Šių metų balandžio 5 – 9 dienomis Stockholme, Švedijoje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių studentų atstovų susitikimas (NOM), kurio tema – „Studentų įtaka ir demokratija“. Jame dalyvavo Danijos, Fererų salų, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Grenlandijos, Švedijos, D. Britanijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungų atstovai. 73 – ame bendradarbiaujančių studentų organizacijų susitikime atkreiptas dėmesys į demokratinių vertybių svarbą ir iššūkius, su kuriais susiduria visos Europos šalių studentai.
NOM susitikimo metu buvo paruoštas dokumentas, skirtas Šiaurės šalių ministrų Tarybai, kuriame kviečiama atkreipti dėmesį į stiprią ir nepriklausomą studentų įtaką, aukštojo mokslo kokybę, nepriklausant nuo to, kurioje Šiaurės ar Baltijos šalyje studijuojama. Aukštojo mokslo prieinamumo svarba visoms visuomenės grupėms, aukštesni ir bendri siekiai valstybinėms investicijoms studentų naudai bei socialinės apsaugos sistemos, veikiančios už valstybės sienų, yra ypač svarbūs bendradarbiaujančioms organizacijoms.
Studentai yra tiesiogiai paveikiami Šiaurės šalių ministrų Tarybos sprendimų, todėl jų balsai privalo būti išklausyti. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) išreiškė palaikymą Šiaurės šalių studentų atstovams, kurie siekia bendradarbiavimo su Šiaurės šalių ministrų Taryba bei atkreipia dėmesį į neabejotiną šios organizacijos svarbą.
LSS atstovė Sandra Matoškaitė susitikimo metu atkreipė dalyvių dėmesį į tai, jog „aukštasis mokslas turi būti prieinamas visoms visuomenės dalims, nepriklausomai nuo tautybės, amžiaus ir kilmės bei šalies, kurioje studentas studijuoja. Šiaurės ministrų Tarybos biuro Lietuvoje vykdoma NVO bendradarbiavimo rėmimo programa yra ypač svarbi tolimesniam Baltijos ir Šiaurės šalių jaunimo bendradarbiavimui kuriant galimybes diskutuoti apie aukštojo mokslo svarbą Šiaurės ir Baltijos šalyse.“
Susitikimo metu taip pat buvo pristatyta Švedijos aukštojo mokslo sistema. Ji pasižymi šiais ypatumais: nemokamas mokslas, standartizuotas, nuopelnais besiremiantis priėmimas į aukštąsias mokyklas, didelis kiekis regioninių universitetų, valstybės paskolos ir dotacijos, skiriamos šešiems studijų metams. Įdomu tai, jog Švedijoje iki 2010 m. dalyvavimas studentų atstovybės veikloje buvo privalomas visiems studentams.
Aukštojo mokslo institucijos Švedijoje turi atsakomybę užtikrinti socialinę įvairovę aukštajame moksle. Remiantis Švedijos Aukštojo mokslo tarybos 2016 m. pateiktais duomenimis, yra pastebėti šie aukštojo mokslo prieinamumo skirtumai (socialinė aplinka vertinama per tėvų išsilavinimo perspektyvą):
- Asmenys, kurių tėvai yra išsilavinę – per daug atstovaujami aukštojo mokslo sistemoje.
- Jauni žmonės turi beveik du kartus didesnes galimybes pradėti studijuoti aukštojoje mokykloje, jeigu jų tėvai turi aukštąjį išsilavinimą.
- Asmenys, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo yra beveik neatstovaujami aukštojo mokslo sistemoje. Taip pat tokie asmenys renkasi mažiau prestižines studijų programas.
Aspektai, darantys įtaką stojimui į aukštąjį mokslą – gyvenamoji vieta, lytis, seksualinė orientacija, visuomenės sveikata, etninė kilmė, religija, socialinė aplinka. Svarbu paminėti, jog svarbiausias aspektas, turintis įtakos visiems kitiems aspektams, yra socialinė aplinka.
Kasmet valdžia skiria 97 mln. Švedijos kronų (apie 9,7 mln. eurų) aukštosioms mokykloms Švedijoje. Remiantis 2018 m. informacija, dalis lėšų, skirtų aukštosioms mokykloms, yra paskiriamos studentų atstovybėms (apie 33 mln. Švedijos kronų). Įdomu tai, jog aukštosios mokyklos iš studentų atstovybių perka paslaugas, todėl tokiu būdų studentų atstovybės turi progą užsidirbti lėšų, kad galėtų būti mažiau finansiškai priklausomos.
Kitas NOM susitikimas vyks lapkričio mėnesį Lietuvos kaimyninėje šalyje Latvijoje.