Tyrimas atskleidė: studentų psichologinė būklė kelia nerimą

Lietuvos studentų sąjunga 2017 m. gruodžio – sausio mėnesiais vykdė tyrimą „Socialinė dimensija“. Apklausa vyko internetu. Studentai elektroniniu paštu gavo kvietimą dalyvauti tyrime. Studentų elektroninio pašto adresai buvo atsitiktine tvarka atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Šioje duomenų bazėje sukaupti absoliučios daugumos studentų duomenys. Viso apklausta 2800 studentų.

Tyrime nagrinėjamos trys esminės temos – finansinė studentų padėtis, būstas ir psichinė sveikata.

2 iš 5 studentų susiduria su rimtais finansiniais sunkumais

IMG_5262

Tyrimas atskleidė, jog 57 proc. studentų pragyvena iš tėvų / artimųjų paramos, 33% iš darbo užmokesčio. Vos 4 proc. gyvena iš santaupų. Tik 3% apklaustųjų nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra studijų paskola arba stipendija. Taigi, studijų metu gyvenama iš tėvų ar artimųjų paramos arba iš savo darbo užmokesčio. Pragyvenančių iš paskolų, stipendijų ar kitų pajamų šaltinių praktiškai nėra.

Remiantis tyrimo duomenimis, reguliariai dirba 34% bakalauro ir 73% magistro studentų. Dauguma dirbančių studentų teigia, kad dirba tam, kad pragyventų. Darbe save realizuoja trečdalis bakalauro ir pusė magistro studentų.

Net 55 proc. dirbančių studentų mano, kad darbas kenkia jų studijoms. Taip pat tyrimas parodė, jog per paskutinį semestrą du iš penkių studentų patyrė rimtų finansinių sunkumų! Šis skaičius nesiskiria tarp dirbančių ir nedirbančių studentų.

Paklaustas, kodėl studentai teigia turintys finansinių sunkumų, SADM viceministras Eitvydas Bingelis atsakė, jog „Studentams, padėjusiems dirbti, keičiasi gyvenimo kokybės supratimas, todėl didėja jų poreikiai“.

ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas kalbėdamas apie galimą stipendijų pakėlimą teigė, jog „Valstybė neturi mokėti stipendijų tokių, kad studentai galėtų nedirbti. Daugiau reikėtų remti per socialinę prizmę bei tobulinti vastybės paskolų sistemą.“ Taip pat jis kėlė klausimą, kodėl dabartinė paskolų sistema yra nepopuliari, nes galimybės yra didesnės, nei studentai mano.

Bendrabutį renkasi dėl patrauklesnės kainos

Pasak tyrimo rezultatų, trečdalis bakalauro studentų gyvena su tėvais / artimaisiais, o dar trečdalis studentų bendrabutyje. Dauguma studentų iš esmės yra patenkinti savo dabartiniu būstu.

Magistro metais 36 proc. apklaustųjų gyvena su partneriu / sutuoktiniu, ketvirtis – su tėvais ar artimaisiais. Bendrabutyje gyvena 11 proc. magistrantūros studentų.

Mažiausiai savo gyvenamąja vieta yra patenkinti studentai, gyvenantys bendrabutyje. 51 proc. studentų teigia esantys patenkinti savo būstu. Net 93 proc. studentų, gyvenančių bendrabutyje, sutinka ar greičiau sutinka su teiginiu, kad bendrabutyje gyvena tik dėl to, kad čia gyventi pigiau.

„Bendrabučiai yra netolygūs, Vyriausybės tikslas sutvarkyti studijų sąlygas, į kurias įeina ir bendrabučius,“ – sakė ŠMM viceministras G. Viliūnas. MOSTA direktoriaus pareigas einantis Ramojus Reimeris pridūrė, jog Lietuvai reikėtų pasitempti dėl bendrabučių kokybės.

Tyrimas atskleidė, jog pagrindinis kriterijus, skatinantis studentus rinktis bendrabutį, būtų galimybė gyventi vieniems.

Psichologinė studentų būsena

Socialinės dimensijos tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 studentų per paskutinius metus jautė didelį nerimą, 3 iš 4 – stiprų stresą, 63 proc. – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, 59 proc. jautė nemigą, o beveik pusė (46 proc.) – valgymo sutrikimus. Kad per paskutinius metus patyrė depresiją teigė 30 proc. respondentų.

Susidūrę su psichologiniais sunkumais apklaustieji studentai teigė, jog ieškotų informacijos internete, kalbėtų su draugais, mėgintų keisti gyvenimo būdą ar tiesiog nieko nedarytų. Į specialistus pagalbos kreiptųsi tik 25 proc., o aukštojoje mokykloje jos ieškotų tik 8 proc.

Tik ketvirtadalis studentų žino apie aukštųjų mokyklų teikiamas psichologines konsultacijas,  o 15 proc. teigia, jog jų aukštojoje mokykloje tokios paslaugos neteikiamos. Tuo tarpu net du trečdaliai teigė apskritai nežinantys, ar tokios psichologinės paslaugos yra teikiamos.

Tik penktadalis apklaustųjų studentų atsakė, kad jų aukštojoje mokykloje teikiamos konsultacijos, kaip suvaldyti stresą, o maždaug trečdalis (29 proc.), kad neteikiamos. 53 proc. vėlgi teigė tokios informacijos nežinantys.

Mažiau nei trečdalis (23 proc.) teigė žinantys apie nemokamas psichologo konsultacijas aukštojoje mokykloje.

„Yra sukuriami barjerai, tokie kaip sutartys. Keliami dideli, pertekliniai barjerai. Emocinė aplinka aukštosiose mokyklose yra prasta, pagalbos prieinamos nėra, visa tai matom iš skandalų, taip pat matoma, kad situacija susidarė per dešimtmečius, ji nebuvo sprendžiama,“ – komentavo LR Seimo narys Mykolas Majauskas.

ŠMM viceministras G. Viliūnas savo ruožtu teigė, jog aukštosiose mokyklose vis dar jaučiasi, kad jos dėstymo, o ne studijų institucijos. Akademinė, psichologinė parama, anot viceministro, turėtų būti kaip akademinės paramos dalis.

MOSTA atstovas R. Reimeris papildė, jog atsakomybę didžiąja dalimi turėtų prisiimti pačios aukštosios mokyklos, nes tai parodo jų brandą ir gebėjimą tvarkytis.

SADM viceministras E. Bingelis kalbėjo, jog reikia puoselėti tokią kultūrą aukštosiose mokyklose, kad studentai pasakytų, kad čia ta kolegija ar universitetas, kuriame noriu mokytis. Jis teigė, jog daugiau dėmesio vertėtų skirti pačioms įstaigoms.

Post a Comment

Your email is kept private. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Susisiekite su mumis

Šiuo metu mes neprisijungę, palik mums žinutę, į ją atsakysime artimiausiu metu!

Klauskite, mes Jums atsakysime.

Spauskite ENTER