Spalio 17-oji – Tarptautinė kovos su skurdu diena (ir AM pasiekiamumas)

Spalio 17-oji – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Šios dienos minėjimas akcentuoja 3 siekius:

  • palaikyti vargingiausiai gyvenančių žmonių pastangas pasipriešinti skurdui ir socialinei atskirčiai;
  • priversti išklausyti skurstančius žmones ir užmegzti su jais dialogą;
  • drauge su pačiais skurdžiausiais siekti, kad visuotinės žmogaus teisės iš tiesų galiotų visiems.

Viena iš visuotinių žmogaus teisių – aukštasis mokslas. 41 LR Konstitucijos straipsnyje teigiama: „Asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Taigi, vienas Tarptautinės kovos su skurdu dienos siekių – teisė į aukštąjį mokslą iš tiesų turi galioti visiems, nepriklausomai nuo jų socioekonominio statuso (SES)

MOSTA duomenimis, aukštąjį mokslą pasiekia, deja, tik kas ketvirtas vaikas iš nepasiturinčios šeimos.

Šie moksleiviai kur kas rečiau įgyja vidurinį išsilavinimą, laiko brandos egzaminus, o laikiusieji – išlaiko prasčiau. Į stipriausius Lietuvos universitetus socialiai pažeidžiami moksleiviai įstoja tris kartus rečiau nei kiti. Į geriausiai QS reitinge reitinguojamą Vilniaus universitetą moksleiviai iš nepasiturinčių šeimų įstoja net penkis kartus rečiau negu bendramoksliai.

Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad moksleiviai, kuriems vidurinį išsilavinimą pavyksta įgyti, renkasi pigesnes studijas, o į geriausius šalies universitetus įstoja tris kartus rečiau nei abiturientai iš socialiai stipresnių šeimų. Tai iš dalies lemia ir prastesnę mažomis pajamomis disponuojančių šeimų atžalų integraciją darbo rinkoje bei vidutiniškai žemesnį darbo užmokestį baigus studijas.

Į stipriausius Lietuvos universitetus socialiai pažeidžiami moksleiviai įstoja tris kartus rečiau nei kiti. Į geriausiai QS reitinge reitinguojamą Vilniaus universitetą moksleiviai iš nepasiturinčių šeimų įstoja net penkis kartus rečiau negu bendramoksliai. „Taip pat galima pastebėti, kad moksleiviai iš mažesnėmis pajamomis disponuojančių šeimų telkėsi žemesnių konkursinių balų reikalaujančiose ir dažnai mažesnes pajamas žadančiose programose“, – sako MOSTA analitikas Gintautas Jakštas.

Anot G.Jakšto, politikos formuotojai turėtų skirti daugiau dėmesio socialinio mobilumo klausimų sprendimui. „Dėl supančios aplinkos ar finansinių galimybių ribotumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų pasirengti egzaminams ar studijoms yra sunkiau nei kitiems. Švietimo sistema prisideda prie skirtumų mažinimo, tačiau į šios problemos sprendimą vertėtų žvelgti strategiškai, o iniciatyvas vykdyti kryptingai“, – teigia G.Jakštas. Analitiko teigimu, socialinę atskirtį Lietuvoje reikia pradėti mažinti nuo mokyklos.

Daugiau apie MOSTA tyrimą rasite čia

Post a Comment

Your email is kept private. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Susisiekite su mumis

Šiuo metu mes neprisijungę, palik mums žinutę, į ją atsakysime artimiausiu metu!

Klauskite, mes Jums atsakysime.

Spauskite ENTER