Preloader

Loreta Tauginienė: Akademinio sąžiningumo link: verta?

Ar verta?

Neretai iš studentų ir kitų akademinės bendruomenės narių (dėstytojų, mokslininkų, administracijos) išgirstu klausimus, ar šiais laikais vis dar reikia aiškinti, kas yra akademinis sąžiningumas, ar verta elgtis sąžiningai, kovoti už akademinį sąžiningumą.

Nenuginčijama, kad aukštosios mokyklos prisideda prie visuomenės intelektinių, socialinių ir kitų gebėjimų formavimo; tad aukštosiose mokyklose susiduriame su išsilavinimo siekiančia visuomene bei išsilavinusia ir išprususia visuomene. Išsilavinimo siekiančią visuomenę apima studentai ir klausytojai, kurių sąmoningumas apie akademinį sąžiningumą gali varijuoti dėl įvairių priežasčių, pvz., tam tikrų taisyklių ar reikalavimų (ne)buvimo vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose, ankstesnės patirties studijuojant kitoje aukštojoje mokykloje. Nepriklausomai nuo to, aukštosios mokyklos turi visapusiškai integruoti ir nuolat priminti studentams ir klausytojams, kaip taikyti įgytas žinias apie akademinį sąžiningumą ir apskritai sąžiningumą baigus aukštąją mokyklą bei suteikti jiems galimybę konsultuotis. Ypatingai svarbu kalbėti su studentais ir klausytojais apie nesąžiningo elgesio pasekmes. Pavyzdžius iliustruosiu klausimais. Ar sutiktumėte, kad jums operaciją atliktų medikas, naudojęs neleistiną pagalbą egzaminų metu? Ar norėtumėte, kad jums buhalterinę apskaitą vestų buhalteris, nesavarankiškai rengęs užduotis ir nusirašinėjęs? Ar priimtumėte į savo organizaciją darbuotoją, kuris studijų metu sukčiavo?

Tuo tarpu kalbant apie išsilavinusią ir išprususią visuomenę – dėstytojus, tyrėjus, naivu ir neatsakinga manyti, kad šiems akademinės bendruomenės nariams viskas savaime aišku. Abejonių nekelia tai, kad kiekviena profesija atspindi veiklos kokybę (profesionalumą), grindžiamą tuo, kaip laikomasi profesinės etikos. Tačiau akademinė realybė liudija kitas patirtis. Etikos (ir teisės) pažeidimai daromi, kai, pvz., nepaisoma mokslinių tyrimų etikos principų, nesilaikoma profesinės etikos standartų. Dėl šios priežasties paskelbti etikos kodeksą ir kitas susijusias tvarkas bei sudaryti etikos komitetą yra būtina, bet nepakankama akademinio sąžiningumo skatinimo sąlyga. Anot Kalifornijos universiteto rektoriaus emerito Klarko Kero (1994), jeigu profesoriai elgtųsi kaip angelai, etikos kodekso tikrai neprireiktų. Todėl aukštosios mokyklos turi dėstytojams ir tyrėjams nustatyti akademinį sąžiningumą skatinančias procedūras, vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną, organizuoti švietėjišką veiklą ir suteikti galimybę konsultuotis.

Prisimenant kitų užduodamus klausimus ‚Ar verta…?“ atsakymas yra vienareikšmis – TAIP! Tik prie „taip“ turi sutelkti pastangas visa akademinė bendruomenė, ypač ryžtingos ir  nedviprasmiškos lyderystės turi imtis aukštųjų mokyklų vadovybė.

Kodėl verta?

Kalbėdama apie motyvus elgtis sąžiningai, išskirčiau tris kertinius elementus – kompetenciją, pasitikėjimą ir reputaciją.

Už įgytas žinias ir įgūdžius galite dėkoti tik sau – pats skaitėte knygas, mokslo straipsnius, pats atlikote paskirtas užduotis, PATS rengėte baigiamąjį darbą. Kompetencija yra tai, ko niekas negali nusavinti. Tai yra ir jūsų sėkmės kelrodis.

Pasitikėjimas nusipelnomas, bet jam įgyti gali prireikti nemažai laiko ir pastangų. Už įgyto pasitikėjimo neretai esate ne tik jūs, bet ir kiti su jumis susiję asmenys – bendraautoriai, kolegos ir kt. Pvz., kai publikacijos autoriai yra keli asmenys, publikavimo etikos pažeidimas konstatuojamas visiems autoriams nepriklausomai nuo to, kuris būtent padarė etikos pažeidimą. Ar jaučiate kaip krenta pasitikėjimo barometras? Minėto etikos pažeidimo geografinė amplitudė gali peržengti ir Lietuvos ribas.

Reputacija yra neatsiejama nuo pasitikėjimo. Itin svarbu, kad mes neužsimirštume, kad reputacija yra mūsų veiklos veidrodis, t. y. darytume tai, ką sakome ir sakytume tai, ką darome (angl. walking the talk). Tad jūs atstovaujate ne tik sau. Greta jūsų vardo yra atsakomybė už atstovaujamą aukštąją mokyklą, organizaciją ir šalį.

Ir pabaigai

Nė vienas iš mūsų negalime dabar pasakyti, kuo tapsime po penkių, dešimties ar dvidešimties metų, tačiau tai, ką darome šiandien, yra mūsų ateities dalis.

 

 

Straipsnio autorė – Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė  Loreta Tauginienė.

Šis straipsnis  publikuojamas leidinyje Mes  Lietuvos studentų sąjunga.