2020 m. lapkričio mėnesį Lietuvos studentų sąjunga (LSS) vykdė apklausą, skirtą įvertinti studentų nuomonę apie Erasmus+ mobilumo programą bei pateikti rekomendacijas aukštosioms mokykloms (AM), siekiant ją tobulinti. Anketa siųsta Lietuvos studentams iš skirtingų AM, viso dalyvavo 1503 respondentai, rezultatai papildyti duomenimis, gautais iš fokus grupės.
Erasmus+ mobilumo programa – svarbi ir prasminga
Erasmus+ mobilumo programa yra plačiai žinomas reiškinys ir tarp Lietuvos studentų. Tik labai maža dalis atsakiusiųjų (3,61 proc.) teigia, kad nėra apie ją girdėję. Nors programos vykdytojai pastebi, kad dalyvaujančių skaičius kasmet mažėja, Lietuvos studentams ši programa vis dar atrodo svarbi ir prasminga – vos 1 proc. apklaustųjų atrodo kitaip.
Remiantis fokus grupių tyrimu, jame dalyvavę studentai akcentavo, jog Erasmus+ suteikia galimybes geriau pažinti save, įveikti iššūkius ir baimes, pažinti naują kultūrą. Visi kokybinio tyrimo dalyviai, buvę Erasmus+ studijų mobilumo programoje, rekomenduotų vykti kitiems.
Studentams trūksta informacijos
Nors dauguma studentų yra patenkinti informacija, kurią gauna iš savo AM, galime pastebėti ir reikšmingą skaičių respondentų, kurie ją vertina nepalankiai, o didelė dalis jaučia informacijos trūkumą. Atliekant tyrimą pastebėta, kad studentai, kuriems trūksta žinių apie Erasmus+, yra linkę blogiau vertinti informaciją, kurią gauna iš savo AM. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad komunikacijos kokybė ir jos vertinimas itin priklauso nuo už Erasmus+ studijų mobilumą atsakingo asmens.
Tarp studentų pamėgtų šalių – Pietų Europa
Penktadalis respondentų teigė dalyvavę Erasmus+ programoje, o dalis jų (apie 5 proc.) dalyvavo ne kartą. Taip pat pastebima tendencija, kad dalis studentų, jau dalyvavusių programoje, yra linkę išvykti dar kartą. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai Lietuvos studentai renkasi Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Vokietijos kryptis. Šiame sąraše daugiausiai dominuoja Europos Sąjungos šalys, tačiau galima pastebėti, jog studentai renkasi ir tolimesnes šalis, tokias kaip Pietų Korėja ar Rusija.
Su pandemijos pasekmėmis susidūrė beveik 75 proc. Erasmus+ programos dalyvių
Į apklausą buvo įtrauktas klausimas „Ar esate pateikę paraišką Erasmus+ studijoms, tačiau neišvykote?“ ir, nors teigiamai į šį klausimą atsakė tik 107 apklaustieji, daugiau nei pusė jų teigė, kad išvykti nepavyko dėl pandemijos sukeltų pasekmių.
Nors dėl pandemijos dalis studentų ir pakeitė planus, kita dalis dar prieš prasidedant suirutei jau buvo pradėję studijas užsienio universitete. Remiantis tyrimo rezultatais, COVID-19 įtakos neturėjo beveik ketvirtadaliui Erasmus+ programoje dalyvavusių asmenų. Visgi, daliai studentų teko atšaukti studijas užsienyje (beveik 7 proc.), išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, kurioje buvo apsistoję (8 proc.) ir / ar grįžti anksčiau (22 proc.).
Pasinaudoti programa trukdo finansiniai iššūkiai ir kalbos barjeras
Studentų buvo klausta, kokios priežastys lemia jų apsisprendimą nedalyvauti mobilumo programoje. Tarp dažniausiai pasitaikančių galime matyti finansinius iššūkius, užsienio kalbos žinių bei informacijos apie pačią programą trūkumą (maždaug 43 proc.). Taip pat dalis studentų nenori / negali dalyvauti Erasmus+ dėl savo šeimos, artimųjų, draugų, antros pusės, taip pat dėl įsipareigojimų darbovietėje.
Nors didelė dalis studentų mato prasmę Erasmus+ programoje, ketina vykti studijuoti į užsienio universitetą ar jau buvo išvykę, užsienyje jie neretai patiria sunkumų ir studijų procesas ne visada vyksta sklandžiai. Dalyvavę Erasmus+ programoje teigia, jog yra tekę patirti finansinių sunkumų, sunkumų randant gyvenamąją vietą, o studijos numatyta kalba ne visuomet vyksta sklandžiai. Taip pat aktuali išlieka ir kalbos barjero problema.
LSS siūlo priemones, skirtas sukurti palankesnes sąlygas studentų mobilumui
Atsižvelgus į Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo rezultatus bei išryškėjusias problemas, aukštosioms mokykloms buvo pateiktos rekomendacijos, siekiant patobulinti Erasmus+ mobilumo programą ir sudaryti studentams palankesnes sąlygas jomis pasinaudoti.
Dalyje Aukštųjų mokyklų nėra užtikrinama kokybiška ir nuosekli informacijos sklaida apie Erasmus+ studijų mobilumo programą.
- Aukštosios mokyklos galėtų įtraukti studentų dalyvavusių Erasmus+ studijų mobilumo programoje patirčių dalinimąsi su norinčiais išvykti;
- Aukštosios mokyklos komunikacijos šaltiniuose turėtų reguliariai atnaujinti informaciją apie Erasmus+ studijų mobilumo programą;
- AM viešinimui turėtų pasitelkti daugiau priemonių (skelbti naujienas socialiniuose tinkluose / organizuoti susitikimus su studentais ir kt.);
- AM turėtų informuoti studentus apie iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduria išvykę studentai (dokumentų tvarkymas / apgyvendinimas ir kt.), pavyzdžiui, galėtų parengti atmintines į populiariausias šalis;
- AM turėtų viešinti informaciją, atsižvelgiant į studijų programą ir kursą.
Erasmus+ studijų mobilumo programa finansiškai yra ne visiems prieinama programa.
- AM norinčius išvykti studentus turėtų informuoti apie galimas patirti išlaidas;
- AM turėtų apgalvoti galimybę skirti papildomas stipendijas studentams, patiriantiems finansinių sunkumų;
- AM turėtų pasiūlyti alternatyvas vykti į šalis, kuriuose yra patiriama mažiau išlaidų.
Ribotas užsienio AM pasirinkimas dėl studijų programos neatitikimų.
- AM sudarydamos sutartis privalo peržvelgti, kurioms studijų programoms yra pritaikytas universitetas;
- AM turėtų ieškoti daugiau partnerių, kurie padėtų suteikti galimybę studentams išvykti.
Norinčių išvykti studentų baimė dėl prastų užsienio kalbos įgūdžių.
- AM galėtų sudaryti papildomus užsienio k. mokymus / kursus;
- AM galėtų skirti finansavimą norintiems lankyti kursus.
Aukštoji mokykla neužtikrina, kad užsienio aukštoji mokykla atitinka reikalavimus.
- Sudarant sutartis kiekviena aukštoji mokyklą turėtų atidžiai įvertinti visus kriterijus;
- Aukštoji mokykla turi reguliariai vykdyti reikalavimų atitikimų analizes, įtraukiant užsienio AM ir ten išvykusius studijuoti studentus.
Studentai, vykstantys į Erasmus+ studijas, susiduria su sunkumais pildant dokumentus.
- Aukštosios mokyklos turėtų vykdyti išsamesnes analizes dėl dokumentų pildymo, norinti išvykti į ne ES šalis;
- Aukštosios mokyklos turi užtikrinti aktyvią atsakingų asmenų komunikaciją su studentais, vykstančiais į Erasmus+ studijas.
Galutinai nėra išvystytas Erasmus+ studijų mobilumo programos pritaikomumas spec. poreikių turintiems studentams.
- Aukštoji mokykla turėtų suteikti visą informaciją apie užsienio AM ir gyvenamosios vietos pritaikymą spec. poreikių turintiems studentams;
- Aukštoji mokykla turėtų ieškoti daugiau partnerių, kurie turi pritaikytą infrastruktūrą, kad būtų suteikiamos platesnės galimybės studentams su spec. poreikiais.
- AM turėtų reguliariai vykdyti analizes ir komunikuoti su dalyvavusiais Erasmus+ studijų mobilumo programoje, siekiant identifikuoti tobulintas sritis.