| Vasario 16 - oji: pamokos ir iššūkiai | 2009-02-16 |
Mielieji,
prieš 91 metus šią dieną išmintingi mūsų tautos žmonės žengė žingsnį, kuriuo pranešė svarbią žinią, - išreiškė laisvės ir nepriklausomybės siekiančios tautos balsą. Tai reiškė atgimimą, galimybę savarankiškai kurtis tokį gyvenimą, kokio jo reikia patiems Lietuvos žmonėms.
Tuo metu nebuvo valstybės ir tautos kaip atskirų, nesusijusių elementų. Sąmonėje žmonių, iškėlusių Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės žibintą, pasirašiusių Vasario 16 – osios nepriklausomybės aktą, Lietuvos valstybė ir jos žmonės buvo bendra ir neatskiriama. Iš tos bendrystės semtasi įkvėpimo drąsiems sprendimams.
Taip, tai istorija. Tačiau ji vertinga. Bent jau tiek, kiek galime ir norime joje atrasti raktą į šių dienų ir ateities prasmę. 1918 – ųjų atgimimo dvasia šiandien mums primena ir apie šimtametes universitetinio mokymo tradicijas, apie tautos norą šviestis, nepasiduoti išorės jėgoms, siekiančioms išnaikinti bet kokią šviesaus proto ir laisvo mąstymo dalelę Lietuvoje. Vasario 16-oji taip pat įrodo, kokią galią turi susiklausymas, dialogas ir bendras veikimas, kuomet reikia siekti kartais net utopiškais atrodančių tikslų.
Visa tai mums nepaprastai svarbu ir šiandien, kuomet stovime ant vienos pagrindinių mūsų šalies gyvenimui reformos – mokslo ir studijų pertvarkos – slenksčio. Šalies politikai ruošiasi priimti itin svarbius, aukštojo mokslo kaitą turėsiančius lemti sprendimus, tariasi su įvairiomis skirtingų požiūrių, siekių ir lūkesčių žmonių grupėmis. Šiame kelyje bendro tikslo – kokybiško, modernaus pasaulio iššūkius galinčio atlaikyti aukštojo mokslo – nepasieksime be susiklausymo, bendrystės ir darnaus veikimo.
Vasario 16 – osios pamokos aktualios kaip niekad. Švęskime su polėkiu mokytis iš praeities, kad dabartis ir ateitis būtų paženklinta tobulėjimu.
Skaidraus džiugesio, įkvėpimo kurti gyvenimą tokį, kokio iš tiesų norime šiandien ir rytoj. Su Vasario 16 – ąja mus visus!
Nuoširdžiai,
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas
Jonas Okunis
prieš 91 metus šią dieną išmintingi mūsų tautos žmonės žengė žingsnį, kuriuo pranešė svarbią žinią, - išreiškė laisvės ir nepriklausomybės siekiančios tautos balsą. Tai reiškė atgimimą, galimybę savarankiškai kurtis tokį gyvenimą, kokio jo reikia patiems Lietuvos žmonėms.
Tuo metu nebuvo valstybės ir tautos kaip atskirų, nesusijusių elementų. Sąmonėje žmonių, iškėlusių Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės žibintą, pasirašiusių Vasario 16 – osios nepriklausomybės aktą, Lietuvos valstybė ir jos žmonės buvo bendra ir neatskiriama. Iš tos bendrystės semtasi įkvėpimo drąsiems sprendimams.
Taip, tai istorija. Tačiau ji vertinga. Bent jau tiek, kiek galime ir norime joje atrasti raktą į šių dienų ir ateities prasmę. 1918 – ųjų atgimimo dvasia šiandien mums primena ir apie šimtametes universitetinio mokymo tradicijas, apie tautos norą šviestis, nepasiduoti išorės jėgoms, siekiančioms išnaikinti bet kokią šviesaus proto ir laisvo mąstymo dalelę Lietuvoje. Vasario 16-oji taip pat įrodo, kokią galią turi susiklausymas, dialogas ir bendras veikimas, kuomet reikia siekti kartais net utopiškais atrodančių tikslų.
Visa tai mums nepaprastai svarbu ir šiandien, kuomet stovime ant vienos pagrindinių mūsų šalies gyvenimui reformos – mokslo ir studijų pertvarkos – slenksčio. Šalies politikai ruošiasi priimti itin svarbius, aukštojo mokslo kaitą turėsiančius lemti sprendimus, tariasi su įvairiomis skirtingų požiūrių, siekių ir lūkesčių žmonių grupėmis. Šiame kelyje bendro tikslo – kokybiško, modernaus pasaulio iššūkius galinčio atlaikyti aukštojo mokslo – nepasieksime be susiklausymo, bendrystės ir darnaus veikimo.
Vasario 16 – osios pamokos aktualios kaip niekad. Švęskime su polėkiu mokytis iš praeities, kad dabartis ir ateitis būtų paženklinta tobulėjimu.
Skaidraus džiugesio, įkvėpimo kurti gyvenimą tokį, kokio iš tiesų norime šiandien ir rytoj. Su Vasario 16 – ąja mus visus!
Nuoširdžiai,
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas
Jonas Okunis