Lietuvos studentų sąjunga (LSS) džiaugiasi savo nariais ir jų pasiekimais, tad norime pasidalinti jais ir skatinti gerųjų praktikų dalijimąsi bendruomenėje. Šiandien VILNIUS TECH studentų atstovybės (SA) tarptautinių studentų reikalų vadovas Saulius Paukštė dalinasi savo patirtimi atstovaujant studentams iš užsienio ir įspūdžiais iš tarptautinių studentų atstovų susitikimų.
Kaip ir kodėl nusprendei orientuotis į studentų iš užsienio atstovavimą?
Gal būtų gražu pasakyti, jog nuo pat pradžių jaučiau kokią nors ugnelę atstovauti būtent studentams iš užsienio. Realybė buvo buitiškesnė – praėjusį pavasarį fakultetinei komandai reikėjo studentams iš užsienio atstovauti pasiruošusio žmogaus. Studijuoju anglų kalba, esu akademinės grupės atstovas nuo pirmo kurso, tad studijų kasdienybėje tenka artimiau susipažinti su studentų iš kitų šalių patiriamais sunkumais.
Su fakulteto pirmininku lankėme imtynių treniruotes, tad jis žinojo apie mano norą prisijungti prie VILNIUS TECH SA ateinantį rudenį. Galiausiai, vasarą, padedant vykdyti mūsų kuratorių programą, dabartinis VILNIUS TECH SA prezidentas pakvietė atstovauti studentams iš užsienio jo komandoje.
Kokių skirtumų pastebi tarp lietuvių studentų ir studentų iš užsienio atstovavimo Lietuvoje?
Atstovaujant tarptautiniams studentams privalu suprasti, jog tai yra žmonės, kurie kartais auga drastiškai kitokiame kultūriniame kontekste. Tokios praktikos, kurios mums atrodo įprastos, jų gimtinėje gali atrodyti kitaip ar išvis neegzistuoti. Be to, studentų iš užsienio problemos kartais būna specifinės būtent jiems – vilnietis tavęs niekados neprašys pagalbos siekiant pratęsti leidimą laikinai gyventi (LLG). Tai priveda prie to, jog reikia būti pasiruošusiam pripažinti, kad tavo požiūris į tai, kaip problemą spręsti, arba, išvis, kas yra problema, gali būti neteisingas.
Ar manai, kad atstovavimas studentams iš užsienio dar galėtų tobulėti Lietuvoje?
Visados galima geriau! Neretai pastebiu matomumo ir balso trūkumą. Būna, jog yra orientuojamasi į lietuvių studentų atstovavimą paprasčiausiai dėl to, jog dauguma studentų – lietuviai, tad jų problemas pastebėti lengviau. Iš vienos pusės – nemaža dalis problemų yra persiklojusios, tad pagalba vienai grupei automatiškai atsiliepia ir kitai, tačiau taip pametami būtent studentų iš užsienio problemų niuansai. Tam nepadeda ir retas atvejis, kuomet studentų atstovas yra ne lietuvis.
Kaip nusprendei dalyvauti tarptautiniuose studentų atstovų susitikimuose?
Dar ruošiantis rinkimams su būsimu prezidentu nusprendėme, jog viena mano pareigų būtų tarptautinis atstovavimas. Dalyvavimą Baltic Organizational Meeting (BOM), The Nordiskt Ordförande Møte (NOM) ir universitetų aljansų susitikimuose matau kaip dar vieną galimybę tarpusavyje pasidalinti gerosioms praktikoms ir studentijos iš kitų šalių nuomonei išgirsti šalia Lietuvos aukštojo mokslo politikos išreiškimo. Savo atstovybės viduje neretai padedu kitiems su socialiniais ir akademiniais reikalais ir ne tik, tad žvilgsnis iš kitos perspektyvos būna naudingas.
Kiek ir kokiuose tarptautiniuose susitikimuose esi dalyvavęs?
Teko dalyvauti BOM susitikime paskutinėje LSS Asamblėjoje bei 87 NOM susitikime Norvegijoje, kuris vyko spalio pradžioje. Didžiausią įspūdį pastarasis tikriausiai ir paliko. Kurį laiką pabuvus savos aukštosios atstovybės viduje kartais galima pasijusti kone atstovavimo ekspertu. Skirtingų nacionalinių studentų sąjungų atstovų žinių ir kompetencijų bagažas neretai skatino tiesiog prisėsti ir klausytis – kiek daug aš dar nežinau! Taip pat – jauniausias Norvegijos Parlamento narys yra vos 19 metų, o jaunimui apskritai daug dėmesio skiriama tiek politikoje, tiek švietime.
Koks dalykas labiausiai nustebino LSS lyginant su tarptautiniu studentų atstovavimu?
Praktikų skirtumas – kone kiekvienos šalies aukštojo mokslo sistema skiriasi, tad nacionalinės studentų sąjungos privalo veikti skirtingai, nors neretai siekiami tikslai yra ir vienodi. Taip pat – sprendžiamų klausimų mastas. Norint kokybiškai atstovauti studentams BOM ir pan. reikia ne tik gerai išmanyti savo nacionalinę aukštojo mokslo politiką, bet ir gebėti rasti skirtumus tarp mokslo sistemų.
Pasidalink įsimintiniausia istorija iš tarptautinių susitikimų.
Vieno susitikimo metu iš vieno atstovo gavome augalinio pieno savo viešbučio kambario šaldytuvui. Paklausus, kodėl, gavome paprastą paaiškinimą: „Tam, kad viešbutis už jį jums sumokėtų.“
Nuotraukos iš Sauliaus asmeninio archyvo
