| LSS prezidentas išrinktas Lietuvos Kultūros Kongreso Tarybos nariu | 2009-05-16 |
Lietuvos studentija pradedama vertinti, kaip neatsiejama valstybės
kultūrinio gyvenimo dalis. Gegužės 9-tą dieną sostinėje vykusiame
baigiamajame Lietuvos Kultūros Kongreso (LKK) suvažiavime šios
organizacijos Tarybos nariu buvo išrinktas Lietuvos studentų sąjungos
(LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis. Tai pirmasis šalies studentijos
atstovas Kongreso Taryboje per visą Kongreso gyvavimo laiką.
Į Kongreso Tarybą išrinktas LSS prezidentas Dainius Dikšaitis teigė, jog jaunimui kultūriniame Lietuvos gyvenime turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ir galimybės išreikšti save: „Manau, jog būtina integruoti akademinę kultūrą į bendrąjį visuomenės kultūros audinį. Vienas pirminių mano uždavinių, būnant Lietuvos kultūros kongreso Taryboje – studentijos dalyvavimo Lietuvos kultūroje puoselėjimas, aukštojo mokslo ir švietimo plačiąja prasme kokybės kaip svarbios sąlygos formuotis kultūrai akcentavimas“.
Ketvirtajame LKK baigiamajame suvažiavime buvo skaitomi LKK tarybos narių ir svečių skirtingi pranešimai apie Lietuvos kultūrą, jos vystymą, kylančias problemas bei kitas esamas Lietuvos kultūros gyvenimo aktualijas.
Taip pat pilietiškos visuomenės formavimas, nevyriausybinių organizacijų jaunimo dalyvavimas Lietuvos kultūriniame gyvenime buvo akcentuotas ir pirmą kartą rengiamoje LKK Jaunimo konferencijoje tema „Pareiga Lietuvai“. Konferencijos dalyvis, LSS vadovas Dainius Dikšaitis, skaitė pranešimą „Ar tūkstantmečio pažymėjimas taps moksleivių ir studentijos pilietiškumo bei visuomeninio aktyvumo testu?“. LSS prezidentas pranešime pabrėžė švietimo ir aukštojo mokslo svarbą, formuojant pilietišką visuomenę, formalių ir neformalių jaunimo iniciatyvų veiklą ir kitas šių dienų aktualijas apie jaunimo aktyvųjį dalyvavimą Lietuvos kultūros gyvenime.
Primename, kad Lietuvos Kultūros Kongreso Taryba yra pagrindinis organas tarp Kongreso visuotinių susirinkimų. LKK Taryba vykdo visuotinio susirinkimo pavestas funkcijas, siekia iškeltų uždavinių įgyvendinimo. Pirmasis Lietuvos kultūros kongreso įvyko 1990 m. Tai buvo viena iš ryškiausių nepriklausomos Lietuvos atkūrimo grandžių, kai pirmąkart po II pasaulinio karo laisvomis diskusijomis buvo įvertinta Lietuvos kultūros būklė, numatyti keliai, kaip perorientuoti autoritarinę kultūros politiką į demokratinę. 1996 m. antrojo LKK metu buvo parengtas Lietuvos Kultūros politikos įstatymo projektas ir Kultūros politikos nuostatai. 2002-aisiais rezoliucijoms įgyvendinti buvo išrinkta reguliariai veikianti LKK Taryba.
Į Kongreso Tarybą išrinktas LSS prezidentas Dainius Dikšaitis teigė, jog jaunimui kultūriniame Lietuvos gyvenime turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ir galimybės išreikšti save: „Manau, jog būtina integruoti akademinę kultūrą į bendrąjį visuomenės kultūros audinį. Vienas pirminių mano uždavinių, būnant Lietuvos kultūros kongreso Taryboje – studentijos dalyvavimo Lietuvos kultūroje puoselėjimas, aukštojo mokslo ir švietimo plačiąja prasme kokybės kaip svarbios sąlygos formuotis kultūrai akcentavimas“.
Ketvirtajame LKK baigiamajame suvažiavime buvo skaitomi LKK tarybos narių ir svečių skirtingi pranešimai apie Lietuvos kultūrą, jos vystymą, kylančias problemas bei kitas esamas Lietuvos kultūros gyvenimo aktualijas.
Taip pat pilietiškos visuomenės formavimas, nevyriausybinių organizacijų jaunimo dalyvavimas Lietuvos kultūriniame gyvenime buvo akcentuotas ir pirmą kartą rengiamoje LKK Jaunimo konferencijoje tema „Pareiga Lietuvai“. Konferencijos dalyvis, LSS vadovas Dainius Dikšaitis, skaitė pranešimą „Ar tūkstantmečio pažymėjimas taps moksleivių ir studentijos pilietiškumo bei visuomeninio aktyvumo testu?“. LSS prezidentas pranešime pabrėžė švietimo ir aukštojo mokslo svarbą, formuojant pilietišką visuomenę, formalių ir neformalių jaunimo iniciatyvų veiklą ir kitas šių dienų aktualijas apie jaunimo aktyvųjį dalyvavimą Lietuvos kultūros gyvenime.
Primename, kad Lietuvos Kultūros Kongreso Taryba yra pagrindinis organas tarp Kongreso visuotinių susirinkimų. LKK Taryba vykdo visuotinio susirinkimo pavestas funkcijas, siekia iškeltų uždavinių įgyvendinimo. Pirmasis Lietuvos kultūros kongreso įvyko 1990 m. Tai buvo viena iš ryškiausių nepriklausomos Lietuvos atkūrimo grandžių, kai pirmąkart po II pasaulinio karo laisvomis diskusijomis buvo įvertinta Lietuvos kultūros būklė, numatyti keliai, kaip perorientuoti autoritarinę kultūros politiką į demokratinę. 1996 m. antrojo LKK metu buvo parengtas Lietuvos Kultūros politikos įstatymo projektas ir Kultūros politikos nuostatai. 2002-aisiais rezoliucijoms įgyvendinti buvo išrinkta reguliariai veikianti LKK Taryba.