovai turėjo įvairias paskaitas. Galėjo tobulėti ne tik atstovavimo, komunikacijos, žmogiškųjų išteklių valdymo ar projektų rašymo srityse, bet ir komandiškumo, lyderystės ir bendruomeniškumo srityse.  Tai kam reikalingi tie mokymai?  LSS Ugdymo koordinatorė Kotryna Rajeckaitė teigia, kad mokymai Skaityti plačiau

Birželio 13 dieną vykusio LR Seimo posėdžio metu buvo pritarta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pasiūlytiems Karo prievolės įstatymo pakeitimams dėl privalomosios pradinės karo tarnybos. Naujame įstatyme pažymima, jog karo tarnybą turės atlikti jaunuoliai iš karto po mokyklos.  LSS palaiko visuotinį šaukimą Sąjunga nuo pat diskusijų apie Karo įstatymo pokyčius pradžios palaikė visuotinio šaukimo idėją, kai šaukimas būtų vykdomas iš karto po mokyklos. Visgi, laikomasi pozicijos, kad studentai turėtų būti nešaukiami studijų metu. Seime pritarta, kad studentai neturėtų būti šaukiami studijų metu. Todėl jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo nuo 18 metų iki jiems sukaks 22 metai. Nors Seimo posėdžio metu buvo patvirtinta, kad studentams studijų metu nebus privaloma atlikti karo tarnybos, tačiau lieka du būdai, kaip studentai galės derinti karo tarnybą ir studijas, jei privalomojo šaukimo sąrašuose atsidurs iki jiems įstojant į aukštąją mokyklą: Įstojus į aukštąją mokyklą derinti studijas ir jaunųjų karininkų Skaityti plačiau

Gegužės pabaigoje Albanijoje vyko Europos aukštojo mokslo erdvės konferencija, kurios metu buvo diskutuojama apie pagrindinius Europos aukštojo mokslo prioritetus. Šioje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus. Aukštojo mokslo prioritetai Europoje Susitikimo tikslas – patvirtinti Europos aukštojo mokslo prioritetus. Konferencijos metu buvo aptarinėjamas Tiranos komunikato turinys, kadangi šis dokumentas buvo rengiamas pastaruosius metus.  Tiranos komunikatas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, skirtas Europos aukštojo mokslo atstovams, kuriame atsispindi pagrindiniai aukštojo mokslo prioritetai ateičiai. Kiekvienos šalies atsakomybė yra jį įgyvendinti nacionaliniu mastu. Konferencijoje priimti nuostatai, kurių rekomendacijos ir gairės palaipsniui turės atsidurti nacionalinėje teisėje. Naujai patvirtintame komunikate aprašyti tokie prioritetai kaip, trijų ciklų studijų sistema (bakalauras, magistras ir doktorantūra), Lisabonos konvencijos įveiklinimas, tai yra kvalifikacijų pripažinimas visoje Europoje, kokybės užtikrinimo elementų integracija į aukštąjį mokslą.  LSS prezidentas P. Vaitiekus džiaugiasi, kad į komunikatą įtraukta ir studentija: „Akcentuojamas studijų prieinamumas visoje Europoje, tai atsispindi ir komunikato pagrindinėje žinutėje – „Prieinamas ir tarpusavyje Skaityti plačiau