| Naujoji Vyriausybė skelbia aukštojo mokslo pertvarkos pradžią | 2009-01-07 |
Studijų finansavimo problemoms spręsti – „studijų krepšelis“,
aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti – nauja paskolų sistema taip
pat didesnis savarankiškumas aukštosioms mokykloms. Visa tai ir dar
daugiau siūloma naujausiose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose. Du
šio įstatymo projektus, kurie vėliau buvo subendrinti, dar praeitais
metais Seimui teikė Švietimo ir mokslo ministerija bei parlamentarų
grupė, keli kurių - dabartinis Premjeras Andrius Kubilius, Švietimo ir
mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Naujosios pataisos sausio 7 d.
patvirtintos Vyriausybėje ir teikiamos Seimui svarstyti.
Pasak Premjero, šios pataisos – esminės aukštojo mokslo pertvarkos pradžia. Anot pataisų autorių – Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų – pataisos suderintos ir su praeitų metų kovo mėn. priimtu LR Konstitucinio teismo nutarimu bei naujosios Vyriausybės programa.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Jono Okunio teigimu, siūlomos įstatymo pataisos yra svarbios ir būtinos priimti neatidėliojant.
„Šios pataisos nemaža dalimi parengtos įtraukiant ir mūsų parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo reformos. Nuolat pasisakėme už studijų kokybės gerinimą, skatinome, kad universitetų valdymas būtų atviresnis, aukštųjų mokyklų skaičius mažėtų, studentų paskolų fondas ir pačios paskolos būtų didesnės. Ryžtingų žingsnių konkrečiais plataus masto veiksmais spręsti įsisenėjusias aukštojo mokslo problemas ilgą laiką trūko, todėl tikimės, jog šįkart tai duos pageidaujamų rezultatų“, - komentuoja LSS prezidentas Jonas Okunis.
Finansavimo naujovė – „Studijų krepšelis“
Seimui priėmus siūlomą Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2009-2010 studijų metų pirmo kurso studentų finansavimas būtų pagrįstas „studijų krepšelio“ principu. „Studijų krepšelis“ – tai lėšų suma, valstybės suteikiama studentui visam studijų laikotarpiui. „Krepšelius“ planuojama skirstyti abiturientams pagal jų mokyklų baigimo rezultatus. „Studijų krepšeliams“ šių metų biudžete Vyriausybė jau yra numačiusi skirti 51 mln. litų.
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius jau yra pripažinęs, kad „krepšelių“ skaičius universitetuose bus šiek tiek mažesnis, nes planuojama nežymiai mažinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių universitetuose. Kolegijose jis nekistų.
Pagal siūlomas pataisas, planuojama įgyvendinti 2008 metų kovo mėn. Konstitucinio Teismo nutarime išreikštą reikalavimą skirti visą reikalingą sumą vienai studijų vietai finansuoti. Kaip teigiama, Vyriausybė nustatys finansavimo proporcijas tarp šešių studijų sričių ir tuo būdu valstybės finansavimas, skirtas atitinkamai studijų sričiai, aukštajai mokyklai atiteks pagal gabiausių stojančiųjų pasirinkimą (ir valstybinėms, ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms).
Finansavimo pertvarkai įgyvendinti bus reikalinga apskaičiuoti studijų kainą. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, ją nustatyti turi pačios aukštosios mokyklos. Todėl įstatymo pataisose įtvirtinta, kad valstybė finansuos studijų kainą, pačių aukštųjų mokyklų apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus.
Projektas numato, kad iki 10 procentų geriausiai studijavusiųjų studentų valstybės nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse aukštosiose mokyklose turės galimybę gauti kompensaciją už sumokėtą studijų kainą.
Veiklą jau yra pradėjusios ministro G. Steponavičiaus iniciatyva sudarytos darbo grupės studentų vertinimo vertinimo kriterijams harmonizuoti ir „studijų krepšelio“ metodikai parengti.
Paskolos
Studijų prieinamumui užtikrinti planuojama nauja valstybės ir valstybės remiamų paskolų sistema, kuri sudarys geresnes finansines sąlygas visiems, siekiantiems aukštojo mokslo. Paskolos bus suteikiamos su valstybės garantija, palūkanų dengimu ir palankiais grąžinimo terminais.
Socialinį studijų prieinamumą užtikrins socialinės stipendijos socialiai remtiniems studentams ir skatinamosios stipendijos už gerus studijų rezultatus.
Veiklą jau yra pradėjusi ministro G. Steponavičiaus iniciatyva suformuota darbo grupė paskolų sistemai tobulinti. Grupėje veikią ir LSS Akademinio proceso ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Dovydas Kinderys.
Aukštųjų mokyklų savarankiškumas
Seimui pritarus, taip pat bus keičiama valstybinių aukštųjų mokyklų teisinė forma iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Šis pakeitimas sudaro palankias sąlygas valstybinėms aukštosioms mokykloms sėkmingai veikti dinamiškoje ir konkurencinėje aplinkoje, siekti joms keliamų tikslų.
Numatoma, kad teisinės formos pakeitimas suteiks galimybes valstybinėms aukštosioms mokykloms valdyti, naudotis ir disponuoti savo užsidirbtu turtu nuosavybės teise kartu įvedant saugiklius, kad tokiomis teisėmis nebūtų piktnaudžiaujama. Įstatymas taip pat numato galimybę pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti aukštąsias mokyklas.
Įstatyme taip pat nustatyta skatinti aukštųjų mokyklų jungimąsi, keisti universitetų valdymą strateginio organo teises suteikiant Taryboms, kurios rinktų rektorių.
Vyriausybė nutarė siekti, kad siūlomas Mokslo ir studijų įstatymas Seimo būtų priimtas iki 2009 metų kovo 1 d., o poįstatyminiai aktai – iki balandžio 1 d. Valstybės remiamų paskolų sistema bus pradėta diegti nuo liepos 1 d.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos studentų sąjungos informaciją
Pasak Premjero, šios pataisos – esminės aukštojo mokslo pertvarkos pradžia. Anot pataisų autorių – Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų – pataisos suderintos ir su praeitų metų kovo mėn. priimtu LR Konstitucinio teismo nutarimu bei naujosios Vyriausybės programa.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Jono Okunio teigimu, siūlomos įstatymo pataisos yra svarbios ir būtinos priimti neatidėliojant.
„Šios pataisos nemaža dalimi parengtos įtraukiant ir mūsų parengtus siūlymus dėl aukštojo mokslo reformos. Nuolat pasisakėme už studijų kokybės gerinimą, skatinome, kad universitetų valdymas būtų atviresnis, aukštųjų mokyklų skaičius mažėtų, studentų paskolų fondas ir pačios paskolos būtų didesnės. Ryžtingų žingsnių konkrečiais plataus masto veiksmais spręsti įsisenėjusias aukštojo mokslo problemas ilgą laiką trūko, todėl tikimės, jog šįkart tai duos pageidaujamų rezultatų“, - komentuoja LSS prezidentas Jonas Okunis.
Finansavimo naujovė – „Studijų krepšelis“
Seimui priėmus siūlomą Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2009-2010 studijų metų pirmo kurso studentų finansavimas būtų pagrįstas „studijų krepšelio“ principu. „Studijų krepšelis“ – tai lėšų suma, valstybės suteikiama studentui visam studijų laikotarpiui. „Krepšelius“ planuojama skirstyti abiturientams pagal jų mokyklų baigimo rezultatus. „Studijų krepšeliams“ šių metų biudžete Vyriausybė jau yra numačiusi skirti 51 mln. litų.
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius jau yra pripažinęs, kad „krepšelių“ skaičius universitetuose bus šiek tiek mažesnis, nes planuojama nežymiai mažinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių universitetuose. Kolegijose jis nekistų.
Pagal siūlomas pataisas, planuojama įgyvendinti 2008 metų kovo mėn. Konstitucinio Teismo nutarime išreikštą reikalavimą skirti visą reikalingą sumą vienai studijų vietai finansuoti. Kaip teigiama, Vyriausybė nustatys finansavimo proporcijas tarp šešių studijų sričių ir tuo būdu valstybės finansavimas, skirtas atitinkamai studijų sričiai, aukštajai mokyklai atiteks pagal gabiausių stojančiųjų pasirinkimą (ir valstybinėms, ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms).
Finansavimo pertvarkai įgyvendinti bus reikalinga apskaičiuoti studijų kainą. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, ją nustatyti turi pačios aukštosios mokyklos. Todėl įstatymo pataisose įtvirtinta, kad valstybė finansuos studijų kainą, pačių aukštųjų mokyklų apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus.
Projektas numato, kad iki 10 procentų geriausiai studijavusiųjų studentų valstybės nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse aukštosiose mokyklose turės galimybę gauti kompensaciją už sumokėtą studijų kainą.
Veiklą jau yra pradėjusios ministro G. Steponavičiaus iniciatyva sudarytos darbo grupės studentų vertinimo vertinimo kriterijams harmonizuoti ir „studijų krepšelio“ metodikai parengti.
Paskolos
Studijų prieinamumui užtikrinti planuojama nauja valstybės ir valstybės remiamų paskolų sistema, kuri sudarys geresnes finansines sąlygas visiems, siekiantiems aukštojo mokslo. Paskolos bus suteikiamos su valstybės garantija, palūkanų dengimu ir palankiais grąžinimo terminais.
Socialinį studijų prieinamumą užtikrins socialinės stipendijos socialiai remtiniems studentams ir skatinamosios stipendijos už gerus studijų rezultatus.
Veiklą jau yra pradėjusi ministro G. Steponavičiaus iniciatyva suformuota darbo grupė paskolų sistemai tobulinti. Grupėje veikią ir LSS Akademinio proceso ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Dovydas Kinderys.
Aukštųjų mokyklų savarankiškumas
Seimui pritarus, taip pat bus keičiama valstybinių aukštųjų mokyklų teisinė forma iš biudžetinės į viešąją įstaigą. Šis pakeitimas sudaro palankias sąlygas valstybinėms aukštosioms mokykloms sėkmingai veikti dinamiškoje ir konkurencinėje aplinkoje, siekti joms keliamų tikslų.
Numatoma, kad teisinės formos pakeitimas suteiks galimybes valstybinėms aukštosioms mokykloms valdyti, naudotis ir disponuoti savo užsidirbtu turtu nuosavybės teise kartu įvedant saugiklius, kad tokiomis teisėmis nebūtų piktnaudžiaujama. Įstatymas taip pat numato galimybę pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti aukštąsias mokyklas.
Įstatyme taip pat nustatyta skatinti aukštųjų mokyklų jungimąsi, keisti universitetų valdymą strateginio organo teises suteikiant Taryboms, kurios rinktų rektorių.
Vyriausybė nutarė siekti, kad siūlomas Mokslo ir studijų įstatymas Seimo būtų priimtas iki 2009 metų kovo 1 d., o poįstatyminiai aktai – iki balandžio 1 d. Valstybės remiamų paskolų sistema bus pradėta diegti nuo liepos 1 d.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos studentų sąjungos informaciją