Rūta Visockytė – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ketvirtakursė, akademijos Studentų atstovybės pirmininko pavaduotoja. Kaip sako pati, jos kelias į akademiją nebuvo tiesus. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Rūta dalinasi, kodėl pasirinko karo tarnybą ir ką jai reiškia gyventi nepriklausomoje valstybėje.
Nuo turkologijos iki karininko profesijos
Rūta pasakoja, kad pirmosios mintys apie karininko profesiją atsirado dar mokykloje, tačiau tuomet ji abejojo savo jėgomis ir jautėsi nepasiruošusi stoti į akademiją: „Kai reikėjo rinktis studijas, padariau šiek tiek impulsyvų sprendimą ir pasirinkau turkologijos studijas Vilniaus universitete, tačiau jau pirmaisiais studijų metais jas nutraukiau, nes jaučiau, kad tai ne mano dalykas.“
Kai mintys apie karybą sugrįžo, mergina susidomėjo jungtine Istorijos ir pilietinio ugdymo studijų programa Lietuvos edukologijos universitete ir karo akademijoje. Baigusi pirmą kursą ir iš arčiau susipažinusi su karininko profesija ji pasirinko papildomus Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM).
„Po metų JKVM galutinai supratau, kad noriu tapti karininke. Baigus JKVM tampi karininku, tačiau gyvenime vadovaujuosi mintimi, kad turi būti geriausia savo versija ir savo srities profesionalu. Supratau, kad to negaliu įgyvendinti mokydamasi tik kelis savaitgalius per mėnesį, todėl pasirinkau mokytis karininko profesijos kiekvieną dieną. Ir daugiau savęs apgaudinėti, kad man užtenka mokymų, nebegalėjau, todėl nutraukiau dar vienas studijas ir pasirinkau viską pradėti iš pradžių. Tokio sprendimo nesigailėjau nei karto.“
Rūta sako, kad pasirinkimą ir motyvaciją studijuoti karo akademijoje jai paaiškinti visada sudėtinga: „Be abejo, be patriotiškumo, meilės tėvynei, artimui nelabai būtų įmanomas toks pasirinkimas. Tačiau savo istorijoje tikriausiai galėčiau teigti, kad jaučiau tam ir pašaukimą, kurio apibūdinti žodžiais, tikriausiai, neįmanoma. Bandžiau bėgti nuo jo, tačiau nepavyko.“
Paklausta, kaip į tokį pasirinkimą reagavo jos šeima ir draugai, mergina atskleidžia, kad jie nebuvo nustebę, nes turbūt visi anksčiau už ją pačią suprato, kad Rūta atsidurs akademijoje.
Kartais reikia padaryti daugiau nei atrodo, kad esi pajėgus
Karo akademijos studentė pasakoja, kad kiekvienas kursas atneša vis naujų pokyčių, kurie neleidžia įsisukti į rutiną.
„Labiausiai džiaugiuosi, kad būrio vado kvalifikacijos egzaminą pavyko baigti geriausiai. Tai egzaminas, kurio metu atliekame 8 valandų planavimo procesą, o vėliau išvažiuojame į 10 parų pratybas, kurių metu vykdome būrio vadų funkcijas ir esame vertinami. Na, ir be abejo, pabaigtas bakalauras, nes draugų tarpe jau buvo ir juokų, kad vėl sugalvosiu nutraukti studijas ir pabandyti dar ką nors, tačiau atradau save.“
Rūta neslepia, kad dažniausiai sunkiausia kova vyksta jos viduje: „Kartais reikia padaryti daugiau nei atrodo, kad esi pajėgus. Dažnai tai susiję su fiziologiniais dalykais. Pratybų metu kartais reikia kovoti su oro sąlygomis, miego trūkumu ar fiziniu nuovargiu, tačiau tai įveikus supranti, kad gerokai paaugi dvasia ir sustiprėji kūnu. Fizinio rengimo normatyvai kartais irgi atrodydavo per sunkūs, tačiau nepavykus jų įgyvendinti svarbu nesustoti ir dirbti, nes viskas yra išlavinama. Visuose šiuose dalykuose supratau, kad sunkumai didesni ar mažesni padėjo suvokti, kas aš esu.“
Linki kurti Lietuvą pagal savo širdį
Paklausta, ką jai reiškia gyventi nepriklausomoje šalyje, Rūta sako, kad laisva Lietuva jai suteikė galimybę išbandyti skirtingus universitetus, veiklas, leidžia klysti, laisvai mylėti, turėti savo nuomonę. Ji teigia, kad laisvoje valstybėje kiekvienas žmogus yra laisvas ją kurti, nes turime galimybę būti skirtingi ir atviri vieni kitiems:
„Laisvės vertybė mums, gimusiems nepriklausomoje Lietuvoje, buvo duota, tačiau tai vertybė, kuri yra
pakankamai pažeidžiama aplinkos ir jos praradimas gali įvykti labai greitai, todėl jos puoselėjimas man įgyja labai svarbią reikšmę. Kiekvienas prisidedame prie jos puoselėjimo skirtingai ir tam, kad kiekvienas galėtų būti laisvas pasirinkti ar puoselėti laisvę, ar ne, aš pasirinkau prireikus ją apginti, taip leidžiant žmonėms, gyvenantiems kartu, daryti savo pasirinkimus laisvai.“
Merginai pilietiškas žmogus pirmiausia yra tas, kuris didžiuojasi savo šalimi ir prisideda prie jos kūrimo pagal savo galimybes: „Geriausiai man pilietiško žmogaus tikslą apibūdina ateitininiko kunigo Arvydo Žygo mintis: „Ateikite kurti, o ne griauti. <…> Ateikite, nes čia gera, bet padarykite, kad būtų dar geriau.“
Linki kurti Lietuvą pagal savo širdį
„Studentams palinkėčiau kurti Lietuvą, pirmiausia, pagal savo širdį ir pažvelgti į mūsų istoriją, kurioje studentija buvo ta jėga, kuri kūrė ir gynė mūsų valstybę. Nebijokite klysti, mokytis ir ieškoti“, – Vasario 16-osios proga visiems studentams linki Rūta.
E. Genio nuotraukos