Spalio mėnesio pradžioje Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) posėdyje, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas pristatė poziciją, dėl būtinų švietimo sistemos pokyčių, siekiant aukštojo mokslo proveržio.
Šią savaitę darbą pradėjo šios LSS pozicijos pagrindu sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – suformuoti siūlymus LR Vyriausybės programai, apimančius studentų bei kitų grupės narių išskirtas kryptis.
LSS siūlomi pokyčiai, apibrėžti pozicijoje, yra susiję su:
- aukštojo mokslo tvarumo užtikrinimu, keičiant finansavimo strategiją;
- studijų kokybės gerinimu, apimant studijų aplinką bei aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, bet jomis neapsiribojant;
- socialinės dimensijos įgyvendinimu aukštajame moksle.
Sarkanas teigia, kad LSS pozicija bei jos pagrindu išplėtoti LŠT pasiūlymai galėtų būti puikus pagrindas naujai valdžiai formuojant ir įgyvendinant būtinus pokyčius aukštojo mokslo srityje: „Praktiškai visų politinių partijų rinkimų programose bei viešoje jų retorikoje švietimas yra įvardinamas kaip pagrindinis prioritetas naujai valdžiai. Tai tikrai džiugina, tačiau tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog aukštojo mokslo sektorius yra paliekamas šiek tiek nuošalyje ir mūsų – LSS – dar rugpjūčio pabaigoje pristatyta pozicija, kurioje pateikiami konkretūs tikslai bei siūlymai, galėtų tapti puikiu pagrindu pradėti būtinus aukštojo mokslo pokyčius. O su Lietuvos švietimo tarybos, kurią vienija įvairiausių švietimo ar su švietimu tiesiogiai susijusių sričių atstovai, palaikymu, tie pokyčiai galėtų būti ne tik deklaratyvūs, tačiau ir praktiškai įgyvendinti“.
„LSS pozicijoje yra labai aiškiai pabrėžiama, jog, visų pirma, būtina keisti aukštojo mokslo finansavimo strategiją, atspirties tašku laikant ne tik švietimui skiriamą BVP dalį, tačiau lygiagrečiai nuolat pabrėžiant ir finansavimą, tenkantį vienam studentui.
Atrodytų, kyla natūralus klausimas, o ką tai keičia? Toks požiūris į finansavimą iš esmės sudarytų prielaidas įgyvendinti tai, ką nuolat savo ataskaitose pabrėžia Valstybės kontrolė – efektyvų skiriamų lėšų panaudojimą, nukreipiant jas į dėstytojų bei mokslininkų atlyginimų didinimą, finansinės paramos užtikrinimą studentams, studijų kokybės bei sklandaus studijų proceso užtikrinimą bei gerinimą, investuojant į skaitmenizavimą ar teikiant papildomas paslaugas, o ne betono ir trinkelių klojimą ar tuščių auditorijų išlaikymą“ – pasakoja LSS prezidentas.
Anot jo, taip pat būtina kalbėti ir apie studentų socialinę dimensiją, kurios suvokimas Lietuvoje apsiriboja tik faktiniu patekimu į aukštąją mokyklą, tačiau visiškai pamirštant visapusišką studento dalyvavimą studijų procese. „Būtina didinti finansinę paramą studentams, kuri sudarytų realias prielaidas studentams atsisakyti apmokamo darbo, be kurio studentas elementariai negalėtų studijuoti ir, vietoje jo, siektų kaip įmanoma geresnių akademinių rezultatų“, – pabrėžia E. Sarkanas.