Preloader

Viktorija Žilinskaitė: Psichologinės pagalbos studentams prieinamumas – prioritetų sąrašo pabaigoje?

LSS Viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė:

„Į kvietimą vienyti jėgas ir kartu, įtraukiant aukštųjų mokyklų studentų savivaldas, kurti psichologinės pagalbos prieinamumo problemos likvidacijos planą su prevencine sistema, trumpas ir aiškus atsakymas buvo toks: rengti problemos likvidavimo planą nėra būtinybės, reikia aktyviau informuoti studentus apie jau esamas psichologinės pagalbos galimybes ir jomis naudotis. Taip, tikra tiesa, niekas negalėtų prieštarauti teiginiui, kad apie esamas psichologinės pagalbos galimybes ir jų prieinamumą informuoti reikia savo akademines bendruomenes, informuoti reikia taip, kad minėta ypatingos svarbos informacija būtų nesunkiai ir lengvai randama bei prieinama. Deja, faktai šioje vietoje kalba patys už save – daugiau nei 60% studentų aukštosiose mokyklose negali atsakyti į iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą „Ar jų aukštoje mokykloje teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos“. Negali atsakyti, nes (taip, ir čia jau atsiranda tūkstantis ir viena prielaida išvadoms, kodėl turime tokius rezultatus) nežino, nes nenori žinoti, nes informaciją sunku rasti, nes aukštoji mokykla nemoka pateikti šios informacijos tinkamai ir t.t. Ir taip,  tikrai nesiruošiu teigti, kad studentai čia atlieka „nekaltos avelės“ vaidmenį. Aukštųjų mokyklų savivaldos praktika aiškiai rodo, kad nemaža studentų dalis tiesiog nenori priimti informacijos. Tačiau, net ir esant tokiai situacijai, tiek aukštosios mokyklos, tiek savivaldos komunikacijos tikslas yra užtikrinti kaip įmanomą geresnę informacijos sklaidą ir tų nežinančių procentą kiek įmanoma sumažinti.

 

12 aukštųjų mokyklų teigia, kad neturi psichologo etato ir neidentifikuoja psichologinės pagalbos poreikio

Dar daugiau, Sąjungos atliktas institucinis tyrimas atskleidžia ir kitą medalio pusę. Mūsų duomenims, 12 aukštųjų mokyklų teigia, kad neturi psichologo etato ir neidentifikuoja psichologinės pagalbos poreikio bei skuba save teisinti: „visokeriopą pagalbą studentams gali suteikti aukštojoje mokykloje dirbantys psichologijos dėstytojai“ ar „vadovaujantis bendruomeniškumo principu, studentams suteikiama galimybė bet kuriuo metu pasikabėti apie savo problemas“. 4 aukštosios mokyklos, iš tų, kurios neturi psichologinės pagalbos galimybės, pripažįsta, kad psichologinės pagalbos poreikis etatui yra ir būtina jį patenkinti. Tuo tarpu, dauguma aukštųjų mokyklų, kuriose psichologinė pagalba yra prieinama, fiksuoja augantį poreikį (suteikiamų konsultacijų skaičius kasmet didėja) ir teigia, kad poreikio patenkinimui reikėtų daugiau psichologų. Nesistengiama apeliuoti į esamas prieinamas psichologinio konsultavimo paslaugas pirminės sveikatos priežiūros centre ar kitose bendrosios medicinos praktikos įstaigose, suprantant, kad aukštoji mokykla privalo užtikrinti teisėtą studentų lūkestį gyventi ir studijuoti emociškai saugioje aplinkoje.

Tai neturi ir negali apsiriboti tik psichologiniu konsultavimu

Ir pabaigai, norisi praplėsti visuomenėje gają psichologinės pagalbos paslaugų teikimo sampratą – tai neturi ir negali apsiriboti tik psichologiniu konsultavimu. Mes kalbame apie ambiciją, kad aukštosiose mokyklose būtų vykdomos psichinės sveikatos stiprinimo tęstinės veiklos, veiktų realios prevencinės sistemos su integruotu dėstytojų kvalifikacijos kėlimo planu, būtų nuolatos vykdomas tarptautinio mobilumo galimybių plėtimas, gerosios praktikos sklaida bei psichinės sveikatos tyrimai, kurių analizės rezultatai padėtų inicijuoti pokyčius.“