Naujienos

Lietuvos gebėjimą rūpintis akademiniu jaunimu studentai įvertino teigiamai, tačiau studentų skirtas balas vertinimo skalėje nesiekia įvertinimo „patenkinamai“. Didžioji dalis apklaustųjų valstybės gebėjimui rūpintis studentais skirtų tarp keturių ir aštuonių balų. Studentų vertinimo vidurkis – 5,9 balo. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų sąjungai Tarptautinės studentų dienos proga apklausus 1007 studentus. Lyginant su 2012 m. apklausos rezultatais pastebima, kad studentai valstybės rūpinimąsi akademiniu jaunimu linkę vertinti prasčiau. Prieš tris metus apklausti studentai valstybės rūpestį vertino 6,8 balo. „Minime gražią progą – Tarptautinę studentų dieną, tad nusprendėme Lietuvoje besimokančių jaunuolių paklausti, ką jie mano apie valstybės rūpestį studentais. Liūdna, bet apklausos rezultatai nedžiugina: studentai jaučia sąstingį aukštojo mokslo sistemoje, pasigenda valstybės rūpesčio besimokančiais, vis dėlto galime jausti, kad švietimo sistemoje žengti pirmieji žingsniai permainų link, tačiau pasigendame aiškios lyderystės aukštojo mokslo srityje, tai jaučia didelė dalis akademinės bendruomenės. Tikimės, kad aukštasis mokslas judės svarbių permainų keliu, tačiau manome, kad sprendimai dėl studentų negali Skaityti plačiau

Šiandien (lapkričio 11 d.) šalia Švietimo ir mokslo ministerijos piketavę studentai reikalavo, kad ministrė A. Pitrėnienė atsiimtų Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kuria siekiama „gerai besimokantį“ pilietį apibrėžti kaip tokį, kurio vidurkis yra didesnis nei septyni ir neturintį akademinių skolų. Anot piketavusių studentų, ši pataisa nėra teisinga, kadangi skirtingose studijų srityse ar skirtingose aukštosiose mokyklose vertinimo kultūra skiriasi ir pažymiu septyni vertinami skirtingi žinių lygiai. „Manome, kad studentų finansavimas turėtų būti siejamas su studijų metu įgyjamomis kompetencijomis, išreikštomis ECTS kreditais, kadangi pažymio septyni vertė skirtingose programose skiriasi, o ECTS kreditai visur suprantami vienodai“, – kalbėjo šalia ministerijos piketavęs KTU studentas Mindaugas Valkavičius. Piketavusių studentų teigimu, priėmus šią pataisą abiturientai ne taip noriai stos į tiksliuosius bei technologinius mokslus, kadangi bijos jau po pirmojo žinių patikrinimo prarasti finansavimą studijoms. „Pati studijuoju inžineriją ir žinau, kad net gabiausiems studentams kai kuriuose moduliuose gauti įvertinimą septyni yra sudėtinga. Toks ministrės siūlymas tikrai atbaidytų Skaityti plačiau

Spalio 17 d. Kauno technologijos universiteto Studentų laisvalaikio centre, vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rinkodaros komiteto mokymai. Mokymuose dalyvavo 21 studentų savivaldų atstovai. Šeštadienio rytą dalyviai pradėjo klausydami buvusio ISM Studentų atstovybės marketingo koordinatoriaus Luko Sidaravičiaus pranešimo, kurio metu buvo pristatyta 13 svarbiausių žingsnių sėkmingai partnerių paieškai. Mokymų dalyviai sužinojo apie tinkamo pasiūlymo, pokalbio su būsimais partneriais bei savivaldos komunikacijos subtilybes. Antrojoje mokymų dalyje žiniomis dalinosi LSS partneriai – įmonės „WEB Partners” direktorius Mindaugas Juodaitis bei jo kolegos Paulius Zaleckis ir Milda Pranckevičiūtė. Dalyviai atliko simuliaciją, kurioje buvo vaizduojama studentų savivaldos remėjų paieška, analizuojamos dažniausiai pasitaikančios klaidos. Mokymų metu buvo pristatyta Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) partnerystės programa, aptarta šiandienos situacija. Dalyviai diskutavo apie būdus, kuriais būtų galima pagerinti LSP partnerystės programą. LSS verslo projektų vadybininkas Ričardas Rimkus dėkoja pranešėjams L. Sidaravičiui bei M. Juodaičiui už parengtus pranešimus.  

Spalio 11 d.  Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS)  ryšių su visuomene komiteto mokymai „Socialiniai tinklai ir jų valdymas“. Mokymuose dalyvavo 22 studentų savivaldų atstovai. Sekmadienio rytą dalyviai pradėjo klausydami komunikacijos specialistės Ievos Mazgytės pranešimo „Socialiniai tinklai. Kas tai?“. Mokymų dalyviai susipažino su plačiomis informacijos viešinimo galimybėmis, atsiveriančiomis internetinėje erdvėje.  Po diskusijos apie tai, kokius socialinius tinklus ir viešinimo būdus naudoja studentų savivaldų atstovai, mokymus tęsė agentūros „Social Mint“ vadovas Domantas Širvinskas. Pranešimo metu buvo analizuojamos viešinimo galimybės socialiniame tinkle „Facebook“, dėmesio atkreipimo būdai ir diskutuojama tema „Socialiniai tinklai sukelia priklausomybę“. Po pietų dalyviai išklausė „Šiūp“ komunikacijos ir dizaino projektų vadovo  Igno Gaižausko pranešimo apie dažnai pasitaikančias informacijos viešinimo klaidas socialiniame tinkle „Facebook“, darbo grupėse studentų savivaldų atstovai kūrė informacijos viešinimo planus, renginių aprašymus ir generavo netradicinės reklamos idėjas. Mokymų pabaigoje dalyviai aptarė LSS ryšių su visuomene komiteto ateities planus, lūkeščius, dalinosi mintimis ir idėjomis tolesniems darbams.  

Švietimo ir mokslo ministerija informavo, kad nuo spalio 1 d. doktorantų stipendijos didėja ketvirtadaliu. Lietuvos studentų sąjunga džiaugiasi šiuo pokyčiu, tačiau kartu primena apie kitų pakopų studentų finansinę padėtį. 2012-2015 m. tyrimas „Eurostudent“ atskleidė, kad Lietuvoje valstybės parama studentams yra mažesnė už Europos vidurkį tiek pagal paramą gaunančių studentų skaičių, tiek pagal paramos santykį su kitomis studentų pajamomis. Lietuvoje paramą iš valstybės gauna apie 30 proc. studentų, kai tuo tarpu tarkime kaimyninėje Estijoje tokia parama suteikiama beveik 60 proc. studentų. Paramos dydis lyginant su bendromis studento pajamomis Lietuvoje yra 20 proc., tai irgi nesiekia Europos vidurkio ir yra mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje. „Įvertinant abu pjūvius matyti, kad Lietuva yra tarp devynių valstybių, kurių parama studentams tiek įvertinant paramos dydį, tiek studentų gaunančių paramą skaičių yra pati mažiausia Europoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos studentai didžiąją dalį savo pajamų gauna iš tėvų ar partnerių. Ir tai yra visai nenuostabu, Skaityti plačiau

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui kelti doktorantų stipendijas. Nuo spalio mėnesio jos didės ketvirtadaliu. „Pirmųjų metų doktorantų stipendija šiuo metu nesiekė net minimalios algos. Keldami doktorantų stipendijas norime sudaryti sąlygas gabiems jaunuoliams rinktis mokslininko karjerą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Vyriausybės nutarimui įsigaliojus, pirmųjų metų doktorantai gaus 394,25 euro stipendiją, o vėlesniųjų metų doktorantai – 456 eurus. Iki šiol doktorantų stipendijos siekė atitinkamai 315,4 ir 364,8 euro. Doktorantų stipendijos kėlimas 2015 m. bus finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų. 2016 m. padidintoms stipendijoms Finansų ministerija papildomai numato 2 mln. eurų. Nuo 2017 m., atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, doktorantų stipendijas bus siekiama laipsniškai kelti iki šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio. Informaciją parengė: Švietimo ir mokslo ministerija

Rugsėjo  25-27 d. Kėdainių rajone, Č. Milošo sodyboje įvyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) socialinių ir akademinių reikalų komiteto mokymai. Mokymuose dalyvavo 20 studentų savivaldų atstovų. Mokymų metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas aukštojo mokslo kokybės sampratai Lietuvoje ir pasaulyje bei Bolonijos proceso eigai. Rugsėjo 25 d. dalyviams buvo pristatyta „LSS – besimokanti organizacija“ idėja ir viena iš jos įgyvendinimo priemonių – debatai. Vyko trumpi mokymai apie debatų teikiamą naudą, jų istoriją, struktūrą. Studentų savivaldų atstovai patys išbandė debatų teikiamą naudą ir debatavo temomis „Aukštasis mokslas turėtų būti nemokamas“, „Alkoholio vartojimo amžiaus ribos padidinimas“. Rugsėjo 26 d., šeštadienį, dieną dalyviai pradėjo klausydami KTU SA ir LSS alumni narės Monikos Simaškaitės mokymų apie lyderystę ir savanorystę. Vėliau savivaldų narių dėmesį pritraukė LSS viceprezidentas Andrius Zalitis pasakodamas apie atstovavimo pagrindus, Bolonijos procesą, jo istoriją ir struktūrą. Pasiklausius pranešimų dalyviai diskutavo apie Bolonijos procesą, nagrinėjo pagrindinius šio proceso dokumentus – Bolonijos deklaraciją, Londono ir Jerevano Skaityti plačiau

LR Seimas patenkino Lietuvos studentų sąjungos (LSS) peticiją dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo. Patvirtinus LSS teiktą peticiją siekiama panaikinti kolegijų absolventus diskriminuojančią nuostatą, jog A lygio pareigybes gali užimti tik universitetinį aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. LSS prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, toks sprendimas sveikintinas, jei ši įstatymo pataisa bus  priimta Seime atsiras galimybės geresniam regionų aprūpinimui jaunais specialistais. „Klausimo aktualumą rodo daugiau nei 4000 studentų parašų peticijoje, kurią iniciavome. Toliau peticija bus nagrinėjama Seime. Manome, kad kolegijų absolventai turi turėti tokias pačias teises valstybės tarnyboje, kaip ir universitetus baigę asmenys, ši įstatymo pataisa pagelbės valstybės tarnybos sistemai regionuose ir mažesniuose miesteliuose, kur jaučiamas specialistų trūkumas“, – sako P. Baltokas. Studentų atstovai teigia, kad kolegijų studentus diskriminuojanti nuostata atsirado, kadangi Valstybės tarnybos pareigybių lygiai buvo nustatyti kai Lietuvoje veikė tik universitetinio tipo aukštosios mokyklos.  2000-aisiais metais buvo įteisintas naujas aukštojo mokslo sektorius – kolegijos. Dėl tuomet susiklosčiusių aplinkybių kolegijos Skaityti plačiau