Studentai aukštosiose mokyklose vis dar įprastai atsiskaito tradiciniais būdais: rašto darbai, referatai, testai. Lietuvos studentų sąjunga kelia klausimą, kiek šie metodai dar yra aktualūs, kai vis labiau populiarėja dirbtinis intelektas.
Vertinamas žodžių kiekis, o ne turinys
Aukštosiose mokyklose atsiskaitymai vyksta vienu metu: kolokviumų / egzaminų sesijos, cikliniai atsiskaitymai. Dėl šios priežasties studentams užgriūna didelis krūvis darbų. Galima nuspėti, kad kyla pagunda naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.
Technologinė aplinka smarkiai pasikeitė, tačiau vis dar yra taikomi senieji atsiskaitymų metodai aukštosiose mokyklose. „Yra išlikęs įsivaizdavimas, kad žinios priklauso ne nuo to, ką parašai, o kiek parašai“, – pastebi LSS atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė.
Sąjungos atstovė teigia, kad atsiskaitymo formos turi keistis, nes dirbtinis intelektas palengvina užduotis: „Atsiskaitymas, kaip 10 puslapių referatas, nežadina studento susidomėjimo ir mąstymo, todėl turinio generavimo įrankiai yra patogūs, nes nereikia ilgai sėdėti ir ieškoti informacijos. Dirbtinio intelekto įrankiai padeda informaciją paversti sklandžiu tekstu ir studentas gali greitai parašyti tekstą, neįdėdamas daug pastangų. Tokiu atveju, studentai mažiau mąstys patys, nes darbą už juos gali atlikti naujieji įrankiai.“
Darbo grupė diskutavo dirbtinio intelekto integravimo studijų procese klausimu
Rugpjūčio 25-27 dienomis vykusioje LSS Asamblėjoje vienoje iš darbo grupių buvo kalbama apie tai, kaip tikslingai integruoti dirbtinio intelekto įrankius aukštosiose mokyklose.
„Darbo grupę sudarė aukštųjų mokyklų studentų savivaldų lyderiai, o temą moderavo švietimo ekspertė Asta Ranonytė. Dirbtinio intelekto klausimas į darbo grupes įtrauktas pirmą kartą“, – pasakoja LSS atstovė G.Jarošiūnaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybės narys Karolis Katilius dalyvavo darbo grupėje dirbtinio intelekto tema. Pasak jo, tai labai svarbi ir neišsemiama tema akademiniam sąžiningumui: „Pasibaigus darbui grupėse supratau, kad vieno sprendimo būdo aukštosioms mokykloms nėra įmanoma sugalvoti. Sunku apsibrėžti ribas, kada galima naudoti dirbtinio intelekto įrankius studijų procese, o kada ne.“
K. Katilius pateikė keletą sprendimo būdų, apie kuriuos diskutavo su kolegomis iš kitų aukštųjų mokyklų: „Sukurti dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo gaires atsižvelgiant į kiekvieną studijų programą. Mūsų nuomone, sudėtinga pritaikyti tuos pačius siūlymus medicinoje ir informatikoje. Tikime, kad reikia sukurti įrankį, kuris tikrintų darbus ir aptiktų, kur buvo naudojamas dirbtinis intelektas. Akivaizdu, kad reikia nepamiršti nuolatos edukuoti žmones apie įrankių panaudojimą: kada jis reikalingas, o kada gali pakenkti.“
LSS Asamblėja – tradicinis Sąjungos renginys, kuriame dalyvauja studentų savivaldų lyderiai ir aukštojo mokslo ekspertai. Šis renginys vyks 24-ąjį kartą. Jo metu formuojamos LSS ateities pozicijos ir siūlymai, kuriuos organizacija teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei aukštosioms mokykloms.