Naujienos

Rugsėjo  25-27 d. Kėdainių rajone, Č. Milošo sodyboje įvyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinių ir akademinių reikalų komiteto mokymai. Mokymuose dalyvavo 20 studentų savivaldų atstovų. Mokymų metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas aukštojo mokslo kokybės sampratai Lietuvoje ir pasaulyje bei Bolonijos proceso eigai. Rugsėjo 25 d. dalyviams buvo pristatyta „LSS – besimokanti organizacija“ idėja ir viena iš jos įgyvendinimo priemonių – debatai. Vyko trumpi mokymai apie debatų teikiamą naudą, jų istoriją, struktūrą. Studentų savivaldų atstovai patys išbandė debatų teikiamą naudą ir debatavo temomis „Aukštasis mokslas turėtų būti nemokamas“, „Alkoholio vartojimo amžiaus ribos padidinimas“. Rugsėjo 26 d., šeštadienį, dieną dalyviai pradėjo klausydami KTU SA ir LSS alumni narės Monikos Simaškaitės mokymų apie lyderystę ir savanorystę. Vėliau savivaldų narių dėmesį pritraukė LSS viceprezidentas Andrius Zalitis pasakodamas apie atstovavimo pagrindus, Bolonijos procesą, jo istoriją ir struktūrą. Pasiklausius pranešimų dalyviai diskutavo apie Bolonijos procesą, nagrinėjo pagrindinius šio proceso dokumentus – Bolonijos deklaraciją, Londono ir Jerevano Skaityti plačiau

LR Seimas patenkino Lietuvos studentų sąjungos (LSS) peticiją dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo. Patvirtinus LSS teiktą peticiją siekiama panaikinti kolegijų absolventus diskriminuojančią nuostatą, jog A lygio pareigybes gali užimti tik universitetinį aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, toks sprendimas sveikintinas, jei ši įstatymo pataisa bus  priimta Seime atsiras galimybės geresniam regionų aprūpinimui jaunais specialistais. „Klausimo aktualumą rodo daugiau nei 4000 studentų parašų peticijoje, kurią iniciavome. Toliau peticija bus nagrinėjama Seime. Manome, kad kolegijų absolventai turi turėti tokias pačias teises valstybės tarnyboje, kaip ir universitetus baigę asmenys, ši įstatymo pataisa pagelbės valstybės tarnybos sistemai regionuose ir mažesniuose miesteliuose, kur jaučiamas specialistų trūkumas“, – sako P. Baltokas. Studentų atstovai teigia, kad kolegijų studentus diskriminuojanti nuostata atsirado, kadangi Valstybės tarnybos pareigybių lygiai buvo nustatyti kai Lietuvoje veikė tik universitetinio tipo aukštosios mokyklos.  2000-aisiais metais buvo įteisintas naujas aukštojo mokslo sektorius – kolegijos. Dėl tuomet susiklosčiusių aplinkybių kolegijos Skaityti plačiau

Rugsėjo 16 d. įvykusiame Seimo Peticijų komisijos posėdyje iš esmės išnagrinėjus peticiją „Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo“, buvo priimtas sprendimas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pasiūlymą panaikinti kolegijų absolventus diskriminuojančią įstatymo normą ir pateikti šį klausimą svarstyti Seimui. „Valstybės tarnybos pareigybių lygiai buvo nustatyti dar tuomet, kai Lietuvoje veikė tik universitetinio tipo aukštosios mokyklos.  2000-aisiais metais buvo įteisintas naujas aukštojo mokslo sektorius – kolegijos, aukštojo mokslo sistemą reformuojant iš unitarinės į binarinę. Dėl tuomet susiklosčiusių aplinkybių kolegijos absolventams Valstybės tarnybos įstatyme buvo numatyta galimybė užimti tik B lygio pareigybes, taip nepagrįstai apribojant kolegijų absolventų galimybes įsidarbinti“, – susiklosčiusią situaciją aiškino LSS prezidentas Paulius Baltokas. Lietuvos kvalifikacijų sandaroje – nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistemoje – numatyta, jog bakalauro ir profesinio bakalauro laipsniai priskiriami VI kvalifikacijų lygmeniui, taigi suteikia panašias kompetencijas. Įvertinus tai, kad tiek kolegijose įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis, tiek universitetuose įgyjamas bakalauro laipsnis priskiriami Skaityti plačiau

Rugsėjo 19-20 dienomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos prezidentų, administratorių ir finansininkų mokymai. Dvi dienas dalyviai laikėsi kareivinių režimo – klausėsi mokymų, nakvojo akademijos patalpose, žygiavo rikiuotėje ir drauge su kariūnais pietavo, vakarieniavo bei pusryčiavo valgykloje. Apie organizacijų finansinių dokumentų valdymą ir atskaitomybę valstybės institucijoms dalyviams pasakojo buvusi Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkė, UAB „Verslo valdymo konsultacijos“ vadovė Silvinija Simonaitytė. Savivaldų atstovai išgirdo daug naudingos informacijos ir teiravosi patarimų teisingai dokumentacijai, dalinosi patirtimi su kolegomis. Po mokymų LKA Kariūnų tarybos nariai dalyviams rodė naudojamą ginkluotę, pasakojo apie kariūnų studijas bei leido taiklumą išmėginti lazeriniame tire. Vakare studentų atstovų jėgas išbandė kariūnų kliūčių ruožas, kuriame buvo išbandyta ištvermė bei atiduotos paskutinės jėgos. Antrąją dieną pasitikę rytine mankšta ir kareiviškais pusryčiais, mokymų dalyviai kalbėjo apie naujas sąjungos veiklas, projektus bei artėjančią Tarptautinę studentų dieną. Po paskutinės rikiuotės kupini įspūdžių studentai paliko LKA ir rinkosi LSS Skaityti plačiau

Vakar, rugsėjo 21 d., buvo įregistruota nauja LR Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kuria siekiama „gerai besimokančio piliečio“ sąvoką sieti ne su pažymių vidurkiu, o su studijų programos tikslų įgyvendinimu. Nauja pataisa siūloma gerai besimokančiais studentais laikyti tuos, kurie yra įvykdę aukštosios mokyklos tvarka studijų plane numatytus einamojo žinių patikrinimo reikalavimus, yra surinkę ne mažiau kaip 45 kreditus per vienerius studijų metus ir neturi akademinių skolų. Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko, tokia gerai besimokančio piliečio apibrėžtis skatintų progresyvų požiūrį į studijas ir jų vertinimą. „Panašus modelis, kai studijų finansavimas siejamas su įgytomis kompetencijomis (ar jų išraiška tarptautiniais ECTS kreditais), o ne su jų įvertinimu pažymiu egzistuoja Danijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse. Manome, kad „gerai besimokančio piliečio“ sampratos, o kartu ir finansavimo siejimas su per metus surinktais ECTS kreditais atvers kelius laisvesnėms studijų programoms aukštosiose mokyklose, suteikiant studentams galimybę planuotis savo krūvį per numatytą laikotarpį. Tai leis rinktis Skaityti plačiau

Šiandien, rugsėjo 17 d., vykusiame studentų atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų susitikime pristatyta Lietuvos studentų sąjungos pozicija dėl „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo. Susitikime dalyvavo Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaite-Žvinienė, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Šiuo metu Seime yra pateikta Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kurioje siūloma gerai   besimokančiais laikyti studentus, kurių akademinių rezultatų vidurkis yra geresnis nei „septyni“. LSS griežtai prieštarauja šiam siūlymui. Dar pavasarį LSS atlikta apklausa atskleidė, kad didžioji dalis studentų teigia, jog skirtingose aukštosiose mokyklose bei skirtingose studijų programose pažymio „septyni“ vertė skiriasi, kadangi Lietuvoje nėra vieningos rezultatų vertinimo kultūros, taip pat studentų atstovai pabrėžia, kad modernus požiūris į aukštąjį mokslą vakarų šalyse daugiau siejamas su studentų įgyjamomis kompetencijomis, o ne su jų įvertinimu balais. „Problema dėl „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimo sprendžiama jau kelis metus. Vieningas sutarimas Skaityti plačiau

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui nusprendus į darbotvarkę sugrąžinti siūlymą įteisinti septynių balų vidurkį kaip gerai besimokančio studento kriterijų, studentija svarstys visas įmanomas priemones užkirsti kelią šio sprendimo priėmimui ir pristato galimą rotacijos mechanizmo alternatyvą. Savo bendroje pozicijoje Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS) teigia, jog naujasis rotacijos mechanizmas gali būti siejamas ne su konkrečiu balu, o su studijų programos įgyvendinimo rezultatais. „Sprendimų priėmėjams nesileidžiant į diskusijas su studentais ir tvirtinant ydingą rotacijos mechanizmąneatsižvelgus į galimus kitokius variantus, nutarėme patys siūlyti savo alternatyvą, kuri šiuo metu atrodo ir tinkamesnė, ir priimtinesnė visoms suinteresuotoms šalims – studentams ir, drįstame teigti, aukštosioms mokykloms. Tikimės, jog noras susieti studijų finansavimą su kreditais ir studijų plano įgyvendinimu taps pagrindu naujoms diskusijoms ir leis išlipti išpasenusio mąstymo modelio, kuris mus nuves ne kur kitur, o į dar vieną Konstitucinio Teismo išaiškinimą“, – teigia LSS prezidentas Paulius Baltokas. Pagal studentų Skaityti plačiau

Švietimo atstovai kritikuoja po pateikimo Seimo pritartiems projektams, kuriais numatoma nemažai naujovių aukštajame moksle, tarp kurių – ir tai, kad septynių balų riba bus nustatyta kaip gerai besimokančio studento kriterijus. Anot Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, reikėtų sutikti, kad gerai besimokančiu studentu negalima laikyti žmogaus, turinčio akademinių skolų, tačiau jis pabrėžia, kad gerų mokslo pasiekimų neįrodo ir septynių balų vidurkis. „Jau birželio mėnesį buvo pateikta panaši pataisa. Studentai tai priėmė gana neigiamai dėl vienos elementarios priežasties – septynetas kaip balas nėra lygus skirtingose aukštosiose mokykloje. Lygiai taip pat jis nėra lygus skirtinguose fakultetuose, pavyzdžiui, socialinių ir technologinių mokslų. […] Manau, kad toks argumentas pats kalba už save. Šis pasiūlymas neatremia kritikos“, – LRT RADIJUI tvirtina P. Baltokas.   Su juo sutinka ir Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos prezidentas Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas. Jo teigimu, pavyzdžiui, inžinerinius mokslus studijuojantis žmogus, turintis 6,5–7 balų vidurkį, turi geras žinias ir gali Skaityti plačiau

Panašu, kad geriausius studijų rezultatus rodžiusiems studentams, šiemet teks nusivilti – rotacijos, o kartu ir galimybės pereiti į valstybės finansuojamą vietą, šiemet aukštosios mokyklos nevykdė. Į Lietuvos studentų sąjungą (LSS) kreipėsi pirmieji studentai, kurie pagal seniau galiojusią tvarką turėjo būti „rotuojami“ ir gauti valstybės finansuojamą vietą. „Štai kreipiasi į mus architektūros studijų studentas, kurio vidurkis yra 9,1 – vienas geriausiai besimokančių kurso studentų, o galimybės pereiti į valstybės finansuojamą vietą nėra. Šiuo metu susiduriame su situacija, kuri yra tikrai absurdiška, o blogiausia, kad nei mes, nei aukštoji mokykla tokiems studentams padėti negali, telieka laukti Seimo sprendimo“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas. P. Baltokas teigė, kad tokia situacija susidarė dėl 2014 m. lapkričio mėn. priimto Konstitucinio teismo sprendimo, kuriame pripažinta, kad šiuo metu LR Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžta rotacija neatitinka Konstitucijos. „Tuomet Konstitucinis Teismas aiškino, kad studentai besimokantys vidurkiu 5,6 ar 6,4 negali būti vadinami „gerai besimokančiais piliečiais“, o Skaityti plačiau

Prasidedant naujiems mokslo metams, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) kartu su Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atkreipia studentų dėmesį ir ragina juos kritiškai vertinti į mokymo įstaigas užsukančių privačių gydymo įstaigų atstovų pasiūlymus persirašyti gydytis į naujas sveikatos priežiūros įstaigas.  Kasmet naujų mokslo metų pradžioje Vilniaus TLK sulaukia pasipiktinusių gyventojų skundų, kad sostinėje studijuoti pradėję jaunuoliai raginami persirašyti gydytis į privačias gydymo įstaigas. Už prisirašymą studentams žadamosįvairiosnuolaidos, jie klaidinami informacija, kad tik šiose gydymo įstaigose gali būti išduotos jiems reikalingos medicininės pažymos arba,kad jaunuoliai gali būti prisiregistravę dviejose gydymo įstaigose vienu metu ir taip įgyti dvigubą draustumą. Tačiau tai nėra teisėta. Reikėtų žinoti, kad, žmogui susirgus, jam reikalingos gydymo paslaugos (išskyrus būtinąją pagalbą) yra suteikiamos tik toje įstaigoje, kurioje jis šiuo metu yra prisirašęs. Į naują gydymo įstaigą persiregistravę suklaidinti jaunuoliai ligos atveju dažnai kreipiasi į ankstesnes gydymo įstaigas ir labai nustemba, kad čianegali gauti reikiamų paslaugų, nes jau yra Skaityti plačiau