Preloader

Naujienos

Europos studentų atstovų gretose lietuvis

66-ojo Europos studentų sąjungos (European Students’ Union – ESU) Valdybos posėdžio metu švedė Elisabeth Gehrke tapo naująja organizacijos pirmininke. Austrijos sostinėje, Vienoje, vykusiame student atstovų susirinkime taip pat išrinkti du vicepirmininkai ir septyni Vykdomojo komiteto nariai. Tarp jų ir lietuvis, Vilniaus universiteto studentas Maksim Milto. „Šiemet vesiu studentus judėjimą į labai svarbius mūšius. Turime įtikinti naujuosius Europos Parlamento narius, Bolonijos proceso aukštojo mokslo ministrus priimti sprendimus, tenkinančius studentų interesus ir Europos aukštojo mokslo erdvės poreikius. Taip, tai nėra lengva užduotis, vis dėlto, mes pasirengę šiam iššūkiui”, – teigė E. Gehrke. ESU Vykdomajame komitete lietuvis Maksim Milto Buvęs Europos humanitarinio universiteto Studentų atstovybės prezidentas, 2012 – 2013 m. Ėjęs Lietuvos studentų sąjungos viceprezidento tarptautiniam atstovavimui pareigas Maksim Milto antrą kartą išrinktas į svarbiausią ESU valdymo organą. „Tęsdamas jau pradėtus darbus, šiemet daug dėmesio skirsiu aukštojo mokslo socialinei dimensijai bei aukštojo mokslo tarptautiškumui. Vienas iš didžiausių tikslų – pasaulio studentų bendravimo skatinimas“, Skaityti plačiau

Rezidentus į regionus ketina siųsti prievarta

Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studentų atstovybė ir Rezidentų tarybą kreipėsi į sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo ministrus bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą reikšdami susirūpinimą dėl rezidentūros finansavimo tvarkos pokyčių. Didžiausią susirūpinimą studentams kelia Sveikatos apsaugos ministerijos pasirinktas kelias spęsti netolygų sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymą Lietuvoje. Kovo pabaigoje ministerija informavo, kad nuo rugsėjo 1-osios dviem svarbiausioms rezidentų ruošimo bazėms – LSMU ligoninei Kauno klinikoms ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Santariškių klinikoms – bus skiriamas dvidešimčia procentinių punktų mažesnis finansavimas.  Taip siekiama gydytojus rezidentus supažindinti su sveikatos apsaugos įstaigomis esančiomis ne Vilniaus ar Kauno miestuose. Universitetai taip pat raginami sudarant rezidentų kalendorinius planus numatyti rezidentūros profesines praktikas respublikos rajonų sveikatos priežiūros įstaigose. „Viena iš labiausiai šiuo klausimų suinteresuotų grupių – studentai – į diskusijas dėl rezidentų ruošimo nebuvo įtraukti ar buvo įtraukti per mažai. Šiuo metu dar nėra paruošti ilgalaikiai rezidentų praktikos planai regionuose, o Skaityti plačiau

Lietuvos jaunimas sieks madingai „perrengti” rinkimus

Šiemet rinkimai Lietuvoje bus spalvingesni ir madingesni nei visuomet. To sieks Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) vykdydama informacinę pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man ne dzin”. Jos metu jaunimas bus kviečiamas aktyviai dalyvauti gegužę vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. „Jau dvidešimt metų Lietuvoje rinkimai „rengiasi” nuobodžiai ir pilkai. Balsavimo erdvė jaunam žmogui – nuobodi ir neįkvepianti, jis paprasčiausiai nenori ten būti. Sieksime tai pakeisti, rinkimams suteikti bent šiek tiek spalvų ir taip į balsavimo vietas gegužės mėnesį pritraukti daugiau jaunų žmonių”, − sako Mantas Zakarka, LiJOT Prezidentas. Jo teigimu, Lietuvoje piliečiai iki trisdešimties metų retai naudojasi balsavimo teise. Praėjusiuose rinkimuose savo valią išreiškė mažiau nei penktadalis jaunų šalies piliečių. „Naivu tikėtis, kad jauni žmonės, anksčiau nedalyvavę rinkimuose, tiesiog nuspręs šį kartą juose sudalyvauti. Reikia sukurti daugiau priežasčių jiems ateiti. Viena iš jų gali būti įdomi, kūrybiška, nestandartinė balsavimo erdvė ar jos akcentai. Šiemet pabandysime į rinkimus įvesti bent vieną Skaityti plačiau

Skelbiami LSS Valdybos nario rinkimai

Gegužės 1 d. vyksiančio Tarybos posėdžio metu vyks LSS Valdybos, vieno iš svarbiausių organizacijos valdymo organų, rinkimai. Valdybos sudėtį papildys narys išsikėlęs Klaipėdos regione. Kandidatai nurodytus dokumentus turi pateikti iki balandžio 17 d. el. paštu kontrole@konf.lss.lt. Valdybos rinkimų tvarka (pagal LSS Reglamentą): 5.1. Valdybos nariai renkami 2 metų kadencijai Tarybos posėdyje, Valdybos rinkimus šaukia prezidentas kartu su Tarybos posėdžiu, apie valdybos rinkimus informuojama LSS interneto svetainėje (www.lss.lt) likus 4 savaitėms iki rinkimų. 5.2. Kandidatai norintys tapti Valdybos nariais privalo 2 savaitės iki numatyto Tarybos posėdžio pateikti reikalingus dokumentus LSS Priežiūros komitetui. 5.3. Kandidatas į Valdybos nario tag2 pareigas turi pateikti šiuos dokumentus: 5.3.1. nemažiau kaip tris Tikrųjų narių iš regiono, kuriame kandidatuoja, rekomendacijas; 5.3.2. gyvenimo aprašymą; 5.3.3. motyvacinį laišką. 5.4. Valdybos nario pareigos yra nesuderinamos su Viceprezidento, LSS darbuotojo ir Tarybos nario pareigomis. Valdybos nario įgaliojimai pasibaigia pastarajam tapus Viceprezidentu, Tarybos nariu ar LSS darbuotoju, nuo tapimo momento. 5.5. Valdybos Skaityti plačiau

Regionų jaunimui kelius atvers garantijų iniciatyva

Kovo 15 d. Marijampolės kolegijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rengta konferencija „Regioninis jaunimas: studijos, darbas, karjera“. Diskusiją pradėjęs LSS prezidentas Paulius Baltokas teigė, kad dažnas regione gyvenantis ir studijuojantis jaunuolis įžvelgia mažai karjeros perspektyvų ir dėl šios priežasties renkamasi kraustymąsi į didesnį mietą, o regionai susiduria su specialistų trūkumu. „Diskusijos tikslas buvo supažindinti studentus su galimybėmis, kurias jiems atveria jaunimo garantijų iniciatyva, informuoti apie studijų tęsimo kelius bei darbo regionuose perspektyvas. Jaunimo garantijų projektas suteikia galimybę jaunimui gauti darbo, studijų ir stažuočių pasiūlymus. Manome, kad regioninių aukštųjų mokyklų absolventams tai itin svarbu, kadangi bus sudaromos sąlygos likti mažesniuose mietuose ir užtikrinamas pakankamas specialistų kiekis“, – sakė P. Baltokas. Konferencijoje diskutuota apie studentų švietimo ir mokymosi, darbo bei karjeros perspektyvas regione, dalintasi gerąja patirtimi bei išryškinti daugiausia dėmesio reikalaujantys iššūkiai. Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, regioninių aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių bei verslo sektoriaus atstovai. Skaityti plačiau

Kvietimas į pilietinę akciją „Už moterų teisę spręsti pačioms“

Studente, nors kasdien naudojamės daugybe žmogaus teisių, retai susimąstome, kad kas nors galėtų kėsintis jas suvaržyti. Šiandien yra reali tikimybė, kad kelios ypač svarbios teisės – t. y. moters pasirinkimo teisė gimdyti ar ne, moters teisė apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, teisė į kūno vientisumą, teisė į privataus šeimos gyvenimo neliečiamumą – bus grubiai pažeistos ir suvaržytos. Studentų pilietinė pozicija dabar labai svarbi. Arba Lietuva liks moderni šalis, kur paisoma žmogaus teisių, arba grįšime mažiausiai šimtmetį į praeitį. Seimas projekto pateikimo metu yra pritaręs abortų draudimo įstatymo projektui, jam pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Šis įstatymo projektas bus svarstomas Seime pavasario sesijoje. Studente, ateik į pilietinę akciją (mitingą) „Už moterų teisę spręsti pačioms“, kuri vyks kovo 8, šeštadienį, 13 val. prie Seimo ir paminėk Tarptautinę moterų solidarumo dieną prasmingai – pasakyk Seimui, kad nenori, jog Lietuvos piliečių teisės būtų apribotos. Kviečiame atsinešti vieną ar daugiau vielinių pakabų – tarptautinį nelegalių Skaityti plačiau

Artėja Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo konferencija

Š.m. kovo 29 dieną (šeštadienį) Šiaulių universitete vyks Lietuvos studentų sąjungos ataskaitos teikimo konferencija. Renginio metu bus pristatoma metinė Studentų sąjungos veiklos ataskaita, taip pat bus svarstomi klausimai dėl organizacijos įstatų ir darbo reglamento keitimo bei naujų narių priėmimo. Su Konferencijos darbotvarkės projektu galite susipažinti čia.

R. Vaitkus apie 2009-ųjų aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“

Kauno technologijos universitete (KTU) vykusių debatų „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“ dalyviai sutarė dėl vieno – egzistuojančią situaciją reikia keisti. Diskusiją pradėjęs Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigė, kad dabartinė aukštojo mokslo finansavimo sistema yra socialiai neteisinga, baigiamieji egzaminai yra nepakankamai objektyvus kriterijus atrenkant geriausiuosius, t. y. nemokančius už mokslą, studentus, studijų kainos yra vienos didžiausių Europoje, o studijų kokybė ne visada aukšta. <a href=”http://www.examtrue.com/200-101.html”>200-101</a> „Švietimo ir mokslo sistemos reforma yra didžiausias blogis, kuris buvo padarytas Lietuvoje. Vargas tiems, kas ją sugalvojo“, – teigė ministras. KTU surengtoje diskusijoje šia aktualia tema pirmą kartą prie apvalaus stalo susirinko keturių interesų grupių – Švietimo ir mokslo ministerijos, studentų, aukštųjų mokyklų darbuotojų ir administracijos – atstovai. „Visi turi savo poziciją, tačiau gana dažnai tiek politikus, tiek studentus valdo interesai, – pasveikindamas susirinkusiuosius sakė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. – Kviečiu pakilti virš savo siaurų interesų ir pasižiūrėti į problemą pilietiškai.“ Iš Skaityti plačiau

Debatuose – trys aukštojo mokslo finansavimo vizijos

Vasario 25 d. Kauno technologijos universitete vyks debatai „Aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos“. Debatų partneriai – Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir LR švietimo ir mokslo ministerija. Kaip teigia vienas iš debatų iniciatorių prof. Algis Krupavičius, Lietuvoje argumentuotų ir įrodymais pagrįstų diskusijų tarp skirtingus požiūrius turinčių grupių vyksta labai nedaug. 350-001 Net svarbiausi viešojo gyvenimo klausimai aptariami retai. „Argumentuotas diskusijas yra pakeitusi paprasta propaganda ir kaltinimai vieni kitiems, trūksta bandymų išgirsti ir susitarti. Universitetų pilietinė pareiga yra keisti susiklosčiusią situaciją ir tai daryti pradedant nuo savęs, t.y. viešai svarstant jiems ir visuomenei svarbius klausimus“, – teigia KTU viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius. Šiuo metu yra parengtos trys aukštojo mokslo finansavimo alternatyvos: išlaikyti status quo, t.y. palikti dabartinį modelį; įvesti vieną mokestį aukštojo mokslo studijoms; tag4 grąžinti nemokamą aukštąjį mokslą bakalauro studentams. Šių modelių silpnybes ir stiprybes aptars debatų dalyviai, kurie atstovaus keturias suinteresuotas puses: LR švietimo ir mokslo Skaityti plačiau

Tikslinį finansavimą gaunantys studentai baiminasi nekvalifikuoto darbo

Skirstant lėšas priėmimui į aukštąsias mokyklas vientisosioms ir bakalauro studijoms 2014 m. numatoma skirti beveik 30 mln. litų. Atsižvelgiant į pastarųjų metų priėmimą numatoma, kad finansavimą gaus apie pusę visų stojančiųjų, t.y. apie 15,5 tūkst. studentų. Didžiajai daliai, 14,5 tūkst., studentų bus suteikiami studijų krepšeliai, daugiau nei tūkstančiui studentų – tikslinis finansavimas ir studijų stipendijos. Kasmet vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų priimami studijuoti į tikslines studijų finansavimo vietas, į tokias vietas priimami studentai pasirašo sutartį, pagal kurią po studijų turi tris metus atidirbti, o darbdavys – prisideda finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Šios vietos skiriamos atsižvelgiant į specialistų poreikį sektoriaus ir regiono plėtrai, aukštųjų mokyklų studijų kokybę ir darbdavių išsakytą poreikį. Lietuvos studentų sąjunga atkreipdama dėmesį į didėjantį finansavimą tikslinėms studijų vietoms ir siekdama užtikrinti studentams palankias darbo sąlygas ir susijusias garantijas vasario 18 d. kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją siūlydama pakeisti trišalę, tarp aukštosios mokyklos, darbdavio ir studento Skaityti plačiau