Pavasario sesijoje Seimo priimti įstatymų pakeitimai pagerins užsienio studentų teisinę padėtį. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Kokybės užtikrinimo vadovo Pauliaus Kučo, dėmesio studentų iš užsienio pritraukimui ir integracijai reikėtų skirti dar daugiau. Tai padėtų ne tik didinti šalies tarptautiškumą ir aukštosioms mokykloms gauti papildomas pajamas, bet ir užpildyti tuščias darbo vietas.
Panaikintas darbo valandų ribojimas
Seimui priiėmus Užsieniečių teisinės padėties ir rinkliavos įstatymų pakeitimus panaikintas ribojimas bakalauro pakopoje studijuojantiems užsieniečiams dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, supaprastinta laikino leidimo gyventi išdavimo tvarka ir perpus sumažinta rinkliava už jo išdavimą.
Užsieniečiams nebereikės kreiptis dėl vizos. Laikiną leidimą gyventi jie galės gauti iš karto, dar net neatvykę į Lietuvą. Procesai vyks greičiau – laikino leidimo gyventi dėl studijų arba darbo po studijų reikės laukti nebe 3, o 2 mėnesius.
„Pokyčius vertiname teigiamai. Svarbu, kad jie yra orientuoti ne tik į bakalauro, bet ir aukštesnių pakopų studentus. Pavyzdžiui, doktorantams laikinas leidimas gyventi bus išduodamas 3 metams, vietoje 2. Magistrantams ar ieškantiems darbo Lietuvoje baigus studijas bus leidžiama atvykti kartu su šeimos nariais, netaikant reikalavimo Lietuvoje būti pragyvenus 2 metus“, – teigia P. Kučas.
Dėl sistemos spragų nukenčia studentas
Dabar laikinas leidimas gyventi išduodamas 2 metams, todėl studentas turi jį prasitęsti bent kartą. LSS Kokybės užtikrinimo vadovas sako, kad dėl esamos tvarkos pasitaiko nesusipratimų, dėl kurių nukenčia studentas:
„Būna, kad prašymas prasitęsti laikiną leidimą gyventi yra pateikiamas laiku, tačiau turimas leidimas baigia galioti, kol prašymas yra svarstomas. Jei Migracijos departamentas nusprendžia pratęsti laikiną leidimą gyventi, tačiau studento turimo leidimo galiojimas jau yra pasibaigęs, laikoma, kad tuo metu, kai studentas neturėjo galiojančio leidimo, jis Lietuvoje gyveno nelegaliai. Dėl to, pragyventas laikotarpis anuliuojasi ir norint gauti nuolatinį leidimą gyventi, jis nėra įskaičiuojamas.“
P. Kučo teigimu, laikino leidimo gyventi išdavimas visiems studijų metams ir atitinkamam laikotarpiui įgijus išsilavinimą, sumažintų administracinę naštą Migracijos departamentui, sutaupytų studento ir valstybės lėšas ir gavus diplomą leistų ramiai ieškoti darbo ir įsikurti Lietuvoje.
Nėra užsienio studentų integracijos strategijos
LSS Kokybės užtikrinimo vadovas pažymi, kad iššūkiai nėra tik teisiniai: „Lietuva neturi užsienio studentų integracijos ir išlaikymo strategijos. Atvykusiems į mūsų šalį dėl kalbos barjero sudėtinga ne tik gauti paslaugas institucijose, bet ir susirasti svarbią informaciją, kadangi ji pateikiama tik lietuvių kalba.“
Jo nuomone, studentams iš užsienio būtina nemokamai suteikti privalomą sveikatos draudimą: „Šiuo metu studentas privalo pats susimoketi už sveikatos draudimą, kuris garantuoja tik minimalų gydymą arba mokėti dideles pinigų sumas, jei nori gauti visas gydymo išlaidas padengiantį draudimą. Labiau prieinamos sveikatos paslaugos būtų vertinamos kaip dar viena nauda renkantis studijas Lietuvoje ir studentui suteiktų daugiau saugumo.“