| Studentams – apie Bolonijos procesą iš pirmų lūpų | 2009-05-18 |
Bendra Europos aukštojo mokslo erdvė, „Bolonijos proceso“ reikšmė,
studentijos vaidmuo jame – apie tai ir dar daugiau gegužės 7-tą dieną
Studentų savivaldų atstovai turėjo galimybę sužinoti iš pirmų lūpų
Kaune organizuotuose specialiuose mokymuose.
Mokymus inicijavo Lietuvos studentų sąjunga (LSS), o apie sudėtingus dalykus suprantamai ir paprastai mintimis dalinosi patyręs svečias iš Belgijos, Bolonijos proceso ekspertas Gilles Verschoore.
„Bolonijos procesas nepateikia konkrečių sprendimų ir priemonių, kuriomis valstybės turi įgyvendinti šio proceso nuostatas. Šis procesas tik nurodo pagrindines veiklos sritis, iškelia tikslus ir numato uždavinius jiems pasiekti“, – mokymus pradėjo Bolonijos proceso ekspertas, Flandrijos (Belgija) studentų sąjungos atstovas Bolonijos ekspertų darbo grupėje, Gilles Verschoore.
„Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas, aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas, aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas – tai tik dalis Bolonijos proceso vykdomų tikslų“, – pridūrė mokymų vedėjas.
Bolonijos proceso eiga, anot Gilles Verschoore, glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos tikslais ir tendencijomis aukštajame moksle. Šis procesas yra įgyvendinamas daugelyje Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvoje. Studentai norėdami tinkamai prisidėti prie šio proceso įgyvendinimo Lietuvos valstybėje, mokymų metu buvo supažindinti su Bolonijos proceso istorija, perspektyvomis ir jau dešimtį metų gyvuojančio proceso vykdymo eiga Europos valstybėse.
Be to, Bolonijos proceso ekspertas pateikė pavyzdžių, kaip ir kokiu būdu keletas Europos valstybių įgyvendino šį procesą savo aukštojo mokslo sistemose. Mokymų vedėjas drauge su studentais gretino ir lygino Lietuvos bei kitų Europos valstybių aukštojo mokslo sistemas, atrasdami trūkumus, privalumus bei galimus tobulinimo būdus.
Mokymus inicijavo Lietuvos studentų sąjunga (LSS), o apie sudėtingus dalykus suprantamai ir paprastai mintimis dalinosi patyręs svečias iš Belgijos, Bolonijos proceso ekspertas Gilles Verschoore.
„Bolonijos procesas nepateikia konkrečių sprendimų ir priemonių, kuriomis valstybės turi įgyvendinti šio proceso nuostatas. Šis procesas tik nurodo pagrindines veiklos sritis, iškelia tikslus ir numato uždavinius jiems pasiekti“, – mokymus pradėjo Bolonijos proceso ekspertas, Flandrijos (Belgija) studentų sąjungos atstovas Bolonijos ekspertų darbo grupėje, Gilles Verschoore.
„Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas, aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas, aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas – tai tik dalis Bolonijos proceso vykdomų tikslų“, – pridūrė mokymų vedėjas.
Bolonijos proceso eiga, anot Gilles Verschoore, glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos tikslais ir tendencijomis aukštajame moksle. Šis procesas yra įgyvendinamas daugelyje Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvoje. Studentai norėdami tinkamai prisidėti prie šio proceso įgyvendinimo Lietuvos valstybėje, mokymų metu buvo supažindinti su Bolonijos proceso istorija, perspektyvomis ir jau dešimtį metų gyvuojančio proceso vykdymo eiga Europos valstybėse.
Be to, Bolonijos proceso ekspertas pateikė pavyzdžių, kaip ir kokiu būdu keletas Europos valstybių įgyvendino šį procesą savo aukštojo mokslo sistemose. Mokymų vedėjas drauge su studentais gretino ir lygino Lietuvos bei kitų Europos valstybių aukštojo mokslo sistemas, atrasdami trūkumus, privalumus bei galimus tobulinimo būdus.
Mokymuose Gilles Verschoore taip pat pristatė pagrindines institucijas, kurios yra atsakingos už Bolonijos procesą, mobilumo programas, kurios skirtos ir dėstytojams, administracijos atstovams, ir studentams.
Pagrindinė mokymų organizatorė, LSS atstovė, Aistė Kudrevičiūtė teigė, jog šiomis dienomis Lietuvos studentai dar nedaug žino apie Bolonijos procesą, jo tikslus bei galimybes.
„Studentų savivaldų atstovai norėdami geriau suvokti Bolonijos proceso esmę, jį plėtoti Lietuvos aukštojoje sistemoje, pirmiausia turi gerai išmanyti šio proceso atsiradimo istoriją, plėtrą, raidą tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse. Tik žinant kitas kultūras, kitų patirtį bei galimybes, galima tobulėti, būti atviresniems pokyčiams, naujovėms, užtikrinti studijų kokybę“, - teigė A. Kudrevičiūtė.
LSS atstovė pridūrė, jog ateityje ketinama tęsti ir dažniau vykdyti panašius mokymus ir seminarus studentams apie Bolonijos procesą ir jo įgyvendinimą Lietuvos aukštajame moksle.
Primename, kad Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m. po Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė" (EHEA) paskelbimo, ją pasirašius 29 Europos šalių Bolonijoje (Italija) susirinkusiems švietimo ministrams. Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires, iki 2010 m. sukuriant bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Šiandien Bolonijos procesas vienija 46 šalis, kurios bendradarbiauja įtraukdamos tarptautines organizacijas ir Europos asociacijas atstovaujančias aukštojo mokslo institucijas, darbuotojus ir darbdavius.