"Mokslo ir studijų įstatymą laikome pagrindiniu jau beveik metus vykstančią aukštojo mokslo pertvarką reguliuojančiu norminiu teisės aktu. Atskirų jo nuostatų, kaip gerų ar blogų, vertinti neskubame. Suprantame, kad nemaža dalis jų – ilgo ir sudėtingo skirtingų nuomonių, interesų, įsivaizdavimų derinimo pasekmė.", - Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis pasisakė dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstituncingumo, aukštojo mokslo reformos pertvarkos vertinimo naujienų portalui Bernardinai.lt.

Ar jau bandėte vertinti laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymo projektą?
Ką apie jį galite pasakyti?

Pirminę šio teisės akto analizę atlikti pavyko. Viso teisinio reguliavimo čia įvertinti nebūtų įmanoma, tačiau galime pasidalyti keletu į akis kritusių momentų.

Žiniasklaidoje pristatydamas šį įstatymo projektą, opozicijos grupės atstovas ponas V. P. Andriukaitis teigė, esą šiame įstatyme pakeistos tik tos nuostatos, kurios Seimo nutarimo projektu buvo ginčytos Konstituciniam Teismui.

Vis dėlto taip nėra. 8 ir 9 Laikinojo įstatymo straipsniuose „dingo“ labai svarbios dabar galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos dėl kolegijų ir universitetų kaip aukštųjų mokyklų skirtumų, t.y. universitetų kaip labiau mokslinės mokomosios pakraipos aukštųjų mokyklų, o kolegijų – praktinės taikomosios pakraipos. Laikinajame įstatyme tenkinamasi abstrakčiais minėtų aukštųjų mokyklų tikslais ir bendruoju veiklos apibrėžimu. Čia principinės skirtybės nėra aiškiai išreikštos. Visa tai Konstituciniam Teismui, kiek mums žinoma, ginčyta nebuvo.

Kitas pavyzdys: galimybių atstovauti studentams aukštųjų mokyklų Senatuose (Akademinėse tarybose) pokytis. Mokslo ir studijų įstatyme šios galimybės buvo išplėstos (studentų atstovų šiuose valdymo organuose būti turėjo ne mažiau 20 proc.), o Laikinajame įstatyme jos aiškiai menkesnės (ne mažiau kaip 10 proc.).

Ar vis dar laikotės nuomonės, kad būsimi ir dabartiniai studentai, aukštosios mokyklos liks be taisyklių, jei dabartinį Mokslo ir studijų įstatymą svarstys Konstitucinis Teismas?

Ar bus taisyklės, ar ne, priklauso nuo kelių dalykų. Pirma, nuo to, kokiu būdu Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą. Antra, nuo to, kokie bus paties Seimo veiksmai po to, kai šis kreipsis į Teismą ir Teismas priims nagrinėti Seimo kreipimąsi.

Jei Seimas nutarimu kreipiasi į Teismą, susidaro pasekmės, kurios įtvirtintos Konstitucijoje (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje) bei Konstitucinio Teismo įstatyme (Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnis), t.y. Teismui skundžiamas įstatymas nustoja galioti visa savo apimtimi. Būtent dėl pastarosios situacijos išreiškėme nerimą.

Situacija, kai Seimo nutarimu kreipiantis į Konstitucinį Teismą yra sustabdomas skundžiamo įstatymo galiojimas, o jo vietoje priimamas kitas pastarąjį tik iš dalies koreguojantis laikinasis įstatymas, susidaro sudėtinga padėtis, kurią turėtų vertinti profesionalūs teisininkai, Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo vargiai teisiškai įmanoma. Nutarimu kreipiantis į Konstitucinį Teismą išvengti šiuo metu galiojančių taisyklių „įšaldymo“ išvengti nepavyktų, o naujų, kad ir laikinų, taisyklių atsiradimas vargu ar turi reikiamą teisinį pagrindą.

Daugiau skaityti galite ČIA.