Preloader

LSS pateikė siūlymus LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projektui

Antrąją vasario mėnesio savaitę, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva, vyko nuotolinė konsultacija dėl LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekto, kuriam pasiūlymus pateikė ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Konsultacijos metu išsakyti organizacijos siūlymai, kurių pagrindinis – į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planą įtraukti atskirą tikslą parengti Europos aukštojo mokslo erdvėje numatytų studentų socialinės dimensijos principų įgyvendinimo gaires, penktadienį, vasario 12 d., buvo išdėstyti ir raštu, kreipiantis į ŠMSM.

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane trūksta dėmesio socialinei dimensijai

Dar pernai LSS išreiškė viešą poziciją „Dėl būtinų švietimo pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio“ – į dalį joje pateiktų pasiūlymų buvo atsižvelgta LR Seimui tvirtinant XIII Vyriausybės programą bei rengiant minėtą projektą. Ir visgi, nors projektas orientuotas į studijų kokybės gerinimą ar mokslo tyrimų bei eksperimentinės plėtros stiprinimą, LSS nuomone, jame nepakankamai dėmesio skiriama socialinės dimensijos principų įgyvendinimui Lietuvoje, o viena su tuo susijusių problemų – socialinė dimensija suprantama per siaurai, vien kaip faktinis patekimas į aukštąją mokyklą.

LSS dar 2019 m. yra patvirtinusi socialinės dimensijos poziciją, kurioje pateikiama samprata, kad socialinė dimensija yra sistema, kurioje kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jį supančios aplinkos ir įtaką darančių ekonominių, socialinių ir kultūrinių veiksnių, turi galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą – tam pritaria ir Vyriausybė, kuri savo programoje, 53 punktu, yra numačiusi siekį, kad visi norintys ir studijoms pasirengę žmonės turėtų sąlygas studijuoti, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos finansinės padėties.

Suvienodinti reikalavimus stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas sveikintinta, tačiau nepakanka

Vis dėlto, nors Vyriausybė yra numačiusi suvienodinti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, stojant į valstybės finansuojamas ir į nefinansuojamas vietas, kurį ilgus metus skatina ir LSS, šis vienintelis siūlymas nėra pakankamas ir patvirtina siaurą supratimą apie socialinę dimensiją.

Socialinės dimensijos samprata, LSS aiškinimu, susideda iš daugiau elementų:

  • Išankstinis pasiruošimas studijuoti, priklausantis nuo bendrojo lavinimo kokybės;
  • Faktinis įstojimas į aukštąją mokyklą;
  • Sklandus studijų procesas, kurio užtikrinimui būtinos kokybiškos ir prieinamos socialinės bei akademinės paslaugos, pakankama finansinė parama, kuri leistų skirti daugiau laiko geriems akademiniams rezultatams, o ne darbui;
  • Sėkmingas studijų užbaigimas bei įgytų žinių ir kompetencijų praktinis pritaikymas.

Atsižvelgiant į tai, LSS pasiūlė į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planą įtraukti atskirą tikslą parengti Europos aukštojo mokslo erdvėje numatytų studentų socialinės dimensijos principų įgyvendinimo gaires, kurios neapsiribotų, tačiau apimtų:

  • Nuoseklų studentų finansinės paramos didinimą, kuris sudarytų sąlygas studentams skirti daugiau laiko dalyvavimui studijų procese, o ne apmokamam darbui;
  • Lengvatinių paskolų sistemos tobulinimą, kaip prioritetą numatant paskolų grąžinimo susiejimą su momentu, kai absolvento pajamos pasiekia ar viršija numatytą ribą;
  • Alternatyvių būdų patekti į aukštąją mokyklą įteisinimą, apimant neformaliuoju bei savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimą ar trumpųjų studijų įgyvendinimą;
  • Studentų psichosveikatos raštingumo stiprinimą, sudarant galimybes aukštosioms mokykloms teikti studentams nemokamas psichologo konsultacijas bei užtikrinant įvairių prevencinių veiklų vykdymą;
  • Studijų prieinamumą specialiųjų poreikių turintiems asmenims, neapsiribojant tik aukštųjų mokyklų infrastruktūros pritaikymu, tačiau įtraukiant ir dėstytojų kompetencijų stiprinimą;
  • Galimybes aukštosioms mokykloms sukurti bei palaikyti veiksmingą individualių studentų pažangos stebėjimo ir pagalbos jiems teikimo sistemą, kuri leistų mažinti studentų nubyrėjimo mastą;
  • Aukštųjų mokyklų bendrabučių infrastruktūros modernizavimą.