Naujienos

  Švietimas kai kuriose pasaulio valstybėse iš tiesų yra prioritetas, kuris yra ne tik viešai deklaruojamas politinių partijų programose, bet ir sekamas. Švietimo sričiai yra skiriamos didžiausios biudžeto eilutės, kiekviena politinė partija turi aiškias nuostatas ir pozicijas bendrojo lavinimo, aukštojo mokslo, neformalaus ugdymo klausimais ir visa tai lydi pastovus, kryptingas ir būtinas pokytis. Pastarojo laikotarpio įvykiai tik dar kartą įrodo, kad Lietuva nėra tokia valstybė. Nors daugelio partijų pasisakymuose ir programose galime rasti tokius žodžius kaip: „jaunimas – Lietuvos ateitis“, „švietimas –mūsų prioritetas“ ir panašiai. Ką bekalbėti apie sumaniąją strategiją „Lietuva 2030“, kurioje švietimui skiriamas didžiulis vaidmuo ar tarptautinius mūsų valdžios atstovų įsipareigojimus dėl, pavyzdžiui, aukštojo mokslo finansavimo dydžio, kurių, reikėtų pastebėti, niekas nei laikosi, nei planuoja laikytis. Visai neseniai pasirodžiusi naujiena dėl Švietimo ir mokslo ministro atstatydinimo studento akimis nėra tik dar vienas partijos „žaidimas“ ar žingsnis artėjant rinkimams. Tai dar vienas signalas, patvirtinantis, kad Lietuvoje švietimas vis dar Skaityti plačiau

 Paulius Baltokas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas   Vertėtų pasidžiaugti, jog Vyriausybė iniciavo socialinio modelio pakeitimus, o  diskusija apie juos įtraukė ir socialinius partnerius bei visuomenę. Mat, jei ne konkrečių pakeitimų, tai bent jau diskusijos reikėjo verkiant. Lietuvoje esame pratę problemas spręsti „palopant” skyles ir, šiukštu, nieko nekeičiant iš esmės, tai mus verčia stovėti vietoje, ir iš esmės sistemą paverčia sena, archajiška ir nesiekiančia tobulėti. Vienintelis tokios sistemos gyvumas pasireiškia tuo, jog visuomenė ieško sistemos apėjimo būdų dėl jos senai gyvenimo realybės neatitinkančių normų. O štai pasiūloma diskutuoti ir keisti nusistovėjusią tvarką iš esmės ir visuomenėje kyla pasipriešinimas. Be jokios abejonės, diskutuojant apie Darbo kodeksą svarbios profsąjungų nuomonės, tačiau ne mažiau svarbi turėtų būti ir jaunų, vis dar ieškačių darbo, ar pradėjusių dirbti žmonių nuomonė bei nuomonė jaunimo jau kuriančio verslą ir darbo vietas kitiems piliečiams. Senasis Darbo kodeksas ir socialinis modelis Lietuvoje buvo pakankamai paprastas ir, mano supratimu, vadovavosi keliais esminiais Skaityti plačiau

Studentų atstovai savo lyderiu antrą kartą išrinko Vytauto Didžiojo universiteto studentą Paulių Baltoką. Vykusioje nacionalinės organizacijos rinkimų konferencijoje savo balsą už jau šeštus metus studentiškame judėjime veikiantį P. Baltoką atidavė 119 iš 149 studentų atstovų. Savo preliminarioje veiklos programoje P. Baltokas vienu iš didžiausių prioritetu įvardino atstovavimo stiprinimą aukštosiose mokyklose bei didesnį įsitraukimą į nacionaliniu mastu vykstančius procesus. „Studentai turi pajusti apčiuopiamą Lietuvos studentų sąjungos teikiamą naudą. Sieksime toliau plėtoti socialinius ir verslo projektus ir kurti realią naudą studentams. Studentų sąjungos veikla turi būti vykdoma kryptingai ir apimti ne tik akademinius, bet ir socialinius klausimus“, – teigia P. Baltokas. Anot antrai kadencijai išrinkto organizacijos vadovo Studentų sąjunga privalo pradėti dirbti ir su trečiosios pakopos – doktorantūros bei rezidentūros – studijų studentais. „Gaila pripažinti, tačiau šiai dienai Studentų sąjunga bei studentų atstovybės aktyviausiai dirba su bakalauro bei magistro pakopų studentais, manome, kad turime atstovauti visų pakopų studijų studentams, o siekiant šio Skaityti plačiau

Šiandien (kovo 28 d.) vyksta LSS ataskaitos teikimo ir rinkiminė konferencija. Kviečiame stebėti tiesioginę rinkimų transliaciją bei užduoti klausimus. Kasmetinėje konferencijoje Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas pristatys metų veiklos ataskaitą, o Priežiūros komiteto nariai – finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą. Konferencijoje numatomi ir naujojo Sąjungos prezidento rinkimai.

Dabartinis Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas išreiškė norą vadovauti organizacijai ir antrą kadenciją. Primename, kad Studentų sąjungos prezidentas ir Priežiūros komiteto nariai bus renkami LSS ataskaitos teikimo ir rinkiminėje konferencijoje, kuri vyks šį šeštadienį, kovo 28 d. 12 val. ISM Vadobos ir ekonomikos universitete (Arklių g. 18, Vilnius). Daugiau informacijos apie kandidatą:     – Gyvenimo aprašymas (CV); –Motyvacinis laiškas; –Preliminari veiklos programa     Konferencijos metu taip pat bus renkami LSS Priežiūros komiteto nariai bei tvirtinama metinė veiklos ataskaita.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ironiškai žvelgia į Seimo narių siūlymą keisti LR Mokslo ir studijų įstatymą. Rytoj Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bus svarstomas parlamentarų siūlymas universitetus skirstyti į keturias kategorijas: universaliuosius, specializuotus, regioninius ir išskirtinį statusą turintį Vilniaus universitetą. Anot studentų, šis siūlymas yra neargumentuotas ir neturi aiškaus tikslo, taip pat neaiški tokio siūlymo kuriama pridėtinė vertė. Studentų atstovams šis Seimo narių siūlymas atrodo ne tik nekokybiškas ir neracionalus, bet ir priešinantis universitetų akademines bendruomenes bei kuriantis tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų nereikalingą ir nepagrįstą rangų sistemą. „Išnagrinėjome Seimo narių siūlymą ir mums atrodo, kad jis kurtų nereikalingą diskriminaciją tarp aukštųjų mokyklų. Vis dėlto nenorime švaistyti Seimo narių kūrybinio potencialo ir siūlome apsvarstyti galimybę parlamentarus skirstyti lygiai taip pat: į universaliuosius (galinčius pasisakyti visais klausimais), specializuotuosius (konkrečios srities ekspertus), regioninius (suprantančius tik savo kilmės krašto situaciją,  problemas ir galinčius siūlyti sprendimo kelius) , o seniausiam Seimo nariui būtų suteikiamas Skaityti plačiau

Ketvirtadienį vykusių akademinių pusryčių metu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristatė tyrimą „Lietuvos studentų finansinė našta praktikų metu“. Praėjusių metų gruodžio mėn. atliktu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ir įvertinti studentų praktikų metu patiriamą finansinę naštą, palyginti studentų patiriamas išlaidas studijų ir praktikų metu. Taip pat buvo siekiama nustatyti kokią įtaką finansinės praktikos sąlygos daro studentų mobilumui. 43 proc. tyrime dalyvavusių studentų teigė, kad praktikų metu išleidžia daugiau lėšų nei studijų metu. 26 proc. apklaustų studentų nurodė, kad jų išlaidos praktikų metų išaugo daugiau nei 250 Lt (72 eurų). 45 proc. apklaustų studentų nurodė, kad išlaidos praktikos ir studijų metu skyrėsi nežymiai. Tik 12 proc. apklaustųjų atlikdami praktiką jautė išlaidų sumažėjimą lyginant su studijomis. Padidėjusią finansinę naštą praktikų metu lemia padidėjusios išlaidos skiriamos būsto nuomai praktikos metu. „Lietuvoje kol kas nėra tradicijos studentams mokėti už darbą atliekamą praktikų metu, tą parodė ir atliktas tyrimas: 89 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansinio atlygio už Skaityti plačiau

Šiandien, vasario 25 d., Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pradėjo rinkti parašus peticijoje dėl kolegijų absolventus diskriminuojančios Valstybės tarnybos įstatymo normos panaikinimo. Anot studentų atstovų, galiojanti Valstybės tarnybos įstatymo redakcija nepagrįstai sukuria prastesnes sąlygas kolegijų absolventams įsidarbinti Valstybės tarnyboje. Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo 7 str. numato, kad A lygio Valstybės tarnautojų pareigas gali užimti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. LSS atstovai mano, kad nuostata, leidžianti kolegijų absolventams užimti tik B arba C lygio tarnautojų pareigas, diskriminuoja kolegijų absolventus ir nepagrįstai apribojant jų galimybes įsidarbinti darbo vietose, adekvačiose įgytam išsilavinimui. LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, bakalauro (universitetinės) ir profesinio bakalauro (kolegijinės) laispniai savo turiniu ir apimtimi nėra atskirti esminiais skirtumais ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, tad absolventai turi turėti lygias galimybes Valstybės tarnyboje. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų, tad keista, kad vieni gali užimti aukštesnes pareigas, o kiti ne. Dėl šios priežasties ir Skaityti plačiau