Preloader

Naujienos

Ieškomas projektų vadovas

Lietuvos studentų sąjunga prie nacionalinio biuro komandos kviečia prisijungti projektų vadovą/(-ę). Platesnė informacija apie poziciją pateikiama čia.   Kontaktinis asmuo: Ana Diana Michailova ana.michailova@lss.lt Jūsų gyvenimo aprašymo lauksime iki rugsėjo 17 d. el. paštu ana.michailova@lss.lt. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.  

Nemokamo aukštojo mokslo užtikrinimas pagal naująjį Mokslo ir studijų įstatymą

2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Šiame įstatyme patikslinamos sąlygos, pagal kurias gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje. Šie pakeitimai aktualūs visiems Lietuvos studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, taip pat ir valstybės nefinansuojamiems studentams, kurie, jei mokysis gerai, gali tikėtis vadinamosios rotacijos būdu užimti gero mokymosi reikalavimų netenkinančių valstybės finansuojamų studentų vietas. Šiame dokumente aptariama gerai besimokančio studento samprata ir valstybės finansuojamos studijų vietos išlaikymo, praradimo ir įgijimo būdai, reglamentuojami naujajame Mokslo ir studijų įstatyme. Pageidaujantiems sužinoti šio jautraus klausimo priešistorę skirtos dvi pirmos leidinio dalys. Leidinys visų pirma adresuojamas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. Tikimės, kad jis taip pat bus parankus aukštųjų mokyklų studijų administratoriams, studentų tėvams.

Išeiviai kviečiami teikti prašymus paramai studijoms gauti

Nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 30 d. Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, prašymus valstybės paramai gauti. Studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir vienkartinę socialinę išmoką. Paramą gali gauti studentai: priimti į pirmosios pakopos, vientisąsias arba antrosios pakopos studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje; paskutinę sesiją išlaikę be akademinių skolų (šis punktas netaikomas pirmosios pakopos, vientisųjų arba antrosios pakopos studijų pirmojo semestro studentams ir studentams, pretenduojantiems gauti socialinę išmoką). Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie yra atvykę, kalbas. Stipendijos dydis – 3 BSI (šiuo metu 114 Eur. per mėnesį). Ji skiriama vienam semestrui konkursinės eilės tvarka ir išmokama kas mėnesį. Socialinė išmoka (nuo 202,73 Eur iki 318,58 Eur) yra skiriama įvertinus pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį. Studentai, norintys gauti paramą, nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 30 d. turi Skaityti plačiau

Pirmakursius vilioja gydymo įstaigos. Išlikite budrūs

Už kelių dienų prasideda nauji mokslo metai. Vilniaus teritorinė ligonių kasa kartu su Lietuvos studentų sąjunga ragina studentus kritiškai vertinti į mokymo įstaigas užsukančių gydymo įstaigų atstovųpasiūlymus persirašyti į jų gydymo įstaigas. Kasmet naujų mokslo metų pradžioje Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) sulaukia skundų, kad sostinėje studijuoti pradėję jaunuoliai raginami persirašyti gydytis į privačias gydymo įstaigas. Už prisirašymą studentams žadamosįvairiosnuolaidos, jiems pateikiama klaidinga informacija, kad tik šiose gydymo įstaigose gali būti išduotos jiems reikalingos medicininės pažymos arba,kad jaunuoliai gali būti prisiregistravę dviejose gydymo įstaigose vienu metu ir taip įgyti dvigubą draustumą. Tačiau tai nėra teisinga. Studentų klaidinimas Reikėtų žinoti, kad, žmogui susirgus, jam reikalingos gydymo paslaugos(išskyrus būtinąją pagalbą) yra suteikiamos tik toje įstaigoje, kurioje jis tuo metu yra prisirašęs.„Dvigubo draustumo pažadu“ suklaidinti ir į naują gydymo įstaigą persiregistravę jaunuoliai ligos atveju dažnai kreipiasi į ankstesnes gydymo įstaigas ir labai nustemba, kad čia negali gauti reikiamų paslaugų, nes jau yra Skaityti plačiau

VSF pradeda prašymų-anketų valstybės remiamoms paskoloms gauti priėmimą

Nuo 2016 m. rugpjūčio 22 dienos, 8 val. iki 2016 m. rugsėjo 16 dienos, 15 val. studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016/2017 mokslo metams, galės pateikti elektroninius prašymus-anketas. Studentams bus teikiamos šios valstybės remiamos paskolos: paskolos studijų kainai sumokėti. Šios paskolos suma per metus negali viršyti studento mokamos metinės studijų kainos ar jos dalies; paskolos gyvenimo išlaidoms (iki 1 900 Eur per metus); paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (iki 2 280 Eur per metus). Teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Paskolos gavėjo bendra per visas studijas gautų paskolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė nei 14 630 Eur. Studentai norintys gauti paskolą studijų kainai, kurie jau pasiekė šį limitą, gali raštu kreiptis į fondą dėl jo padidinimo. Su prašymu fondui būtina pateikti aukštosios mokyklos pažymą apie studijų Skaityti plačiau

Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija: kas keisis studentams

Seimas galutinai pritarė naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai. Beveik keturis metus trukusios diskusijos pasiekė finišą: įstatymą pasirašyti liko šalies Prezidentei D. Grybauskaitei. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. Redakcija numato, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas kriterijai bus taikomi tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose vietose studijuosiantiems absolventams. Norintys studijuoti universitetuose turės peržengti 2 balų, kolegijose – 1,2 balo kartelę. Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata savaime studijų kokybės nepagerins. „Besiklausant diskusijų ima atrodyti, kad dėl prastos studijų kokybės kalti tik prastai brandos egzaminus išlaikę absolventai. Vis dėlto, priėmus geresnius studentus, studijų kokybė savaime nepagėrės, tiesiog bus lengviau dirbti su gabesniu jaunimu“, – sako P. Baltokas. Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad universitetai gali vykdyti trejų metų trukmės bakalauro studijas. P. Baltoko teigimu, tokia įstatymo nuostata vertintina prieštaringai. „Viena vertus, studijų procesas visose Europos šalyse trumpėja. Tačiau rengiant įstatymą laikėmės nuomonės, kad Lietuvoje vykdyti Skaityti plačiau

Doktorantai galės gauti išmokas už vaiko priežiūrą

Šiandien vykusiame vakariniame Seimo posėdyje pritarta Vaikų priežiūros įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma, kad išmoką už vaiko priežiūrą galės gauti doktorantūros ar rezidentūros studentai iki 30-ies metų. Iki šiol minėtame įstatyme buvo numatyta, kad tokia išmoka suteikiama tik studentams iki 26-ių metų, tad trečiosios pakopos studentai, kuriems ši išmoka aktualiausia, realios galimybės gauti papildomus finansus neturėjo. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Pauliaus Baltokas džiaugėsi, kad Seimo nariai atsižvelgė į studentų lūkesčius. „Šios įstatymo pataisos priėmimas yra racionalus sprendimas siekiant, kad daugiau jaunuolių stotų į doktorantūros studijas, kadangi iki šiol dažnam tekdavo  rinktis tarp šeimos kūrimo ar mokslinės karjeros. Įsigaliojus naujai tvarkai jauniems asmenims bus kur kas lengviau tęsti mokslinę veiklą. Tikimės, kad Prezidentė pasirašys šią pataisą ir trečios pakopos studentai jau nuo kitų metų galės pretenduoti į išmokas vaiko priežiūrai“, – teigė P. Baltokas. Trečiosios pakopos studijų studentai buvo diskriminuojami Vaiko priežiūros įstatymo pokytį teigiamai vertino ir Vilniaus universiteto rektorius Artūras Skaityti plačiau

Ką būtina žinoti apie sveikatos draudimą šiemet mokyklas ir studijas baigiantiems jaunuoliams

Įpusėjus brandos egzaminams mokyklose ir atsiskaitymų sesijoms universitetuose bei kolegijose, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (Vilniaus TLK) atkreipia šiemet mokyklas ir nuolatines studijas baigiančių jaunuolių dėmesį į privalomąjį sveikatos draudimą. Jie valstybės lėšomis apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai). „Studijų baigimas – džiugi šventė absolventams. Įgiję kvalifikaciją jaunuoliai skuba kuo greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje.Vis dėlto pirmojo darbo paieškos gali ir užsitęsti, tokiu atveju nereikėtų pamiršti pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.Kadangi aukštųjų mokyklų absolventai valstybės lėšomis draudžiami iki vasaros pabaigos, o vėliau, neįsidarbinus ar nepratęsus mokslųpagal nuolatinės studijų formos studijų programas, draudimu reikia pasirūpinti patiems“, – teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai ir studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Jaunuoliai, baigiantys mokyklas ar studijas vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Jei jaunuoliai nuo rugsėjo mėnesio nesimokys pagal Skaityti plačiau

Studentai: aukštosios mokyklos grasina neduosiančios diplomo

Gėlė, buteliukas gazuoto vandens, buteliukas negazuoto vandens, stiklinė, porcija sriubos, porcija antro patiekalo, sausainiai, kava, vaisiai ir servetėlės, tuo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos administracijos darbuotoja trečio kurso studentams nurodė aprūpinti baigiamųjų darbų komisiją. Pateikiant tokį reikalavimą paskutinių kursų grupių seniūnams leidžiama suprasti, kad nurodymo, vadinamo aukštosios mokyklos tradicija, nevykdymas gali turėti neigiamos įtakos studijų baigimui. Tiesa, seniūnams leidžiama pasirinkti ar maitinimu ir mažavertėmis dovanomis darbų gynimo komisiją aprūpins patys, ar surinkę pinigus iš kitų studentų. Tokią informaciją gavo Lietuvos studentų sąjunga (LSS) praėjusią savaitę visų aukštųjų mokyklų paskutinių kursų studentams išplatinusi pranešimą apie papildomas įmokas susijusias su studijų įgyvendinimo išlaidomis. LSS išplatintame pranešime studentai informuoti, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Švietimo ir mokslo ministerijos aiškinamuoju raštu, studentai neturi aukštajai mokyklai mokėti jokių įmokų susijusių su diplomo, jo priedėlio spausdinimu, įrišimu ar pan. „Toks aukštosios mokyklos elgesys negali būti toleruojamas. Didžioji dalis studentų, besirūpindami kaip geriau parašyti ir Skaityti plačiau

Paulius Baltokas: kodėl negalime didžiuotis Lietuvos aukštuoju mokslu?

Universitetai jungiasi. Aukštųjų mokyklų jungimosi siekinį deklaruoja ne tik rinkimines programas skelbiantys politikai, bet ir nepavydėtinoje finansinėje padėtyje atsidūrusios akademinės bendruomenės, jau ir viešai pripažįstančios, kad sparti aukštųjų mokyklų tinklo optimizacija yra būtina sąlyga siekiant poreikius tenkinančios studijų kokybės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad nors poreikį restruktūrizuoti aukštųjų mokyklų tinklą jaučia bene visos suinteresuotos šalys, drąsos priimti ryžtingus sprendimus stingama. Ši stagnacija nieko gero nežada: jei greitai, kalbu apie dviejų-penkių metų laikotarpį, nesiimsime veiksmų, galimai atsidursime situacijoje, kai pristigusios studentų ir jų atnešamų pinigų užsidarys dalis aukštųjų mokyklų. Šimtai ar tūkstančiai studentų liks be vietos, o mes ir toliau kalbėsime apie sprendimus, kuriuos priimti reikėjo prieš eilę metų, tačiau dėl aukštojo mokslo srityje įsisenėjusio konformizmo, politiškai netinkamo laiko priimti ryžtingus sprendimus ar elementaraus abejingumo ir nepateisinamo neveiklumo tie sprendimai priimti, kaip dažnai pas mus pasitaiko, nebuvo. Universitetų ir kolegijų jungimosi būtinybė suprantama bet kuriam suvokiančiam patį elementariausią pasiūlos ir paklausos Skaityti plačiau