Šiandien Lietuvos švietimo taryba (LŠT), kartu su Lietuvos studentų sąjunga (LSS) naujai Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ir socialiniams partneriams, atsakingiems už aukštojo mokslo politikos formavimą, pateikė siūlymus dėl veiksmų, siekiant aukštojo mokslo proveržio. Šie siūlymai buvo suformuoti LSS pozicijos pagrindu, kuri buvo pristatyta ir LŠT.
Bendroje LŠT ir LSS pozicijoje teigiama, kad tvarus, kokybiškas bei prieinamas švietimas yra valstybės raidos pagrindas, o nesiimant spręsti išsakytų iššūkių, galimos ilgalaikės neigiamos pasekmės valstybės gerovei. Pagrindinės sritys, į kurias, remiantis dokumentu, reikia atkreipti ypatingą dėmesį, yra būtinybė didinti finansavimą vienam studentui, siekis stiprinti studijų bei mokslo kokybę ir įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvėje numatytus socialinės dimensijos aukštajame moksle principus.
Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra formuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir rengiama Vyriausybės programa, LŠT ir LSS pateikiami konkretūs siūlymai, apimantys ir teisės aktų pakeitimus, galėtų būti įtraukti Vyriausybės programą ir (ar) Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą.
Pateikiami siūlymai:
- siekti, kad iki 2024 metų būtų sumažintas vienam akademiniam darbuotojui tenkantis studentų skaičius iki ES vidurkio;
- siekti, kad iki 2024 metų būtų sumažintas vienam aptarnaujančiajam darbuotojui tenkantis studentų skaičius iki ES vidurkio;
- siekti, kad iki 2024 metų ne mažiau kaip 20 proc. studentų gautų minimalių vartojimo poreikių dydį siekiančias skatinamąsias stipendijas;
- įtvirtinti, kad norminė studijų kaina bei studentų socialinės stipendijos dydis būtų apskaičiuojami kaip matavimo vienetą naudojant ne bazinį socialinės išmokos dydį, bet minimalų mėnesio atlyginimą;
- įtvirtinti pedagogų, mokslininkų ir kitų aukštojoje mokykloje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio periodinio indeksavimo sistemą;
- užtikrinti Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintų aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairių įgyvendinimą aukštosiose mokyklose, įtvirtinant galimybę aukštosioms mokykloms pasirengti ir įgyvendinti kompetencijų tobulinimo programas savarankiškai.
LSS prezidento Eigirdo Sarkano teigimu, šie bendri su LŠT pateikti siūlymai yra tik dalis LSS išsakytų nuostatų, susijusių su švietimo problemomis bei aukštojo mokslo iššūkiais: „Tai yra tie punktai, kurie galėtų būti pradėti įgyvendinti gana greitai, tačiau vienas esminių momentų yra ir aukštojo mokslo finansavimo sistemos pokytis, kurį ketiname inicijuoti kartu su LŠT. Esminis naujos finansavimo strategijos pagrindas turėtų būti finansavimo vienam studentui didinimas, kuris šiuo metu yra dvigubai mažesnis negu ES ar OECD šalių vidurkis. Tikimės, jog bent jau tam tikros mūsų siūlomos nuostatos atsispindės ir Vyriausybės programoje, o vėliau bus galima nuosekliai, remiantis ekspertinėmis įžvalgomis, prisidėti ir prie Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimo.“
Šiuo raštu Taryba, kurios nariai taip pat yra Studentų sąjungos, Lietuvos rektorių konferencijos bei Lietuvos kolegijos direktorių konferencijos skiriami atstovai, informuoja, kad Taryba, pasitelkiant ekspertus bei suinteresuotų šalių atstovus, numato parengti kaitos gaires dėl aukštojo mokslo finansavimo sistemos.
Su visu dokumento tekstu bei siūlomais teisės aktų pakeitimais galite susipažinti čia.