Stebėdami šių dienų aktualijas, jaučiame pareigą į jas reaguoti. Studentai tiki, kad pilietinė galia turi būti grindžiama ne tik gražiais žodžiais, bet ir pagarba, įsiklausymu bei atsakomybe prieš visuomenę. Deja, šiandien matome priešingą situaciją – balsas nebuvo išgirstas, o duoti įsipareigojimai liko tik deklaracijomis.
Būdami aktyvi visuomenės dalis, norime parodyti, kad nesame abejingi tam, kas vyksta kultūros srityje. Veiksmai, kuriuos matome šiandien, dažnai nesutampa su deklaruotais siekiais.
Projektas „Lietuvos galia“, turėjęs stiprinti pilietinę galią ir bendruomenės balsą, šiandien nebeatliepia šių tikslų. Dėl to priėmėme spredimą pasitraukti iš projekto, nes negalime pritarti praktikai, kuri menkina pilietinės visuomenės svarbą ir tolina piliečius, studentus, nuo valstybės reikalų.
Atviras laiškas dėl pasitraukimo iš projekto „Lietuvos galia“ partnerių
Lietuvos studentų sąjunga kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklu (NSMOT), Nacionalinis švietimo NVO tinklu, Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), Kauno bendruomenių centrų asociacija (KBCA), Global Lithuanian Leaders (GLL) ir Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) priėmė sprendimą trauktis iš Lietuvos Respublikos Prezidento kuruojamo projekto „Lietuvos galia“.
„Lietuvos galia“ – tai visi jos žmonės. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti jos pilietinė visuomenė. Projektu „Lietuvos galia“ siekiame didinti pilietinę galią, motyvuoti ir telkti aktyvius gerovės kūrėjus. Burti jų bendruomenę ir taip stiprinti jų balsą, vieni kitų palaikymą, auginti bendruomeniškumo kultūrą ir skatinti savanorystę.“
Tai – Jūsų Ekscelencijos kuruojamo projekto įžanginiai žodžiai. Žodžiai, kuriais buvo grindžiama „Lietuvos galia“ vizija ir misija. Tačiau šiandien konstatuojame: realūs sprendimai ir veiksmai šioms deklaracijoms prieštarauja. Vietoje žadėto įsiklausymo, pagarbos ir bendradarbiavimo matome ignoravimą, viešai duotų įsipareigojimų nesilaikymą ir pilietinės bendruomenės balso menkinimą.
Paskutiniuoju metu stebėdami Lietuvos valstybės politikos ir viešosios erdvės padėtį, esame sukrėsti, nusivylę ir pasipiktinę. Sukrėsti, nes Lietuvos politika yra vis labiau devalvuojama daugelio piliečių akyse, tampanti nebe visai valstybei svarbių klausimų sprendimo priemone, bet keistu tarpusavyje niekaip nederančių balsų choru. Nusivylę, nes Vyriausybės formavimo krizė turėjo būti sprendžiama kitaip. Bet kokia kita argumentacija ar įžvalgos neatlaiko nuoseklios ir nuodugnios situacijos analizės. Jūsų Ekscelencija ne kartą kartojo, kad „Nemuno aušros” teikiami kandidatai neturi būti partiniai kandidatai. Deja, matome, kad viešo įsipareigojimo nėra laikomasi. Pasipiktinę, nes, tikėdami piliečių balso svarba, matome, kad jis šiuo atveju nebuvo išgirstas. Visos valstybės piliečių dėmesį prirakinusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės formavimo kulminacija – asmens, neturėjusio viešojo administravimo ir vadybos patirties, paskyrimas Lietuvos Respublikos Kultūros ministru pribloškė ir nuvylė ne tik kultūros bendruomenę, bet ir pilietinę visuomenę Lietuvoje. Po pristatytų lūkesčių tartis, konsultuotis, bendrai ieškoti sprendimų – realybė įrodo, kad kultūros bendruomenės atstovų balsas nepasiekė adresatų. Solidarizuojamės su kultūros bendruomene ir jų reikalavimu būti girdimiems ir vertinamiems ne tik jų veiklos rėmuose. Ne tik rinkiminės kampanijos laikotarpiu. Palaikome jų aktyvų įsitraukimą ir iniciatyvą būti aktyviais piliečiais ir valstybės, jos valdymui neabejingais žmonėmis.
Politiką ir aktyvų dalyvavimą politiniuose procesuose per ilgai sąmoningai ar pasąmoningai sprendimų priėmėjai savo neatsakingu politiniu veikimu tolina nuo piliečių kasdienybės ir jų realių išgyvenimų. Sprendimų priėmėjų vengimas prisiimti atsakomybę – aiškinant, kad „atsitiko, kaip atsitiko“ – nekuria pasitikėjimo. Tokia praktika ne tik demotyvuoja, bet ir atitolina piliečius nuo valstybės reikalų. Tokia politinė kultūra negali būti tvirtos ir atsparios valstybės pamatas.
Tai galioja tiek Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės, tiek dabartinę valdančiąją koaliciją formavusių politinių partijų lyderių atžvilgiu. Demonstruojant tokį pavyzdį, negalima tikėtis, viltis ar prašyti, kad piliečiai būtų aktyvūs. Toks prašymas ir lūkestis tokių sprendimų, elgsenos ir politinio veikimo akivaizdoje yra geriausiu atveju naivus, blogiausiu – giliai neatsakingas.
Esame tikri, kad į Lietuvos politiką ir viešąjį gyvenimą gali sugrįžti pasišventimas, nuoširdumas, pagarba ir orumas dirbti drauge vardan Lietuvos ir visų piliečių gerovės. Savo kasdieniame darbe mūsų organizacijos, jų savanoriai ir darbuotojai tą daro be poilsio ir be atvangos. Tikėjimas geresne Lietuvos ir jos piliečių ateitimi yra mūsų varomoji jėga.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, šį atvirą laišką pasirašiusios organizacijos traukiasi iš „Lietuvos galia“ projekto partnerių. Tokį sprendimą priėmėme, nes tikime, kad pilietinė galia ir jos stiprinimas nėra ir negali būti tik deklaratyvių žodžių visuma. Ji privalo būti grindžiama realiu įsiklausymu, pagarbai skirtingų bendruomenių balsui ir perspektyvai ir atsakomybe prieš visuomenę ir Lietuvos Respubliką.
Nesidžiaugiame turėdami priimti sprendimą palikti Jūsų Ekscelencijos kuruojamą projektą. Vis dėlto, dabartinėmis sąlygomis manome, kad mūsų indėlis ir darbas, tikėjimas aktyvia pilietine visuomene, kurios pamatas – pasitikėjimas ir noras įsitraukti į valstybės kūrimą, nėra užtikrinamas praktiškai stiprinant tikėjimą dalyvavimu, visuomenine veikla ir pilietiniu aktyvumu.
