Preloader

LURK posėdyje nuspręsta, kokia bus minimali kartelė stojant į universitetus

Šiandien (vasario 23 d.) Mykolo Romerio universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdis. Posėdžio metu nustatyti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir aptarta priekabiavimo universitetuose problema.

Studijų kokybė svarbiau nei stojamojo balo kartelė

Diskusija, kokia turėtų būti minimali kartelė stojantiems į aukštąsias mokyklas – 3 ar 4, ar turėtų būti skirtis tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų bei kokia kartelė turėtų būti taikoma studijas baigusiems anksčiau, užsitęsė net kelis mėnesius.

Šiandien LURK nusprendė, jog minimali stojamojo balo kartelė universitetuose į valstybės finansuojamą vietą bus 3.6 balo, nepriklausomai nuo to, kada abiturientas baigė mokyklą. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo 3.6 balo minimalią kartelę taikyti ir studentams, ketinantiems stoti į valstybės nefinansuojamą vietą. Jeigu aukštosios mokyklos laikysis tokio balo, jos gali būti finansiškai paskatintos.

IMG_0815

„Akivaizdu, kad abiturientai privalo būti pasiruošę aukštojo mokslo studijoms ir pasiruošimo reikalavimai privalo būti vienodi visiems, tai yra, tiek valstybės finansuojamiems, tiek valstybės nefinansuojamiems studentams.

Esminis argumentas, kodėl apskritai atsirado kartelė ir kasmet vis keliama – studijų kokybės gerinimas, tačiau ar, pavyzdžiui, kartelė 4 yra kokybė, o 3.99 – nebe kokybė? Taip, tą ribą kažkur vis tiek reikia brėžti, tačiau norint gerinti studijų kokybę, lygiagrečiai kartu su pasiruošimu studijoms turi atsirasti ir aiškios priemonės, kurios galėtų įvertinti ir studentų pasitenkinimą studijomis, nes kokybė yra ne tik pasiruošimas, tačiau ir studijų procesas“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Dėl priekabiavimo aukštosiose mokyklose – rekomendacijos

Dar vienas svarstytas klausimas – dėl priekabiavimo universitetuose problemos ir Etikos nuostatų laikymosi gairių. Aukštosiose mokyklose vis dar nerimsta skandalai dėl nederamo dėstytojų elgesio su studentais, galimai pažeidžiančio etikos normas.

„Akivaizdu, kad tai yra akademinės bendruomenės kultūros klausimas ir kosmetiniai etikos kodekso pakeitimai, papildymai ar peržiūrėjimai neatneš norimo pokyčio. Mes privalome sukurti tokią akademinę aplinką, kur tiek studentai, tiek dėstytojai, tiek administracija jaustųsi saugiai bei žinotų, kur jie gali kreiptis esant reikalui. Tačiau norint tokią kultūrą kurti, pirmiausia reikia suprasti kliūtis, kurios trukdo keisti darbuotojų elgseną. Tam, kad tai pasiektume, turi atsirasti labai aiškios rekomendacijos, kurių pagalba būtų galima atpažinti netinkamą elgesį. Svarbu pradėti spręsti problemą vos tik atsiradus pirmiems signalams, o ne tada, kai problema tampa raštiška bei oficialia pretenzija“, – komentavo E. Sarkanas.

Atsižvelgiant į šią problemą, LURK pavedė etikos komisijai sukurti rekomendacijas, kurių laikymasis padėtų mažinti priekabiavimo aukštosiose mokyklose atvejų skaičių. LURK sutiko į rekomendacijų kūrimo procesą įtraukti ir Lietuvos studentų sąjungos atstovus.