Preloader

Pedagogų trūkumo problema: reikia geresnių sąlygų, o ne trumpalaikių susitarimų

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogų trūkumo problemą siūlo spręsti keičiant stipendijų skyrimo tvarką. Planuojama, kad jas gaus tik tie, kurie studijuoja prioritetines specializacijas arba įsipareigoja įgyję prioritetinę specializaciją dirbti sutartoje savivaldybėje. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) mano, kad susidomėjimas specialybėmis, kurių trūksta, ten, kur jų labiausiai reikia, didėtų, jeigu tam būtų kuriamos patrauklesnės sąlygos.

Stipendijas skirstys pagal valstybės poreikį 

Šiuo metu įstoję į valstybės finansuojamas pedagogikos studijų vietas kiekvieną mėnesį gauna 300 eurų stipendiją.  Ministerija pripažįsta, kad dabartinė paramos sistema nesprendžia pedagogų trūkumo problemos. Dėl to, ruošiamasi paramą skirti tik tiems, kurie renkasi studijas arba tolimesnį karjeros kelią pagal valstybės poreikį.

300 eurų stipendija būtų skiriama įstojusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą ir pasirinkusiems prioritetinę specializaciją. 500 eurų paramą gautų tie studentai, kurie pasirinktų prioritetinių specializacijų pedagogikos studijas ir sudarytų sutartis su savivaldybe ir (ar) savivaldybės mokykla, ar valstybine mokykla ir įsipareigotų baigę studijas dirbti pagal įgytą specializaciją ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį ne mažiau kaip 0,7 etato. Nauja tvarka būtų taikoma priimtiems studijuoti nuo 2022 studijų metų.

Studentų atstovai: tai trumparegiškas požiūris

LSS teigimu, ŠMSM pasiūlymuose trūksta sprendimų, kurie padėtų būsimiems studentams ir absolventams savanoriškai tapti specialistais, kurių trūksta, ten, kur jų labiausiai reikia.

„Reikėtų pagalvoti, kaip studentai planuoja savo karjerą ir pagal kokius kriterijus renkasi darbo vietą ateityje, nesvarbu, apie kokią specialybę kalbėtume. Turbūt, svarbiausia yra pačios darbo vietos patrauklumas, kultūra, darbo sąlygos ir darbo užmokestis. Dabar mes kalbame apie tai, kad studentas, gavęs paramą, turėtų atidirbti numatytoje mokykloje, tačiau, kas garantuos, jog jis ten norės pasilikti pasibaigus sutarties laikotarpiui?“ – nesupranta LSS Viceprezidentas Paulius Vaitiekus.

LSS dar spalio mėnesį pasisakė, kad finansinė būsimų pedagogų paskata yra būdas pritraukti, bet ne išlaikyti. Sėkmingas ir strategiškas šios problemos sprendimas reikalauja sisteminių sektoriaus pokyčių: patrauklių darbo sąlygų kūrimo, konkurencingo atlyginimo užtikrinimo bei regionų patrauklumo stiprinimo.

Studentų sąjunga pateikė savo siūlymus

Studentų atstovai Ministerijai pateikė pirminius savo siūlymus: vykdyti kiekybinius ir kokybinius pedagogikos studentų tyrimus, atkreipiant dėmesį į specialybės pasirinkimo motyvus, studentų nubyrėjimo bei karjeros planavimo parametrus. Taip pat, jau studijų metu skatinti studentus atlikti praktikas regioninėse mokyklose.

„Šios priemonės padėtų suprasti, kaip patys studentai vertina dabartines pedagogikos studijas ir tolimesnės karjeros planavimą. Be to, leistų studentams dar praktikos metu išbandyti darbą regione ir pateikiant savo grįžtamąjį ryšį padėti tobulinti sistemą“, – siūlymus komentuoja P. Vaitiekus.

Studentų sąjunga taip pat skatina pedagogų rengime pritaikyti įvairių švietimo iniciatyvų praktikas, vykdyti mentorystės programą esamiems ir būsimiems pedagogams bei ieškoti dermės tarp privataus ir valstybinio mokyklų sektoriaus, siekiant tarpusavyje ne konkuruoti, bet vieniems kitus papildyti.

Pedagogų trūkumas – kritinis

ŠMSM duomenimis, 2021 m. į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po 2 būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, 9 būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų. 

Tik 40 proc. pedagogikos studijas baigusių absolventų įsidarbina mokyklose, vos 20 proc. iš jų po studijų dirba regionuose. Regionuose įsidarbinę nepopuliarių pedagogikos studijų programų specializacijų absolventai sudaro tik 1 proc. nuo visų įsidarbinusių mokyklose, o tai neatliepia mokytojų sudėties atsinaujinimo poreikių valstybės mastu.