Lietuvos studentų sąjunga organizavo diskusiją „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas?“, kurioje buvo kalbama, kaip aukštosios mokyklos užtikrina psichologinės pagalbos prieinamumą studentams bei kokios yra psichologinės paramos plėtros galimybės Lietuvoje. Apie tai kalbėjosi Vilniaus universiteto psichologijos studentė Neringa Butkutė, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) viceprezidentė Diana Rėklaitienė ir Kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas Nerijus Varnas. Diskusiją moderavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Dominykas Tvaska.
Nuo studentų psichikos sveikatos priklauso pasitenkinimas studijomis
Vilniaus universiteto psichologijos studentė Neringa Butkutė teigia, kad būtent studijos yra pagrindinis jos streso šaltinis, todėl labai svarbu, kad siekiant kokybiškų studijų, aukštosiose mokyklose būtų užtikrintas ir psichologinės pagalbos prieinamumas.
Diskusijos dalyviai studentės nuomonei paantrino – LKDK prezidentas N. Varnas teigė manantis, jog kiekvienai kolegijai yra svarbi studentų psichikos sveikata, nuo to priklauso jo pasitenkinimas studijomis. Tuo tarpu LURK prezidiumo narė D. Rėklaitienė pabrėžė, jog teigiamas psichologinis klimatas yra svarbus bet kokioje organizacijoje, nuo to priklauso produktyvumas, o kalbant apie studentus, ir akademiniai pasiekimai: „Mes apskritai atsakingi už tai, kokį mes žmogų išleidžiame į gyvenimą. Ta aplinka, kurioje jisai buvo ir kokia jo buvo savijauta, lemia ir tai, koks jis bus darbuotojas ir kokią aplinką kurs vėliau.“
Anot pašnekovės, aukštosios mokyklos yra labai svarbi grandis, nes nuo to, kokioje aplinkoje yra studentas, priklauso, koks jis bus darbuotojas, o tai prisideda formuojant visos visuomenės psichikos sveikatą.
Studentų psichikos sveikatos tyrimo rezultatai verčia susimąstyti
LSS prezidentas E. Sarkanas džiaugėsi, kad nors problema dėl psichikos sveikatos nėra išspręsta ir kartais vis dar stigmatizuojama, apie ją kalbama ir imamasi vis daugiau priemonių. Anot jo, teigiami pokyčiai Lietuvos aukštosiose mokyklose prasidėjo jau 2018 m., iškart po to, kai buvo pristatytas LSS tyrimas. Priemonių problemai spręsti ėmėsi ir pati Studentų sąjunga – gautas projekto finansavimas padėjo aukštosiose mokyklose plėsti psichologinių paslaugų teikimo ratą.
Anot E. Sarkano, svarbu užtikrinti ne tik psichologų pagalbos teikimą, bet kartu mokyti bendruomenę atpažinti savo savijautą. „Kai pradėsime rūpintis savo asmenine sveikata, tai turbūt ir pradėsime stebėti, kas vyksta aplink mus ir matydami, kad mūsų draugas, grupiokas, šeimos narys galbūt patiria kažkokių psichologinių sunkumų, mes tiesiog jam pasiūlysime kažkokią pagalbą, kažkur kreiptis,“ – teigė jis.
Tiek N. Varnas, tiek D. Rėklaitienė teigė, kad LSS tyrimo rezultatai išties verčiantys susimąstyti, tačiau LURK prezidiumo narė pastebėjo, kad šis tyrimas atspindi ne tik studentų, tačiau visos visuomenės psichinę būklę. Anot jos, reiktų daugiau tyrimų, kurie leistų suprasti, „kodėl ir kiek problemos siejasi būtent su aukštosiomis mokyklomis, studijomis, o kiek su kita dalimi to studentų gyvenimo – šeima, parama, kurią gauna iš šeimos, parama, kurią gauna iš valstybės ir kaip bendrai tvarkosi.“
Informacijos vis dar trūksta
Tai, kad LSS tyrimo rezultatai atspindi Lietuvos studentų situaciją, liudija ir asmeninė studentės N. Butkutės patirtis. Ji teigia, kad problema vis dar egzistuoja, o apie ją kalbėti dažnai dar laikoma tabu, o kartais žmonės netgi vengia psichikos sutrikimų turinčių žmonių.
Mergina savo kolegų studentų tarpe atliko apklausą apie tai, ar studentai turi informacijos, susijusios su psichologinės pagalbos paslaugomis aukštojoje mokykloje. Beveik 10 proc. Neringos apklaustų studentų teigė nežinantys, kad gali kreiptis pagalbos į specialistą savo aukštojoje mokykloje, o iš žinančių, net 66 proc. apie tai sužinojo savarankiškai ieškodami informacijos. Studentė pasakojo, kad kai pati aukštajai mokyklai pateikė pažymą, jog jai diagnozuota gili epizodinė depresija ir rekomenduojama eiti į akademines atostogas, universiteto darbuotojai nepasiūlė kreiptis psichologinės pagalbos, nenurodė, kur galima jos ieškoti.
Psichologinės pagalbos poreikis didesnis universitetuose
LURK atstovė džiaugėsi, kad šiuo metu vos vienas universitetas Lietuvoje neturi psichologo etato. Tuo tarpu kolegijų sektoriaus situacija kiek prastesnė. Kol universitetai stebi didėjantį psichologinės pagalbos poreikį, džiaugiasi mažėjančia baime kreiptis, o studentams tenka laukti eilėse, kolegijų studentai neretai vis dar pagalbos kreiptis nedrįsta. Nors pokyčiai pamažu vyksta, toli gražu ne visos kolegijos gali pasigirti turinčios psichologo etatą.
Susitarimas dėl psichologinės pagalbos aukštosiose mokyklose užtikrinimo – dar šiemet
LSS prezidentas E. Sarkanas pastebėjo, kad nors visos aukštosios mokyklos yra skirtingos ir sprendžia skirtingas problemas, psichologinės pagalbos poreikis visur yra aiškus, todėl siekiant, kad diskusija neliktų tik diskusija, pasiūlė apsvarstyti galimybę LURK, LKDK bei LSS pasirašyti bendrą susitarimą dėl psichologinės pagalbos prieinamumo užtikrinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Abiejų institucijų atstovai į pasiūlymą reagavo teigiamai, galimai rezultato sulauksime dar šiemet. „Mes tikrai už tokį susitarimą, reikėtų visoms trims organizacijoms tokį susitarimą patvirtinti parašais,“ – sakė N. Varnas ir pastebėjo, kad dar svarbiau nei pats susitarimas yra tai, kaip aukštosios mokyklos tokį susitarimą įgyvendins praktiškai.
„Susitarimai veikia tada, kai visos pusės įsisąmonina to susitarimo reikšmę, prasmę ir naudą,“ – pabrėžė D. Rėklaitienė. Anot jos, svarbu, kad ne tik studentai, tačiau ir dėstytojai bei kiti akademinės bendruomenės nariai suprastų susitarimo naudą ne tik aukštajai mokyklai, tačiau ir visuomenei bendrai, tuomet susitarimas bus veiksmingas.
Iniciatyva „Ar studentų psichikos sveikata – aukštųjų mokyklų reikalas“ yra dalis Lietuvos studentų sąjungos vykdomo projekto „Sistemingo studentų psichinės sveikatos stiprinimo programa Lietuvos aukštosiose mokyklose“, kuriuo siekiama skatinti psichologinio konsultavimo paslaugų ir emocinės paramos plėtrą studentams, užtikrinant kvalifikuotą pagalbą Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įgyvendinti prevencines veiklas, skatinančias geresnę studentų psichinę sveikatą bei kuriančias ir puoselėjančias teigiamą psichologinį klimatą aukštosiose mokyklose.