Gruodžio 7 d. LR Seimo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl 2018 metų valstybės biudžeto. LR Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte prašytų papildomų 5 mln. eurų stipendijoms didinti nesurado.
Lapkričio mėnesį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) kreipėsi į Švietimo ir mokslo komitetą. Organizacijų vadovai priminė komiteto nariams apie dar 2014 m. su LR Vyriausybe pasirašytą ketinimų protokolą, kuriame siekiama didinti studentams skiriamas lėšas iki 50 %. Tam, kad susitarimas būtų įgyvendintas, LSS ir LJMS prašė valstybės biudžete skirti papildomus 5 mln. eurų. Tuomet Švietimo ir mokslo komiteto nariai pritarė, kad stipendijos turi kilti.
Visgi, LR Vyriausybei nepritarus papildomų 5 mln. eurų skyrimui, Seimo narių grupė pakartotinai pateikė siūlymą rasti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto studentų stipendijų kėlimui. Dabar kiekvieno valstybės finansuojamo studento krepšelyje stipendijoms yra skirta 3.1 BSI (117,8 EUR). Jei Vyriausybė rastų papildomų lėšų ir būtų pasiektas ketinimų protokolo susitarimas, stipendijoms būtų skiriama 3.75 BSI (142,50 EUR). Taigi, jei būtų įgyvendintas LSS ir LJMS prašymas, vieno studento stipendijai skiriamos lėšos padidėtų beveik 25 eurais. Doktorantams, įskaitant ir rezidentus, kurių iš viso mūsų šalyje mokosi šiek tiek daugiau nei 4000, skiriama suma stipendijoms siekia 15.7 mln. eurų metams. Radus papildomų prašomų lėšų studentų skatinimui, doktorantų stipendijos atitinkamai padidėtų maždaug 30 procentų.
„Pastebime, kad Vyriausybė randa lėšų valstybės tarnautojų ar dėstytojų atlyginimų kėlimui ir mes tą suprantame ir palaikome. Manome, jog prašymas kelti stipendijas atitinkamu dydžiu yra racionalus bei pagrįstas, atsižvelgiant į didėjantį valstybės rūpestį kitomis visuomenės grupėmis. Vis dėlto, apmaudu, kad studentų socialinės padėties gerinimas Lietuvoje nėra prioritetas.“, – situaciją komentuoja LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės 2015 m. gavo apie 30 proc. studentų, kai tuo tarpu kaimyninėje Estijoje tokia parama buvo suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje tuo metu buvo 20 proc., tai irgi nesiekė Europos vidurkio ir buvo mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje. Tai atskleidė prieš 2 metus „Eurostudent“ atliktas tyrimas.